Italija
Italijos vėliava [pic]
PLOTAS 301 302 km2
GYVENTOJAI 58,0 mln. (192 žm./km2)
VALDYMO FORMA Parlamentinė respublika
KALBA Italų
TIKYBA Katalikų
PINIGINIS VIENETAS Lira
SOSTINĖ Roma (2,9 mln. gyv.)
KITI MIESTAI Milanas, Neapolis, Turinas
GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA:
Žemės ūkis 4%
Pramonė 33%
Aptarnavimo sfera 63%
ES NARĖ NUO 1957m.
AUKŠČIAUSIA VIETA:Mont Blanc 4807m.
ILGIAUSIA UPĖ: Po 629 km
OFICIALUS PAVADINIMAS – Italijos Respublika (Repubblica Italiana).
ISTORINĖ PRAEITIS. Italija yra viena seniausių pasaulio valstybių ir kartu
viena jauniausių, nes tik 1871 m. jos hercogystės ir kunigaikštystės
susijungė į valstybę.Tarp visų genčių, gyvenusių Apeninų pusiasalyje 1
tūkst. pr. Kr., iškilo lotynai ir sabinai. 753 m. pr. Kr. jie įkūrė Romos
miestą. Romos ir jos apylinkių gyventojai pradėti vadinti romėnais.
Stiprūs, pasiekę aukštesnį raidos lygį romėnai ilgainiui užkariavo kitas
pusiasalio gentis ir jas asimiliavo. Pirmaisiais amžiais po Kristaus Roma
pasidarė stipriausia valstybė, jungianti didelę dalį Europos, Šiaurės
Afrikos, Mažosios Azijos, Palestiną ir Siriją. Tačiau 476 m. Romos imperija
žlugo, užkariauta barbarų. Vėliau į jos teritoriją įsiveržė vestgotai,
vandalai, ostgotai. Dar vėliau Apeninu pusiasalis atiteko Bizantijai, o
VIII a. antrojoje pusėje didelę jo dalį užkariavo frankai. Jame susikūrė
gausybė mažų karalysčių. 756 m. pusiasalio viduryje buvo įkurta Popiežiaus
sritis.Aukštesnis kultūros ir ūkio raidos lygis įgalino vietos gyventojus
po truputį asimiliuoti užkariautojus. Ėmė formuotis italų tauta ir kalba.
Tai vyko X a. – XII a. pabaigoje. Susijungę pusiasalio šiaurės miestai
ginklu išsivadavo iš Vokietijos priklausomybės. Tačiau ir vėliau dėl
Apeninų daug šimtmečių kovojo didžiausios Europos valstybės. Italiją
suvienijo Dž. Garibaldis. Per Pirmąjį pasaulinį karą ta šalis kovojo
Antantės pusėje, o per Antrąjį rėmė Vokietiją ir Japoniją. 1942-1944 m.
Italijoje vyko stiprus pasipriešinimo judėjimas. 1946 m. birželio 18 d. po
referendumo ji pasiskelbė respublika.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą batą, bei
Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; kranto linijos
ilgis apie 7500 km, šalies ilgis iš šiaurės į pietus 1140 km; priskiriama
Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios dalys:
rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos,
Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka.
AUGALIJA yra tipiška mediteraninė, plačialapiai ir spygliuočiai miškai
prieškalnėse: ąžuolai, bukai, kaštonai ir europietiški maumedžiai, itališki
kiparisai, europietiški bukmedžiai, Viduržemio jūros kadagiai, itališkos
pušys.
ITALIJOS GAMTOS SRITYS
Iš visų Pietų europos valstybių didžiausia gamtos įvairove išsiskiria
Italija.Didelė jos dalis išsidėsčiusi Apeninų pusiasalyje,kuris panašus į
aulinį batą su pakulniu ir nosimi.Italijoje skiriamos keturios gamtos
sritys.
1.ALPĖS.Italijoje yra pietiniai Alpių pakraščiai.Aukščiausios viršūnės
iškilusios iki 4km ir dar aukščiau,todel ištisus metus čia boluoja
sniegas,o slėniais leidžiasi ledynai.Ant sraunių kalnų upių pastatyta daug
vandens jėgainių.Alpių papėdese tyvuliuoja dideli ir giluūs
Komo.Madžorės,Gardos ežerai.Alpėse daug kurortų.
[pic]
4.PO UPĖS ŽEMUMA-buvusi Adrijos jūros įlanka.Per amžių amžius iš Alpių ir
Apeninų kalnų tekančios upės suklojo storą sąnašų sluoksnį.Todėl Po žemumos
dirvožemiai labai derlingi,o sritis dažnai vadinama Italijos aruodu.Žemumos
viduriu teka ilgiausia(652km)Italijos upė-Po.Žemupyje jos tėkmė tokia
lėta,jog dalis sąnašų grimzda į dugną ir upės vaga nuolat kyla.Todėl upių
krantai sutvirtinti pylimais.Kai kurie pylimai yra 10m aukšči,o Po vandens
paviršius yra sulig namų stogais.
3.APENINŲ PUSIASALIS.Išilgai pusiasalio nutįsusi Apeninų kalnų
virtinė.Šiaurėje jie ribojasi su Alpėmis,o pietuose nutįsta iki pat Mesinos
sąsiaurio,skiriančio pusiasalį nuo Sicilijos.Apeninai ilgesni(apie
1500km)negu Alpės,tačiau gerokai žemesni.Apeninų kalnai-vieni jauniausių
kalnų Žemėje.Todėl tai neramių gelmių pasaulis.Kalnai susidarė maždaug
prieš 1mln.metų.Čia kyla žemes drebėjimų,yra aktyvus Vezuvijaus
ugnikalnis.Apeninų pusiasalyje yra ir „negyvųjų“ ugnikalnių.Tik uolienos
bei iš žemės gelmių besiveržiantys šiltieji vandenys byloja apie kadaise
čia buvusius neramius laikus.Apeninų pusiasalio upės trumpos.Didžiausios
upės-Tiberis ir Arnas
4.SALŲ PASAULIS.Sicilijos sala-didžiausia Viduržemio jūroje.Salą kerta
dviejų litosferos plokščių sandūra.Čia yra aukščiausias Europoje ugnikalnis
Etna(3340m.)Jis yra „gyvasis“-veikiantis.Iš Etnos laikas nuo laiko
išsiveržia dūmų kamuoliai.Sicilijos saloje daug žemės drebėjimų.Į šiaurę
nuo Sicilijos yra išsibarsčiusi daugybė nedidelių salelių.Jose yra dar du
veikiantys ugnikalniai.Tai Vulkanas ir
Strombolis.
KLIMATAS – didžiojoje dalyje Viduržemio jūros (mediteraninis) , subtropikų
Sicilijoje, subnivalinių pusdykumių ir alpinių pievų Alpėse; vid. oro
temperatūra sausį ir liepą (°C , kritulių kiekis mm): Milanas +1 ir +24
(880), Venecija +3,5 ir +24 (725), Genuja +7,5 ir +24,5 (1180), Roma +8 ir
+26 (740), Neapolis +9 ir +25,5 (915), Ragūza +12 ir +28 (450); karštas ir
sausas vėjas sirokas Pietų Italijoje ir Sicilijoje sukelia dulkių audras;