Iuolaikinės organizacijos krizinė situacija ir jos valdymas
5 (100%) 1 vote

Iuolaikinės organizacijos krizinė situacija ir jos valdymas

TURINYS

ĮVADAS 3

1.ŠIUOLAIKINĖS ORGANIZACIJOS KRIZĖS SAMPRATA 4

1.1.Įmonės krizinė situacija 5

1.2.Krizių priežastys ir jų identifikavimas 7

1.3. Krizių eigos apibendrinimas 10

1.4. Krizės stadijos 11

1.4.1. Prodromalinė krizės stadija 11

1.4.2. Jautri krizės stadija 11

1.4.3. Nuolatinė krizės stadija 12

1.4.4. Krizės sprendimas 12

1.5. Antikrizinės valdymo priemonės 13

2.KRIZIŲ VALDYMO MODELIAI 14

2.1. Krizių vadybos samprata ir turinys 14

2.2. Apibendrintasis krizių valdymo modelis 16

2.3. Pasyvusis krizių valdymo modelis 17

2.4. Aktyvusis krizių valdymo modelis 18

IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

ĮVADAS

Šiuolaikinės verslo organizacijos aplinka, joje vykstantys procesai labai sudėtingi ir daugiaplaniai. Štai tik keletas jų: 1) rinkos prisotinimas, reikalaujantis orientuotis į klientus; 2) verslo visuomenės demokratizavimas, griaunantis sienas ne tik Europoje, bet ir apskritai pasaulyje; 3) didėjanti įmonių konkurencija, susijusi su rinkos prisotinimu ir demokratizavimu; 4) informacinės technologijos, atveriančios naujas ūkinės veiklos ir bendradarbiavimo procesų spartinimo galimybes.

Šiandienos pasaulis – nuolat besikeičiantis, besivystantis, lankstus: sparčiai kinta technika, technologija, ūkinės veiklos ir darbo organizavimas bei valdymas. Tai kelia naujus reikalavimus aktyviausiam ir lemiamam bet kurios ekonominės sistemos elementui – darbuotojams, jų kompetencijai, bei rinkodarai [1]. Nepaisant visų pastangų, kurias organizacijos skiria aplinkos problemoms nustatyti ir spręsti, jos nuolat susiduria su vis iškylančiomis krizėmis. Krizės grasina organizacijos reputacijai, gali sugriauti valdymo struktūras, sukelti didelių finansinių sunkumų ar netgi kelia pavojų įmonės gyvavimui.

Darbo tikslas – apžvelgti įmonės krizinę situaciją ir jos valdymą.

Uždaviniai:

 aptarti krizės sampratą ir krizės priežastis;

 išanalizuoti krizės stadijas;

 aptarti krizių valdymo modelius

1.ŠIUOLAIKINĖS ORGANIZACIJOS KRIZĖS SAMPRATA

Krizės samprata įvairiapusė, ji gali turėti daug traktuočių. Tarptautinių žodžių žodyne nurodoma, jog žodis krizė kilęs iš graikų kalbos žodžio crisis, kurio reikšmė – sprendimas, nuosprendis, lemiamoji baigtis [8]. Taip pat krizė gali reikšti ir konflikto sprendimą.

XVII-XVIII amžiuose krizės sąvoka pradėta vartoti ir aprašant visuomeninius procesus.Tai karinės ar politinės krizės.Vadinasi, išryškėja socialinė krizės samprata[7].

Anot A.Sakalo ir A.Savanevičienės [6], tiksliai apibrėžti krizę, nepaisant tariamo jos paprastumo, gana keblu, nes tai labai priklauso nuo krizės sureikšminimo lygio.

Krizių vadybos požiūriu krizė – tai ir normalaus proceso sutrikimas, ir nenumatytas atvejis, keliantis grėsmę organizacijai, ir ūmus netikėtas įvykis, svarbus atsitikimas, potencialiai galintis pakenkti ar net sugriauti organizacijos reputaciją [7]. Kaip teigia S.Fink [2] krizė – tai įvykis, dėl kurio organizacija patenka į dėmesio centrą ne visada geranoriškai nusiteikusių masinių informavimo priemonių bei kitų išorinių interesų grupių, kurios teisėtai domisi organizacijos veikla.

Krizės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus[6]:

 pagal krizės gilumą;

 pagal krizės globalumą;

 pagal pasireiškimo lygį;

 pagal krizės priežastis;

 pagal individualų požiūrį į krizę.

Pagal krizės gilumą išskiriamos trys stadijos: kritinė situacija, krizė ir katastrofa(bankrotas).

