Iuolaikinės organizacijos vadovo vaidmenys bei funkcijos
5 (100%) 1 vote

Iuolaikinės organizacijos vadovo vaidmenys bei funkcijos

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Šiuolaikinės organizacijos vadovo vaidmenys bei funkcijos

Kursinis darbas

Šiauliai

TURINYS

Vadovo formavimosi prielaidos 3 psl.

Vadovo funkcijos 4 psl.

Planavimas 5 psl.

Organizavimas 6 psl.

Vadovavimas 6 psl.

Kontrolė 7 psl.

Reikalavimai vadovui 7 psl.

Vadovo etiketas 8 psl.

Sistema “vadovas – pavaldinys” 9 psl.

Išvados 10 psl.

Literatūros sąrašas 11 psl.

Vadovo formavimosi prielaidos

Visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Jis vadina-mas įvairiai: viršininku, direktoriumi, prezidentu, valdytoju, rektoriumi, pirmi-ninku, meistru, brigadininku ir t.t. Bet ne kiekvienas žmogus gali ir nori būti vadovu. Šiai specifiniai veiklai reikia ypatingų žinių, pasirengimo, patirties, bei tam tikrų specifinių žinių.

Prancūzų mokslininkai atliko valdymo specialistų apklausą. Ir šios apklau-sos rezultatai rodo, kad viena svarbiausių gero vadovo savybių yra vadovo ta-lentas, kurį jie vadina “Dievo dovana”:

Bet šalia įgimtų savybių, kad jos ryškėtų, būtinos ir specialios sąlygos. Tik tada gali formuotis verslo žmonių karta. Šią mintį pagrindžia kelių dešimtme-čių patirtis. Galime išskirti svarbiausius bruožus, kurie formavo šiuolaikinius organizacijų vadovus :

1. Keletą šimtmečių trukusi Rusijos įtaka. Maskva prisijungdavo žemes šiaurėje ir pietuose. Todėl žemė, miškas, vanduo atrodė lyg neišsen-kančios vertybės, ir niekas nesusimąstė, kad juos reikia tausoti…

2. Rusų carų iždas visada būdavo tuščias. Jis būdavo papildomas užgro-bus naujas žemes, ir gaunant iš jų pajamas bei surenkant mokesčius. Tai skatino požiūrį, kaip greitai ir lengvai galima praturtėti.

3. Veikliai asmenybei formuotis trukdė ir paskutinai tarybų valdžios de-šimtmečiai. Svarbiausia tuo metu buvo rasti bendrą kalbą su vyresnybe, neabejoti nurodymais, mokėti įsiteikti kontrolieriams, ypač viršinin-kams. Daug vadovų suvokė, kad tai nenormalu, tačiau priešintis tam neužtekdavo drąsos. Jei kas ir mėgindavo tai daryti – paprasčiausiai pakeisdavo. Tokių būdu buvo žlugdomas savarankiškumas, žmogaus iniciatyvumas.

Vadovo funkcijos

Vienas pirmųjų valdymo teorijos pradininku A.Fajolis teigė, kad pirmiau-sia vadovas privalo būti geras administratorius, t.y. jis turi sugebėti atlikti šias valdymo funkcijas:

· planavimą;

· organizavimą;

· vadovavimą;

· kontrolę.

Antroji sąlyga – kompetentingumas, t.y. vadovas privalo išmanyti specia-lias įmonės funkcijas. Kitos savybės, anot A.Fajolio:

· Sveikata. Geriau ne labai gabus, bet kiekvieną dieną į darbą ateinantis viršininkas, nei ligotas genijus.

· Moralinės savybės. Į pirmą vietą iškeliama valia, energingumas, atsa-komybės jausmas, pareigingumas.

· Aukštas bendrosios kultūros lygis.

· Bendras visų esminių įmonės funkcijų supratimas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad A.Fajolis svarbiausiomis sąlygomis laikė sugebėjimus, būdingus specifiniam valdymo darbui, o ne techninį vadovo išprusimą ar inžinerinius sugebėjimus.

Kiti autoriai pateikia šiek tiek kitokias valdymo funkcijas:

Autorius Valdymo funkcijos

L.Gjulikas Planavimas, organizavimas, darbas su perso-nalu, operatyvinis vadovavimas, koordinavi-mas, kontrolė ir atsiskaitomybė, biudžeto su-darymas.

G.Kuncas, S.O`Donelas Planavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė.

