Italija3
5 (100%) 1 vote

Italija3

Referatas

Italija



Evelina Zarembaitė

8a kl.

Italija turi keletą „veidų“ :vieni ją vadina įkvėpimo ir naujų atradimų šalimi, kiti romantiška ir didinga, treti santūria ir impulsyvia. Šios šalies kraštovaizdis įkvėpė daugybę minininkų, juos suvilioja dangaus žydrynė, kalnų didybė ir vandens galybė. Keturis penktadalius Italijos teritorijos užima kalnai ir kalvos. Ryškiausi trys kalvynai: Alpių, Apeninų ir Sardinijos bei Korsikos. Didžiausia lyguma – Paduvos (arba Po upės lyguma), aukščiausia viršukalnė – Monblanas (4807 m) Alpėse.

Italija nusitęsusi per 1300 kilometrų iš pietų į šiaurę. Šalį dalija „geležinė materialinė ir moralinė užtvara“. Italai ją vadina Ankonos, arba nematoma siena, einančia per Italijos „bato“ vidurį nuo Adrijos Ankonos uosto iki rajono, esančio šiek tiek piečiau Romos. Šiaurės ir pietų Italija labai skirtingos. Šiuolaikiškai mąstanti Šiaurinė Italija – vienas labiausiai klestinčių rajonų Europoje.

Italos – iš graikų kalbos verčiant reikštų „veršių, jaučių žemė“. Italikai – indoeuropiečių gentis, o italų kalba susiformavo iš florentiško dialekto (iš viso buvo apie 1000 dialektų). Pasaulyje gyvena 66,5 mln. italų, iš to skaičiaus Italijoje – 54,35 mln. Jie gyvena ir kitose Europos šalyje (apie 2,7 mln.). Daugiausia – Prancūzijoje (1100 tūkst.), Vokietijoje (540 tūkst.), Šveicarijoje (408 tūkst.), Belgijoje (280 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (220 tūkst.).Italijai būdingi nedideli miesteliai, išskyrus keturis didžiausius miestus. Tai – Roma, Milanas, Neapolis ir Turinas. Kaimiečiai gyvena tipiškuose namuose, išmūrytuose iš akmenų, jų stogai dengti čerpėmis ar akmens plokštėmis, antrą namo aukštą paprastai juosia balkonas. Alpėse statomi panašūs, tik mažesni namai, jų statybai daugiau naudojama medžio.

Bereto nebemadingi. Kai kuriuose tautinių drabužių elementus išlaikę visos Italijos gyventojai. Tačiau žemyninėje Italijoje jie nebenešiojami nuo XIX amžiaus. Šiandien pasipuošusius tautiniu kostiumu italus galime pamatyti tik pietinių provincijų kaimuose per šventes ar folklorinių ansamblių dalyvius. Moterys dėvi tunikos formos palaidinukę su plačiomis rankovėmis, ilgą platų sijoną, siuvinėtą prijuostę, ryši puošnią skarelę. Vyrai nešioja trumpas kelnes susegamom žemiau kelių klešnėmis, švarką ar liemenę ir skrybėlę arba bereto – kojinės pavidalo kepurę. Tautiniai drabužiai darosi nebemadingi, užtat noriai laikomasi tautinės virtuvės tradicijų.

Be kavos nė dienos. Nors makaronai į Italiją atkeliavo iš Kinijos (jų paruošimo paslaptį atvežė Markas Polas), bet jie žinomi kaip šios šalies nacionalinis patiekalas. Toli už Italijos ribų žinomi spageti, kuriuos dar kitaip vadina pasta. Makaronų yra apie šimtas rūšių: storų, plonų, su skylutėmis ir be jų, ilgų, panašių į trumpas atraižas ir net plonyčių kaip voratinklis, romantiškai pavadintų „angelo plaukais“. Kiekviename mieste makaronai ruošiami skirtingai. Daugelis provincijų garsėja savo tradiciniais patiekalais, pavyzdžiui, iš Neapolio po visą pasaulį paplito greitai kepamas plonas pyragas – pica. Kaimiečiai labai mėgsta daržovių sriubą, beveik tokią pat kaip žemaičių, vadinamą dzupa. Italams būdinga tradicinių patiekalų įvairovė, bet jie laikosi vienodo maitinimosi režimo: lengvi pusryčiai (kaimuose užkandama sūrio su duona, o miestiečiai geria kavą – mažą puodelį su nedidele bandele), pietums būtinai valgomi makaronai, o antri patiekalai gaminami iš žuvų, jūrų gėrybių ar mėsos, desertui patiekiami vaisiai, sūris ir būtinai taurė vyno. Italai dievina kavą. Ypač populiari kapučino (capuccino) kava. Sakoma, kad tokios kvapnios ir skanios kavos niekur kitur neišverdama. Susidariusios nuo stiprių garų pieno putos dedamos į kavos puoduką ir iškilusi aukšta ruda kepurė yra panaši į vienuolio kapucino gobtuvą, iš čia ir kilęs kavos pavadinimas. Raudonas vynas irgi populiarus visoje Italijoje.

Italai labai linkę bendrauti. Mylintys tradicijas ir mėgstantys šventes. Tai ir Venecijos karnavalas, ir skraidančio asilo šventė – valgydami asilieną, jos dalyviai prisimena romantišką istoriją, iš amžių glūdumos atkeliavusių, kai kažkada Pontenuerės miesto gyventojai ant piktžolėmis apžėlusios bažnyčios stogo užkėlė asilą, kad šis nuėstų žolę, bet asilas nemokėjo skraidyti ir … užsimušė. Kasmet birželio pradžioje Feraros gyventojai velkasi senoviniais kostiumais, vyrai ima savo protėvių alebardas ir špagas ir išeina į gatves dalyvauti palio – senovinės šventės varžybose.

Sako, kad italai į pasaulio istoriją ir kultūrą įnešė dramatiško šalies likimo. Italai amerikiečiams atrado Ameriką, anglus išmokė poezijos meno ir jurisprudencijos, prancūzus – kulinarijos meistriškumo, o vokiečius – karo meno. Pistoletas buvo išrastas Italijos mieste Pistojoje , o fajansas – Faenco mieste, net išgarsėjęs žydras audinys, iš kurio amerikiečiai įsigudrino siūti džinsus, pirmiausia
imtas austi Italijos mieste Genujoje. O italų menininkai, mokslininkai…

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 771 žodžiai iš 2356 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.