Italijos nacionalinė virtuvė
5 (100%) 1 vote

Italijos nacionalinė virtuvė

ĮVADAS

Nuo sniegu dengtų Alpių Italijos šiaurėje iki palmėmis apaugusių pakrančių ir tropinių pietų saulėta Italija yra viena gražiausių vietų visame pasaulyje.

Kiparisų medžiais papuošti Toskanos keliai ir kalnelių pašlaitės lydi į nuostabius kaimus ir miestelius, kur centrinėje aikštėje stūksančioje bažnyčioje aptinkame tikrų meno šedevrų. Ko gero, tik Italijoje išgirsime kaimiečius ginčijantis, kurio kaimo koplyčios ar bažnyčios freskų, paveikslų bei statulų kūrėjas turėjo didesnę įtaką meno istorijai?

Italija garsėja ne tik savo istorija, kultūra ar menu, bet ir savo nacionaline virtuve. Įtalų virtuvė yra populiari visame pasaulyje. Gali iškilti klausimas “KODĖL?”. Turbū todėl, kad kulinarijos mokomasi ne iš knygų. Valgių gaminimo paslaptys perduodamos iš kartos į kartą. Palankus klimatas, derlinga žemė įvairiausius vaisius ir daržoves brandina beveik ištisus metus. Daug jų nadojama gaminant patiekalus. Užtat beveik apseinama be riebalų. Šioje virtuvėje rastume tik alyvų aliejaus. Neriebus maistas yra skanus ir lengvai virškinamas. Be to, italai nėra “namisėdos”. Italų virėjų gali sutikti beveik kiekvienoje šalyje. Todėl viso pasaulio žmonės turi galimybę susipažinti su italų virtuve ir ją pamėgti.

Taigi šiame darbe bandysime trumpai supažindinti su Italija, kaip garsia šalimi, ir jos nacionaline virtuve.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Italija – Viduržemio pajūrio šalis, esanti Pietų Europos centre.Ji užima Apeninų pusiasalį, toli išsikišusį į Viduržemio jūrą, pietinę Alpių kalnų dalį ir Sicilijos, Sardinijos bei kitas mažas salas.Alpės užstoja Italiją nuo šaltų šiaurės orų pernešų, bet nekliudo jai susisiekti su kitomis Europos šalimis.Šiaurėje Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija, o pietuose Tuniso sąsiauris ją skiria nuo Afrikos.Italijos sienos ilgis 9300 km. Apie 30% jos eina jūra.

Plotas 301 270 km2

Gyventojai 57,46 mln. 190 žm./km.

Valdymo forma Parlamentinė respublika

Kalba Italų

Tikyba Katalikų

Piniginis vienetas Euras

Sostinė Roma

Kiti didieji miestai Milanas, Neapolis, Turinas

Gyventojų ūkinė veiklaŽemės ūkis 3%Pramonė 32%Aptarnavimo sfera 65%

Pajamos vidutiniškai vienam gyventojui 18 700 (Jav dol.)

Arbatpinigiai – jų palikimas nėra būtinas. Paprastai arbatpinigiai būna įtraukti į pateikiamą sąskaitą. Tačiau šito nereikėtų painioti su taip vadinama “caperta” – mokesčiu už duoną ar prisėdimą prie stalelio. Galima palikti 5 proc. arbatpinigių.

Nusikalstamumas – kaip ir kiekviename dideliame mieste reikėtų saugotis kišenvagių ir kitų smulkių vagišių. Ypač tokiose vietose, kaip Istorijos Centre, Saint Peter stotyje ir kitose vietose, kur paprastai būna dideli žmonių sambūriai.

Atstovybė – Viale di Grazioli 9, 00198 Rome, Italy.