H.Meskonas, H.Albertas, F.Chedouri Planavimas, organizavimas, motyvacija, kon-trolė.

Nežiūrint į įvairius pakeitimus ir patobulinimus, A.Fajolio pateikta klasifi-kacija yra naudojama ir šiomis dienomis: planavimas, organizavimas, vadova-vimas bei kontrolė. Visos šios funkcijos glaudžiai susiję ir veikia viena kitą:

Nesvarbu kokią vietą organizacijoje užima vadovas, jie atlieka visas šias funkcijas. Skiriasi tik lyginamasis svoris ir svarba jų veikloje.

Techninės žinios Ekonominės žinios Valdymo žinios

Valstybės galva 5% 35% 60%

Ministras 10% 40% 50%

Gen.direktorius 10% 40% 50%

Meistras 60% 25% 15%

Darbininkas 85% 10% 5%

Planavimas

Veiklos planas – tai ir laukiamas rezultatas, ir veiklos kryptis, kuria reikia eiti, ir etapai, kuriuos reikia pereiti, ir metodai kuriuos reikia pritaikyti. Šiuo metu vykstantys pokyčiai organizacijų aplinkoje yra tokie spartūs, kad planavimas tampa vienintele galimybę numatyti dauguma galimybių ir problemų. Planavimas yra pagrindinė aukštesnio lygio vadovų pareiga, kuri daro didelę įtaką kitų jų atliekamų funkcijų efektyvumui.

Pirmasis planavimo žingsnis – tikslų bei uždavinių įvardijimas. Vadovas gali pasakyti ką reikia daryti, tik žinodamas galutinius tikslus. O norint tai pa-daryti reikia atsakyti į keturis klausimus:

1. Kur organizacija yra dabartiniu momentu?

2. Kur ji norėtų būti?

3. Kaip organizacija ten pateks?

4. Kaip ji sužinos, kad ten jau pateko?

Be tikslo – gauti pelną, vadovas būtinai turi numatyti būdus kaip jį gauti. Tam tikslui yra išskiriami svarbiausi stambūs uždaviniai, kurie suskaidomi į smulkesnius.

Antras planavimo žingsnis – nuspręsti, kaip įgyvendinti iškeltus uždavinius ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Kadangi ta patį tikslą įmanoma pasiekti keliais
būdais, organizacijos vadovas, įvertindamas visus trūkumus bei privalumus, turi išrinkti pati tinkamiausią. Numačius galutinį tikslą, reikia suplanuoti veik-lą, bei laikytis tos krypties. Norint planuoti, reikia tam tikru įgūdžių:

1. Sugebėti analizuoti situaciją.

2. Numatyti, kas turi būti atlikta.

3. Apskaičiuoti, kaip tai padaryti.

4. Vertinti nuveiktus darbus ir juos koreguoti.

Planai yra skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikius planus daž-niausiai sudaro aukščiausio lygio vadovai. Tie planai apima 2 – 5 metus, kar-tais ir dar daugiau. Trumpesnio laikotarpio planus sudaro žemesniojo lygio va-dovai. Šie planai dažniausiai būna specifiniai

Valdymo lygiai ir jiems priklausančių darbuotojų kompetencija

Valdymo lygis Uždaviniai Vadovai

Aukščiausiasis valdymo lygis Įmonės politikos formavimas ir įgyvendinimas.Atsako, kad būtų pasiektas bendras tikslas. Savininkas.Direktorių valdybos, stebėto-jų tarybos nariai.Administracijos vadovas.

Aukštesnysis valdymo lygis Vadovavimas aukščiausiojo valdymo lygio deleguotai sričiai.Atsako, kad būtų pasiektas dalinis tikslas. Krypčių direktoriai.Vyresnieji meistrai.

Vidutinysis valdymo lygis Vadovavimas siauresnės spe-cializacijos uždavinių vyk-dymui.Atsako, kad būtų išspręsti pavesti uždaviniai. Skyrių vadovai.Vyresnieji meistrai.

Žemutinysis valdymo lygis. Vadovavimas ribotos kompe-tencijos ir atsakomybės už-duotims.Atsako, kad būtų atliktos pa-vesto užduotys. Meistrai Brigadininkai

Organizavimas

Parengus planą, vadovas turi rasti būdą, kaip paskirstyti darbus visiems organizacijos darbuotojams. Todėl galima sakyti, kad organizavimas – funkcija, kuria vadovai paskirsto darbus, atsakomybę, išteklius organizacijos nariams, kad jiems efektyviai siektų organizacijos tikslų. Organizuojant, vadovas turi sugebėti atsakyti į šiuos klausimu:

· Kokios konkrečios užduotys turi būti vykdomos?

