Italija
Italijos vėliava
PLOTAS 301 302 km2
GYVENTOJAI 58,0 mln. (192 žm./km2)
VALDYMO FORMA Parlamentinė respublika
KALBA Italų
TIKYBA Katalikų
PINIGINIS VIENETAS Lira
SOSTINĖ Roma (2,9 mln. gyv.)
KITI MIESTAI Milanas, Neapolis, Turinas
GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA:
Žemės ūkis 4%
Pramonė 33%
Aptarnavimo sfera 63%
ES NARĖ NUO 1957m.
AUKŠČIAUSIA VIETA:Mont Blanc 4807m.
ILGIAUSIA UPĖ: Po 629 km
OFICIALUS PAVADINIMAS – Italijos Respublika (Repubblica Italiana).
ISTORINĖ PRAEITIS. Italija yra viena seniausių pasaulio valstybių ir kartu viena jauniausių, nes tik 1871 m. jos hercogystės ir kunigaikštystės susijungė į valstybę.Tarp visų genčių, gyvenusių Apeninų pusiasalyje 1 tūkst. pr. Kr., iškilo lotynai ir sabinai. 753 m. pr. Kr. jie įkūrė Romos miestą. Romos ir jos apylinkių gyventojai pradėti vadinti romėnais. Stiprūs, pasiekę aukštesnį raidos lygį romėnai ilgainiui užkariavo kitas pusiasalio gentis ir jas asimiliavo. Pirmaisiais amžiais po Kristaus Roma pasidarė stipriausia valstybė, jungianti didelę dalį Europos, Šiaurės Afrikos, Mažosios Azijos, Palestiną ir Siriją. Tačiau 476 m. Romos imperija žlugo, užkariauta barbarų. Vėliau į jos teritoriją įsiveržė vestgotai, vandalai, ostgotai. Dar vėliau Apeninu pusiasalis atiteko Bizantijai, o VIII a. antrojoje pusėje didelę jo dalį užkariavo frankai. Jame susikūrė gausybė mažų karalysčių. 756 m. pusiasalio viduryje buvo įkurta Popiežiaus sritis.Aukštesnis kultūros ir ūkio raidos lygis įgalino vietos gyventojus po truputį asimiliuoti užkariautojus. Ėmė formuotis italų tauta ir kalba. Tai vyko X a. – XII a. pabaigoje. Susijungę pusiasalio šiaurės miestai ginklu išsivadavo iš Vokietijos priklausomybės. Tačiau ir vėliau dėl Apeninų daug šimtmečių kovojo didžiausios Europos valstybės. Italiją suvienijo Dž. Garibaldis. Per Pirmąjį pasaulinį karą ta šalis kovojo Antantės pusėje, o per Antrąjį rėmė Vokietiją ir Japoniją. 1942-1944 m. Italijoje vyko stiprus pasipriešinimo judėjimas. 1946 m. birželio 18 d. po referendumo ji pasiskelbė respublika.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą batą, bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; kranto linijos ilgis apie 7500 km, šalies ilgis iš šiaurės į pietus 1140 km; priskiriama Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios dalys: rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka.
AUGALIJA yra tipiška mediteraninė, plačialapiai ir spygliuočiai miškai prieškalnėse: ąžuolai, bukai, kaštonai ir europietiški maumedžiai, itališki kiparisai, europietiški bukmedžiai, Viduržemio jūros kadagiai, itališkos pušys.
ITALIJOS GAMTOS SRITYS
Iš visų Pietų europos valstybių didžiausia gamtos įvairove išsiskiria Italija.Didelė jos dalis išsidėsčiusi Apeninų pusiasalyje,kuris panašus į aulinį batą su pakulniu ir nosimi.Italijoje skiriamos keturios gamtos sritys.
1.ALPĖS.Italijoje yra pietiniai Alpių pakraščiai.Aukščiausios viršūnės iškilusios iki 4km ir dar aukščiau,todel ištisus metus čia boluoja sniegas,o slėniais leidžiasi ledynai.Ant sraunių kalnų upių pastatyta daug vandens jėgainių.Alpių papėdese tyvuliuoja dideli ir giluūs Komo.Madžorės,Gardos ežerai.Alpėse daug kurortų.4.PO UPĖS ŽEMUMA-buvusi Adrijos jūros įlanka.Per amžių amžius iš Alpių ir Apeninų kalnų tekančios upės suklojo storą sąnašų sluoksnį.Todėl Po žemumos dirvožemiai labai derlingi,o sritis dažnai vadinama Italijos aruodu.Žemumos viduriu teka ilgiausia(652km)Italijos upė-Po.Žemupyje jos tėkmė tokia lėta,jog dalis sąnašų grimzda į dugną ir upės vaga nuolat kyla.Todėl upių krantai sutvirtinti pylimais.Kai kurie pylimai yra 10m aukšči,o Po vandens paviršius yra sulig namų stogais.
3.APENINŲ PUSIASALIS.Išilgai pusiasalio nutįsusi Apeninų kalnų virtinė.Šiaurėje jie ribojasi su Alpėmis,o pietuose nutįsta iki pat Mesinos sąsiaurio,skiriančio pusiasalį nuo Sicilijos.Apeninai ilgesni(apie 1500km)negu Alpės,tačiau gerokai žemesni.Apeninų kalnai-vieni jauniausių kalnų Žemėje.Todėl tai neramių gelmių pasaulis.Kalnai susidarė maždaug prieš 1mln.metų.Čia kyla žemes drebėjimų,yra aktyvus Vezuvijaus ugnikalnis.Apeninų pusiasalyje yra ir „negyvųjų“ ugnikalnių.Tik uolienos bei iš žemės gelmių besiveržiantys šiltieji vandenys byloja apie kadaise čia buvusius neramius laikus.Apeninų pusiasalio upės trumpos.Didžiausios upės-Tiberis ir Arnas
4.SALŲ PASAULIS.Sicilijos sala-didžiausia Viduržemio jūroje.Salą kerta dviejų litosferos plokščių sandūra.Čia yra aukščiausias Europoje ugnikalnis Etna(3340m.)Jis yra „gyvasis“-veikiantis.Iš Etnos laikas nuo laiko išsiveržia dūmų kamuoliai.Sicilijos saloje daug žemės drebėjimų.Į šiaurę nuo Sicilijos yra išsibarsčiusi daugybė nedidelių salelių.Jose yra dar du veikiantys ugnikalniai.Tai Vulkanas ir Strombolis.
KLIMATAS – didžiojoje dalyje Viduržemio jūros (mediteraninis) , subtropikų Sicilijoje, subnivalinių pusdykumių ir alpinių pievų Alpėse; vid. oro temperatūra sausį ir liepą (°C , kritulių kiekis mm): Milanas +1 ir +24 (880), Venecija +3,5 ir +24 (725), Genuja +7,5 ir
+24,5 (1180), Roma +8 ir +26 (740), Neapolis +9 ir +25,5 (915), Ragūza +12 ir +28 (450); karštas ir sausas vėjas sirokas Pietų Italijoje ir Sicilijoje sukelia dulkių audras; dėl aukštos temperatūros rugpjūtis – atostogų mėnuo (atostogauja ir parlamentas).