Kritinė situacija susidaro, kai įmonės funkcionavimas ir vystymasis yra pažeidžiamas, tačiau kritinis momentas gali būti įveikiamas pasitelkus vidinį įmonės potencialą.Kritinė situacija ištinka tik pavienes įmonės veiklos sritis.Tai tik laikinas, negatyvus lokalinis poveikis, nelabai kenkiantis kitoms veiklos sritims.

Krizė – tai atsitiktinių ar tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių sąlygotas kritinis momentas, kuris pažeidžia normalų sistemos funkcionavimą, ir ji tada negali vystytis norima trajektorija.

Katastrofa (bankrotas) yra paskutinė krizinės situacijos stadija, reiškianti sistemos žlugimą. Taigi krizė yra tarpinė kritinės situacijos ir katastrofos stadija [6].

1.1.Įmonės krizinė situacija

Samprata įmonės krizė šiuolaikinėje ekonomikos literatūroje apima įvairius įmonės gyvavimo fenomenus – nuo paprastų įmonės funkcionavimo trukdžių, esant įvairiems konfliktams, iki įmonės likvidavimo. Įmonės krizę galima traktuoti kaip neplanuota ir nepageidaujamą, apribotą laiku procesą, kuris gali sutrukdyti įmonės funkcionavimą arba nutraukti jos veiklos tęstinumą`. Taigi krizė – tai bet kuri nestandartinė įmonės situacija, kurioje kyla rizikos grėsmė[6].

Krizinė situacija gali būti apibūdinama kaip grėsmė organizacijos tikslams, kuri limituoja sprendimo laiką ir riboja sprendimus priimančių asmenų galimybes[7].

Esminius krizinės situacijos aspektus pateikia Hauschildt :

 įvykis yra faktas, ir jo nebepakeisi;

 svarbiausia yra dėmesį sutelkti į informacijos apie įvykį pateikimą;

 dažnai informacija apie įvykį pasklinda nuo organizacijos nepriklausomoje plotmėje.

Tradicinė krizinės situacijos samprata remiasi evoliucine įmonės vystymosi teorija, lyginant įmonės ir žmogaus vystymosi išorinius panašumus [6].

Kiekvienai įmonei
būdingas tam tikras vystymosi ciklas.Teorijoje ir praktikoje išskiriami 4 įmonės ciklų tipai:

 dalykinis;

 prekių;

 veiklos srities;

 įmonės gyvavimo ciklo.

Ciklo trukmę lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Įmonės ir žmogaus vystymosi panašumai labiausiai akcentuojami įmonės ciklo diagramoje (1 pav). Čia, kaip ir žmogaus gyvenimo cikle, išskiriamos kūrimo, augimo, brandos ir senėjimo fazės. Tokia nuosekli evoliucija galėtų būti būdinga įmonei, kuri dirbo stabiliose sąlygose. Iš tikrųjų, įmonė sukuriama tam tikrai veiklai, tam tikrai produkcijai gaminti; keičiasi poreikiai, technologijos, ir seno tipo įmonei nelieka vietos pasikeitusioje rinkoje.Modernių, sparčiai besivystančių šakų, pvz., elektronikos, nesikeičiančios įmonės amžius labai trumpas. Tačiau šiandieninės įmonės realus gyvavimo ciklas žymiai sudėtingesnis.

1 pav. Įmonės gyvenimo ciklas [6].

Besikeičiančiai įmonei visada yra galimybė išvengti žlugimo, ir svarbų vaidmenį čia vaidina krizinė situacija. Ji gali išsivystyti visose įmonės gyvavimo fazėse.Jei krizė išsprendžiama, tai atsiranda galimybė stabilizuoti įmonės veiklą ir vėl normaliai vystytis.

Veiklos srities ir prekių gyvavimo cikluose akcentuojamas būtinumas nuolat diegti naujus gaminius, o prireikus ir iš esmės keisti veiklos sritį. Tai taip pat krizinė situacija; išėjimą iš jos sunkina konservatyvumas, per didelis prisirišimas prie atgyvenusios veiklos.

Sėkminga įmonės veikla galima tik užtikrinus efektyvų visų veiklos stadijų darbą. Sutrikus bent vienos stadijos veiklai, sutrinka visos grandinės darbas, ir dalinė krizė gali sukelti visos įmonės veiklos krizę.

Kiekvienoje įmonės vystymosi stadijoje, veiklos srityje pasitaiko nemaža standartinių ir specifinių tik šiai įmonei problemų, kurių nesprendus įmonėje gali susiklostyti krizinė situacija[6].