· Kokios medžiagos bus naudojamos kiekvienai užduočiai?

· Kas vykdo šias užduotis?

Organizuojant svarbiausia yra paskirstyti darbus bei užduotis. Kad vadovas turėtų daugiau laiko svarbesniems klausimams spręsti, dalį darbų jis gali per-duoti pagalbininkams. Įgaliojimų perdavimas susideda iš trijų etapų:

1. Tam tikrų pareigų ir teisių perdavimas pavaldiniams.

2. Atitinkamas valdžios perleidimas pavaldiniams.

3. Pavaldinio įsipareigojimas atlikti pavestas užduotį.

Vadovas privalo, kad įgaliojimų perdavimas įvyktų sklandžiai ir be jokiu trukdžių.

Vadovavimas

Dažnai parengus tikslų planą, bei davus visiems nurodymus, pavaldiniai ne visada tai atlieka taip, kaip norėtų vadovas. Organizacijose visada egzistuoja konfliktai tarp organizacijos ir jos darbuotojų interesų. Tada vadovui reikia tuos konfliktus spręsti. Tai galima daryti vienu iš dviejų būdu:

1. Atiduodamas prioritetas įmonės arba atskiro individo tikslams. Tiek vienu, tiek kitu atveju valdymas bus paremtas prievarta, ir di-džiausia tikimybė, kad prioritetas atiteks įmonei.

2. Įmonės ir atskirų individų tikslu suderinimas. Šis būdas yra žymiai sudėtingesnis, bet kur kas efektyvesnis. Šiuo atveju įmonės tikslų sie-kimas žmogui gali būti viena iš saviraiškos priemonių.

Taigi, galima sakyti, kad vadovavimo pagrindinis uždavinys yra – užtikrin-ti efektyvų vadovų ir pavaldinių bendradarbiavimą, siekiant bendrų įmonės tikslų. Vadovo nurodymai turi būti aiškūs ir tikslūs, kad visi suprastu duotas užduotis:

1. Ko yra siekiama?

2. Ką konkrečiai jis turi padaryti?

3. Kokie reikalavimai keliami?

Yra labai svarbu, kad būtų grįžtamasis ryšys, t.y. kad darbuotojai klaustų vadovo, tai ko nesuprato. Tada jie galės dirbti efektyviau, kai žinos dėl ko dir-ba.

Kontrolė

Dažnai įmonėse reikalai klostosi ne taip, kaip norėtų vadovas: žmonės ne visada priima jiems deleguojamas teises ir atsakomybę, sprendimai ne visada realizuojami, ne visada vadovams pavyksta motyvuoti žmones siekti nustatytų tikslų. Todėl kontrolė ir turi išsiaiškinti, kas organizacijoje vyksta ne taip, dėl kokių priežasčių, ir ką reikia padaryti, norint užkirsti kelią problemoms ateity-je.

Anot A.Fajolio, kontrolė reikalinga norint patikrinti, ar viskas vyksta pagal patvirtintus planus, sudarytas instrukcijas ir nustatytus principus. Kontrolės tikslas – išsiaiškinti silpnas vietas ir klaidas, bei laiku jas ištaisyti ir neleisti pasikartoti.

Kontrolės procesas yra skaidomas į tris dalis:

1. Vertinimo kriterijų nustatymas. Be normatyvų ar darbo parametrų sunku įvertinti darbuotojų darbo vertingumo.

2. Pasiektų rezultatų ir pasirinktų vertinimo kriterijų palyginimas. Šio etapo tikslas – nustatyti, kaip pasiekti rezultatai atitinka planuotus ir kokios yra išaiškintų neatitikimų priežastys.

3. Būtinų koregavimo veiksmu atlikimas. Šio etapo metu pataisomi or-ganizacijos darbo parametrai ir pasiekiami užsibrėžti tikslai. Bet patai-syti nukrypimus nepakanka, būtina pašalinti jų atsiradimo priežastis.

Tokia kontrolės sistema, kuri neleidžia pašalinti esminių nukrypimų anks-čiau, nei jie virs rimtomis problemomis, yra bevertė.