ISTORIJA

Valstybei pavadinimą davė italikų gentys, kurių protevynė buvo aukštutinio Dunojaus baseine ir siekė rytines Alpių kalnų pašlaites. Maždaug 2000 m. pr. Kr. Italikai Alpių perėjomis patraukė į Apeninų pusiasalį. Iš pradžių vietovardis “Italika” buvo taikomas tik Lombardijoje tekančio Pado upės baseinui. Italikų gentys skyrėsi į dvi grupes: umbrų – sabelų ir lotynų – sikulų. Kai kurios italikų gentys turėjo “šventojo pavasario” paprotį, pagal kurį kiekvieną pavasarį jauni žmonės traukdavo burtus, ir tie, kurie juos ištraukdavo, gavę keletą gyvulių, išvykdavo ieškoti naujų vietų įsikurti. Šių būrių įsiveržimas, taip pat ir merginų grobimas, dažnai sukeldavo kaimyninių genčių susidūrimus, virstančius kruvinais karais. Taip italikai nukariavo ir prijungė kitas Apeninų pusiasalyje gyvenusias lotynų, umbrų, oskų gentis. Tačiau valstybės pavadinimo ilgokai nesukurta. Tik germanų karžygys Odoakras, užėmęs Romos imperijos žemes, 476 m. save tituluoja Italijos karaliumi. Po to egzistavo daug Italijos miestų – valstybių. Risordžimentas (lietuviškai – “atgimimas”) – kova už Italijos suvienijimą – prasidėjo tik XIX a. pradžioje. Ši kova tik amžiaus viduryje davė rezultatų: 1859 – 1861 m. buvo suvienytos beveik visos dabartinės Italijos žemės. 1861 m.
kovo 17 d. gimė Italijos valstybė ( tai pirmasis vietovardžio Italija “pasirodymas” istorinėje arenoje). Taigi šis pavadinimas ir senas, ir kartu naujas. Italija – valstybė, kurioje praeities daugiau negu dabarties. Todėl šis kraštas vadinamas ir kitaip epitetais – “Aulinis batas”, “Makaronų šalis” (nors makaronus sugalvojo ne italai), “Europos lopšys” (dėl šio titulo “varžosi” su Graikija), “Renesanso sostinė” (ypač tai akivaizdu gėlių mieste – Florencijoje), “Serenados gimtinė” ir t.t

GAMTA

1200 km Alpių kalnagūbrių lankas skiria Italiją nuo Vidurio Europos.Aukštesni vakariniai kalnagūbriai, viename jų yra aukščiausias Europos (4807 m) kalnas – Monblanas.Kalnagūbriai susidarę iš hercininės kilmės kristalinių uolienų.Gal penkiolika ledynų, smailios kalnų viršūnės ir gilūs slėniai sudaro nepakartojamą vaizdą.Alpių pietinėje papėdėje driekiasi Po upės lyguma – pagrindinis Italijos „aruodas“.Šlaituose auginamos vynuogės ir vaismedžių sodai, o slėnyje – javai, pašariniai augalai; čia plėtojama gyvulininkystė.Žemumoje įsikūrę didžiausi pramonės centrai.

Italijos šiaurės vakarų pakraštyje Alpės lanku pereina į Apeninų kalnus.Šie vieni iš jauniausių planetos alpinių kalnų tęsiasi apie 1500 km, kone per visą pusiasalį.Jų geologinė sandara paini.Aukščiausias Korno taškas iškilęs 2914 m.Nuo jo leidžiasi vienintelis Apeninų ledynas, o kitos viršūnės iki sniego ribos nepakyla.Kalnų uolienos susidariusios iš konglomeratų, smiltainių ir klinčių.Vienur kitur yra skalūnų ir marmuro.Rytų Alpių, Šiaurės ir Vidurio Apeninų, Sicilijos ir Sardinijos klinčių uolienoms būdingi karstiniai reiškiniai.Jie yra suformavę grotas, olas, šulinius ir pan.Plačiai žinoma Žydroji grota Kaprio saloje.Kai kuriose vietose į paviršių išeina vulkaninės uolienos ir tufai.Užgesusių ugnikalnių krateriuose telkšo ežerai.

Italija – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje vyksta stiprūs žemės drebėjimai, nes čia alpinės kalnodaros srityse tebevyksta aktyvus žemės plutos judėjimas.Vien šį šimtmetį jų buvo daugiau kaip 150.Smarkiai sugriauti Neapolio ir kiti miestai.Dar kartą nukentėjo garsioji Pompėja.