Krizių visada stengiamasi išvengti. Tačiau reikia matyti ir teigiamą krizės aspektą. Krizės apskritai ir įmonės krizės visų pirma turi destrukcinį poveikį.tai žymiai sumažina konstruktyvias krizių sprendimo galimybes.dar retai į krizę žiūrima kaip į įmonės atsinaujinimo galimybę.Maža to, šiandieninė įmonė gyvena nuolatinėje krizinėje situacijoje.jei įmonė sugeba krizę įveikti, užsitikrinamos tolesnės veiklos perspektyvos, jei ne – ji pereina į paskutinę krizės stadija ir bankruotuoja[6].

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai pastarajai teisme yra iškeliama bankroto byla arba kreditoriai jai vykdo bankroto procedūras neteismo tvarka [5]. Apžvelgiant visos Lietuvos būklę, autoriai Juchno N. ir Tvaronavičienė M. [4], pastebėjo, kad bankroto procesų analizė rodo labai nepalankias Lietuvos ūkiui tendencijas – sparčiai daugėja bankrutuojančių įmonių ir auga jų kreditoriniai įsiskolinimai, nedidelis bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo ir tolesnio jo panaudojimo efektyvumas. Veikiantys įmonių bankroto procedūras reglamentuojantys įstatymai ir bankrutuojančių ūkio subjektų administravimas turi didelių trūkumų. Bankroto procedūros pradedamos pavėluotai, o pats procesas pernelyg ilgai užtrunka, todėl pritrūksta lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Minėti autoriai teigia, kad šalyje nesukurta efektyvi įmonių, susidūrusių su laikinais finansiniais sunkumais, gelbėjimo ir neperspektyvių įmonių greito išėjimo iš rinkos sistema, sujungianti teisinę ir ekonominę bazę bei prielaidas spręsti socialines šių įmonių problemas [4].

Taigi galima teigti, kad krizė yra neigiamas reiškinys, tačiau sėkmingai išspręsta krizė išveda įmonę iš sąstingio. Ne veltui kinai krizę apibūdina dviem hieroglifais: pavojus ir galimybė. Tai tik dar kartą liudija dvejopą krizės pobūdį: įmonei iškilusį pavojų, grėsmę pažeisti nusistovėjusią tvarką ir proceso vyksmą bei naujas galimybes, mobilizavus įmonės potencialą pakilti į aukštesnį raidos lygį.

1.2. Krizių priežastys ir jų identifikavimas

Kiekvienoje krizinėje situacijoje svarbu nustatyti, ją lėmusias priežastis. Anot A.Valackienės[7], krizės gali kilti labai skirtingoje aplinkoje, paveikti skirtingus objektus bei subjektus, todėl krizių priežastys esti labai įvairios. Taigi tikslinga išskirti bendrus krizinių situacijų priežasčių raiškos principus, kurie nebūtinai paaiškintų kiekvienos atskiros krizės kilmę, tačiau identifikuotų bendrus krizių atsiradimo aspektus.

Taigi galima išskirti šias tendencijas:

1. Krizių priežastis galima nagrinėti pagal jų kilmę. Čia išskiriamos:

 Endogeninės priežastys, esančios vidinėje organizacijos įtakos srityje. Vidinės priežastys gali būti nesėkminga organizacijos vadyba, ekonominės, personalo, finansų, strategijos klaidos[7].

Šiai autorei pritaria A.Sakalas ir A.Savanevičienė[6] teigdami, kad įmonės nesugebėjimą prie sparčiai kintančios aplinkos lemia vidinės priežastys. Tačiau dažniausiai akcentuojamas įmonės valdymo sistemos netobulumas .

 Egzogeninės priežastys, kylančios už organizacijos ribų, esančios netiesioginio poveikio lauke. Prie išorinių veiksnių galima priskirti organizacijos technologinę, ekonominę, konkurencinę, socialinę, visuomeninę, teisinę aplinkas[7].

Taigi A.Sakalas ir A.Savanevičienė [6] papildo minėtą autorę ir prie išorinių veiksnių
nepalankią konjunktūrą, rinkos prisotinimą, pakitusią vartotojų elgseną ir daugelį kitų veiksnių. Įmonė turi juos aktyviai veikti, o ne tik prisitaikyti prie aplinkybių. Todėl labai svarbus demokratijos lygis, veikiantys įstatymai, nes tik esant palankiems šiems veiksniams galimas efektyvus abipusis poveikis: aplinka įmonė aplinka.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1531 žodžiai iš 5024 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.