Reikalavimai vadovui

Kiekvienam vadovui keliamas nelengvas uždavinys – praktiškai suderinti realiai priešiškus kolektyvo, atskirų darbuotojų, valstybės ir savo asmeninius interesus. Norėdamas išspręsti šį uždavinį, vadovas turi surasti
efektyvų vado-vavimo stilių ir išsikovoti autoritetą, kuris būtinas sėkmingai tvarkant įmonės ar organizacijos veiklą. To negali gerai atlikti vadovas, netenkinantis tam tikrų reikalavimų.

Skiriamos dvi reikalavimų vadovams grupės:

· Bendrieji.

· Specialieji

Bendrieji reikalavimai apima įstatymo numatytas vadovo elgesio taisykles, o specialieji reikalavimai remiasi vadovui, kaip konkrečios srities specialistui, keliamais reikalavimais. Apibendrinus įvairius reikalavimus, keliamus vadovui, galima juos suvesti į komercinius ir moralinius.

Komerciniai sugebėjimai – sąvoka, apimanti tiek vadovo kompetenciją, tiek jo organizacinius sugebėjimus. Taigi vadovui neužtenka būti kompetentin-gu, t.y. turėti profesinį autoritetą, kiekvienas vadovas turi būti ir geras organi-zatorius bei administratorius.

Vadovo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo darbo specifikos žinojimas. Vadovas turi žinoti ne tik tai, ką reikia atlikti, bet ir tai, kaip tai at-liekama. Nekompetentingas vadovas, aiškiai nesuprantantis keliamų tikslų, yra priklausomas nuo pavaldinių, jam sunku išsikovoti autoritetą. Toks vadovas, norėdamas nuslėpti savo nekompetenciją, dažnai neprotingai rizikuoja, stengia-si apie save suburti ne gerus specialistus, o sau lygius, nekompetentingus žmo-nes. Ir atvirkščiai, kompetentingas vadovas, gerai išmanantis atliekamo darbo esmę, darbo procesus ir metodus, sugeba kvalifikuotai analizuoti situaciją, sa-varankiškai mąstydamas operatyviai priimti sprendimus. Toks vadovas trum-piausiu keliu prieina prie tikslo ir lengviau įgyvendina priimtus sprendimus. Organizatoriniai vadovo sugebėjimai apima sugebėjimą formuluoti užduotis ir nurodymus pavaldiniams, sugebėjimą ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir juos įgyvendinti, o taip pat sugebėjimą vykdyti efektyvią pavaldinių veik-los kontrolę. Beje, gabaus organizatoriaus reiklumas niekada nevirsta užsispy-rimu ir kitų nuomonės nepaisymu. Vadovas – administratorius turi sugebėti organizuoti teisingą atsakomybės ir darbų paskirstymą tarp pavaldinių, turi su-gebėti teikti pavaldiniams reikiamą informaciją apie darbo specifiką (čia kalba eina tik apie pavaldinius, esančius artimiausiame hierarchijos lygyje šalia va-dovo). Geras vadovas turi sugebėti taip paskirstyti įgaliojimus ir atsakomybę tarp pavaldinių, kad būtų užtikrintas bendros pavaldinių veiklos efektyvumas ir vadovui liktų tik bendro vadovavimo ir kontrolės vykdymo pareigos.

Organizatoriniai vadovo sugebėjimai taip pat pasireiškia sugebėjime opera-tyviai ir teisingai įvertinti besikeičiančią situaciją ir nurodyti pagrindinius ke-lius problemai išspręsti. Taigi vadovas – organizatorius turi būti pakankamai nuovokus, protingas, išradingas ir ryžtingas, sugebantis prognozuoti ir mokan-tis iki galo realizuoti savo idėjas. Tik toks vadovas sugebės sudėtingose situaci-jose, atsižvelgdamas į galimas blogas pasekmes, protingai rizikuoti, net ne-laukdamas nurodymų iš viršaus arba neturėdamas pilnos informacijos. Reikia pažymėti, kad geras organizatorius supranta, kad negali remtis tik savo paties kompetencija ir stengiasi suburti apie save gabiausius kolektyvo specialistus.

Apibendrinant, galima teigti, kad vadovo komerciniai sugebėjimai – tai jo profesinių žinių ir administratoriaus – organizatoriaus sugebėjimų derinimas.