Apeninų pusiasalio kranto linija nelabai vingiuota.Todėl dauguma uostų, išskyrus pietinius, dirbtinai atitverti nuo jūros.Krantas daug kur uolėtas, su lagūnomis ir upių deltų įlankomis.

KLIMATAS

Apeninų Klimatas Viduržemio pajūrio tipo, subtropinis.Jūros įtaka labai didelė, nes pusiasalyje nėra daugiau kaip 200 – 220 km. Nuo jos nutolusių vietų.Vasaros karštos.Vidutinė liepos temperatūra Alpių priekalnėse apie 200, Po lygumoje – apie 230, o Apeninų pusiasalyje einant į pietus laipsniškai pakyla net iki 280.Žiemą pučiantys vakarų ir šiaurės vakarų vėjai atneša kritulių.Sausio vidutinė temperatūra Italijos šiaurinėje dalyje yra apie 00, o pusiasalyje -1-120 šilumos.Bet Alpėse ji nukrinta iki 150 šalčio.Etnos ugnikalnio viršūnėje ir vasarą temperatūra apie 00, o žiemą ją dengia sniegas.Jūros pakrantėse, Sicilijos bei Sardinijos salose klimatas labai švelnus, vasaros ir žiemos temperatūros skirtumas paprastai nebūna didesnis kaip 150.Todėl pajūryje įsikūrę visame pasaulyje žinomi kurortai.Po slėnyje ir tarpukalnėse klimatas pereinamasis iš subtropinio į vidutinių platumų, iš švelnaus jūrinio – į žemyninį.Rytų Alpėse ir šiaurės Apeninuose kritulių esti apie 3000 mm, bet daugiausia vasarą.Kitose Alpių dalyse ir Apeninų kalnuose iškrinta apie 1000mm, gausiau šaltuoju metų laiku.Kritulių kiekis Apeninų pusiasaliopietinės dalies link mažėja, o Salentinos pusiasalyje jis ne didesnis kaip 200 mm.

VIDAUS VANDENYS

Italijoje nėra kur tekėti ilgoms ir vandeningoms upėms.Todėl dauguma jų trumpos ir slenkstėtos.Didžiausios Apeninų upės yra Viduržemio pajūrio tipo.Iš didžiųjų Italijos upių minėtinos Tibras (405 km.) ir Arnas – aukštupiuose yra tipiškos kalnų upės, o žemupiuose praplatėja iki 120-150m.

Ilgiausia, be to, turinti labai daug intakų, Italijos upė yra Po (670 km), kurios plotis kinta nuo 100 iki 700 m.Pavasarį Po tvinsta tirpstant kalnų sniegui, o žiemą – pliaupiant liūtims.

Italijoje yra trijų tipų ežerų.Didžiausieji tyvuliuoja Alpių priekalnėse: Garda, Komas, Madžorė.Jų plotas siekia šimtus kvadratinių kilometrų, o gylis – 400 m, kai kurių dugnas yra žemiau jūros lygio.Kito tipo ežerai (Vikas, Albanas) telkšo užgesusių ugnikalnių krateriuose.Trečią grupę sudaro Adrijos pakrantės ežerai – smėlio nerijų nuo jūros atskirtos buvusios lagūnos.

DIRVOŽEMIS

Margas Italijos DIRVOŽEMIŲ žemėlapis.Alpėse iki 800 – 900 m. aukščio plyti kalnų miškų rudieji dirvožemiai.Ten auga klevai, ąžuolai, kaštonai.Aukščiau, iki 1800 m. driekiasi rusvieji miškų, o virš jų – kalnų pievų.Miškuose ten auga kedrai, eglės, pušys, o alpinėse pievose – gėlės ir rododendrų krūmai.

Po slėnyje vyrauja sąnašiniai aliuviniai ir miškų rudieji dirvožemiai, nors beveik visi lygumos miškai iškirsti.Apeninų pusiasalyje daugiausia yra tamsiai rudų ir rudų dirvožemių.Vakarinėje Apeninų pusiasalio dalyje, paplitę raudonieji Viduržemio pajūrio dirvožemiai – itališkai terra rosa.Juose auginami vynuogynai ir sodai.

Alpėse ir Apeninuose įsteigta keletas nacionalinių parkų (Stelvijo, Abrucio, Čirčėjo, Kalabrijos) ir rezervatų.

ŪKIO STRUKTŪRA

Ūkio struktūroje apie 40% nacionalinių pajamų teikia Pramonė, ir maždaug trečdalis dirbančių žmonių užsiima šia ūkio veikla.Italijai trūksta savų gamtos išteklių, todėl daugelis pramonės įmonių perdirba įvežtines žaliavas.Svarbiausios krašto pramonės šakos – metalurgija, mašinų gamyba, laivų statyba, chemijos pramonė ir naftos perdirbimas.

Pagal aliuminio, cinko, švino gamybą, Italija yra viena pirmųjų Europoje, o pagal magnio – viena pirmųjų pasaulyje.Turine veikia vienas didžiausių pasaulio automobilių koncernų – FIAT, gaminantis labai ekonomiškus automobilius.Žinomos ir kitos automobilių gamybos kompanijos: Ferrari, Lancia, Alfa Romeo.Italai yra vieni pirmųjų pasaulyje pagal šaldytuvų, skalbimo mašinų, rašomųjų mašinėlių, plastmasių gamybą, pagal avalynės eksportą.Šalyje pagaminama 1/3 pasaulio alyvmedžių aliejaus.Daug pajamų krašto biudžetas gauna iš turizmo.Pagal šį rodiklį Italija yra trečia pasaulyje, po Jav ir Ispanijos. Didžiausi uostai – Genuja, Triestas, Venecija, Neapolis.

ŽEMĖS ŪKIS

Gyvulininkystės produkcija Italija gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių ir pagrindinius maisto produktus įsiveža.Svarbesnė žemės ūkio šaka – augalininkystė; vyrauja kviečių, kukurūzų, ryžių pasėliai.Išauginamų ryžių kiekiu italai pirmi Europoje, o jų derlingumu – vieni pirmųjų pasaulyje.

Visoje Europoje garsėja italų daržovės: pomidorai, kopūstai, svogūnai, salotos.Gausu citrinų, apelsinų, mandarinų, obuolių, persikų derliumi ta šalis pelnė pirmojo Europos sodo vardą.O dar migdolai, graikiški ir funduko riešutai, figos!

Italijoje auginama apie 250 rūšių vynuogių.Vynuogių derliumi Italija pasaulinėje rinkoje nuolat konkuruoja su Prancūzija, bet vyno gamybos mastu ji nenusileidžia niekam.

ŠVENTĖS

Italai labai linkę bendrauti.Mylintys tradicijas ir mėgstantys šventes.Tai ir Venecijos karnavalas, ir skraidančio asilo šventė – valgydami asilieną, jos dalyviai prisimena romantišką istoriją, iš amžių glūdumos atkeliavusią, kai kažkada Pontenuerės miesto gyventojai ant piktžolėmis apžėlusios bažnyčios stogo užkėlė asilą, kad šis nuėstų žolę, bet asilas nemokėjo skraidyti ir… užsimušė.Jeigu kada nukaktumėte į Ferarą, nenustebkite pamatę vyrus, einančius su sunkiomis alebardomis, moteris, apsirengusias gražiomis sukniomis ir pasipuošusias senovinėmis brangių metalų grandinėmis.Kasmet birželio pradžioje Feraros gyventojai velkasi senoviniais kostiumais, vyrai ima savo protėvių alebardas ir špagas ir išeina į gatves dalyvauti palio – senovinės šventės varžybose.

KALBA

Italų kalbos tarimas nėra sudėtingas. Paprastai kirčiuojamas priešpaskutinis žodžio skiemuo. Dauguma žodžių tariama kaip lietuvių kalboje:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1883 žodžiai iš 6227 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.