Atrodytų, kad vadovas turi visas jam būtinas savybes: profesines žinias, sugebėjimą organizuoti, tačiau jam trūksta pavaldinių pasitikėjimo. Gero vado-vo sugebėjimai neturi apsiriboti vien komerciniais gabumais. Jis dar turi turėti tam tikrų moralinių (psichologinių) savybių. Vadovas, stokojantis pastarųjų savybių, nesugeba sudominti ir patraukti pavaldinių, įgyti jų pasitikėjimo. Be tam tikrų moralinių savybių neįmanoma sukurti darbingo viso kolektyvo mik-roklimato, pasiekti gerų rezultatų darbe.

Valdymas – tai visų pirma darbas su žmonėmis. Vadovas, blogai pažįstan-tis žmones, nesidomintis jų interesais, nežinantis jų nuotaikų bei nuomonių t.y. nežinantis jų psichologijos, nesugebės rezultatyviai kontaktuoti su pavaldiniais. Todėl kiekvienas vadovas turi turėti žmonių valdymo mokslo pagrindus – žino-ti žmogaus ir kolektyvinio darbo psichologiją, turėti pedagogikos, etikos žinių ir mokėti šias žinias panaudoti organizuojant kolektyvinį darbą ir bendraujant su pavaldiniais.

Be žmogaus psichologijos žinojimo galima išskirti keletą svarbių moralinių vadovo savybių, kurios padeda bendraujant su pavaldiniais ir skatinant juos siekti kolektyvinio tikslo:

· Komunikabilumas – sugebėjimas bendrauti, mokėjimas palaikyti for-malius ir neformalius tarpusavio santykius;

· Sugebėjimas vertinti kiekvieną žmogų kaip asmenybę, mokėjimas į kiekvieną problemą pažvelgti kito žmogaus akimis;

· Aukšta moralė – asmeniniai vadovo interesai turi sutapti su bendrais viso kolektyvo interesais;

· Vidinė vadovo pusiausvyra – sugebėjimas net sudėtingiausiose situaci-jose blaiviai mąstyti, išlikti korektišku, santūriu;

· Reiklumas sau ir kitiems;

· Intelektas – vadovas turi būti išsilavinęs visose mokslo ir visuomeninio gyvenimo srityse.

Be šių savybių vadovas negalės pasiekti aukštos valdymo kokybės. Todėl valdymo srityje vadovo psichologiniai sugebėjimai yra verti ne mažiau nei pro-fesinės žinios ar organizatoriniai sugebėjimai. Be abejo,
priklausomai nuo situ-acijos be anksčiau paminėtų galima rasti ir daugiau psichologinių savybių, bū-tinų vadovui. Tačiau bendru atveju be šių pagrindinių moralinių savybių neap-sieis nė vienas vadovas.

Vadovo etiketas

Bendravimas – tai veikla, kurios reikia mokytis. Ši veikla turi savo dėsnius, kuriuos būtina išmanyti, taisykles, kurias būtina sąmoningai taikyti tam, kad su mažiausiomis nervų pastangomis, bendraudamas su žmonėmis, pasiektum di-džiausią efektą.

Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ar įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.

Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vie-nam kito atžvilgiu sistema.

Profesinė etika – tai visuma normų, reguliuojančių elgesį žmonių, priklau-sančių atitinkamai visuomenės grupei arba tam tikrai profesijai.

Valdymo etika – tai visuma normų, reguliuojančių vadovų elgesį bendrau-jant su pavaldiniais.

Etika ir etiketas – tai skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusa-vio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais.

Kad ir kaip kito etiketo formos, funkcijos, etiketas visada buvo žmonių bendravimo priemonė, išreiškianti dėmesį, rodomą vienas kitam. Svarbi reikš-mė etiketui tenka konfliktinių situacijų, diskusijų metu. Nesilaikant etiketo normų, beveik neįmanoma našiai svarstyti problemų, keistis nuomonėmis, ben-drai ieškoti sprendimų. Etiketas padeda laikytis partnerių lygiateisiškumo, ly-giavertiškumo, džentelmeniškumo principų. Ir atvirkščiai: nesilaikant etiketo, geriausi ketinimai, patikinimai ir argumentai praranda prasmę, nes nepasiekia adresato sąmonės. Kad derybų ar diskusijų parneris galėtų įvertinti savo pašne-kovo įrodymus, jis pirmiausia turi į jį žiūrėti kaip į lygiavertį partnerį, t.y. kaip į asmenį, kuris gali pateikti nė kiek ne mažiau svarių argumentų. Kai į žmogų yra žiūrima iš aukšto, jo idėjos bei argumentai įvertinami nepakankamai, t.y. supaprastinami ir padaromi lėkštos, pigios kritikos objektu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2481 žodžiai iš 8058 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.