Iuolaikinės vestuvių apeigos
5 (100%) 1 vote

Iuolaikinės vestuvių apeigos

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………….. 2

Šiuolaikinių vestuvių aprašymas ……………………………………………… 3

Šiuolaikinių vestuvių tradicijų palyginimas su senovės vestuvių papročiais ….. 4

Išvados …………………………………………………………………………………………………. 6

Literatūra ……………………………………………………………………… 7

Įvadas

Lietuviai yra tauta, turinti gilias tradicijas, išlaikiusi gana nemažai papročių, kurių laikosi ir gana dažnai pritaiko savo gyvenime. Yra žinomos labai senos gyvenimo ciklo (krikštynų, vestuvių, laidotuvių) apeigų tradicijos ir papročiai. Kai kurių dar laikomasi, kai kurios keičiamos pasiimant iš Vakarų pasaulio plūstančias ir taikant šiuolaikinėse šventėse.

Darbo objektas – šiuolaikinių vestuvių papročių ir tradicijų palyginimas su senovės.

Šio darbo tikslas – palyginti šiuolaikines vestuves, jų papročius ir tradicijas su senovės lietuvių vestuvių papročiais ir tradicijomis.

Tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:

1. Aprašyti šiuolaikines vestuves ir jų papročius.

2. Palyginti šiuolaikinių vestuvių papročius ir tradicijas su senovės lietuvių vestuvių papročiais ir tradicijomis.

Ši tema buvo pasirinkta todėl, kad nesenai teko dalyvauti artimos draugės vestuvėse, kurios, daugelio aplinkinių nuomone, tikrai turėjo mažai lietuvių įsivaizduojamoms tradicinėm vestuvėms būdingų bruožų. Jas būtų galima pavadinti novatoriškomis palyginus su mūsų senovinėmis vestuvėmis. Todėl pasirodė gana įdomu palyginti jas.

Metodas. Aprašomasis šiuolaikinių ir senųjų vestuvių tradicijų ir papročių lyginimas.

Šiuolaikinių vestuvių aprašymas

Darbe bus nagrinėjamos vestuvės, kuriuos įvyko 2004 m. vasario 14 d. Data buvo pasirinkta tokia todėl, jog taip norėjo jaunikis. Jis motyvavo tuo, kad tai įsimylėjėlių diena ir labai tinka vestuvėms.

Vestuvės vyko Šiauliuose, kur šiuo metu gyvena jaunieji, nors abiejų gimtinė yra Anykščių rajonas. Vestuvėse nedalyvavo nei vieno jaunojo tėvai, tik abiejų seserys ir draugai. Svečių buvo apie 20. Vestuvės buvo švenčiamos vieną dieną – šeštadienį. Vestuvių puota vyko kavinėje.

Reikia pažymėti, kaip ir dauguma šiuolaikinių porų, ši prieš susituokdama kurį laiką gyveno kartu.

Jaunosios pageidavimu, ji vilkėjo ne balta, o persikų spalvos suknele, ant galvos nesidėjo rūtų vainikėlio, tik plaukuose segėjo persikų spalvos rožytes. Jaunikis buvo apsirengės juodą kostiumą, baltus baltinius ir ryšėjo prie jaunosios suknelės priderintą kaklaraištį. Atlape segėjo persikų spalvos rožytę.

Jaunųjų palydą sudarė viena pora – liudininkai. Tačiau visur jaunuosius lydėjo jų svečiai, kurie buvo jaunųjų artimiausi draugai su antromis pusėmis. Kaip jau minėjau, giminaičius atstovavo tik jaunųjų seserys ir jaunosios dukterėčia.

Pirmiausia buvo tuokiamas civilinės metrikacijos biure, po to – bažnyčioje, kur jaunieji prisiekė mylėti vienas kitą, kol mirtis juos išskirs.

Po bažnyčios kartu su draugais aplankė Kryžių kalną, pabuvojo gamtoje ir keliose kavinėse ir vėlai vakare grįžo į tą kavinę, kurioje ir vyko vestuvių pokylis. Jos metu buvo sakomi tostai, žaidžiami žaidimai. Vidurnaktyje liudininkų pora jauniesiems padovanojo atminimui dėžutę su dviem širdutėmis, kaip jų meilės ir sutuoktuvių ženklą. Taip pat pokylio metu buvo perskaitytas sutuoktuvių liudijimas iš civilinės metrikacijos biuro.

Pokylio metu nebuvo muzikantų, tik buvo dainuojama karaoke. Pokylis baigėsi apie ketvirtą valandą nakties. Visi svečiai išsiskirstė ir kitą dieną nesirinko pas jaunavedžius, nes jie anksti ryte išvažiavo į pajūrį vieni.

Tokios šiuolaikinės vestuvės, kuriose teko būti. Reikia pažymėti, jog tokios vestuvės yra plačiai paplitusios Lietuvoje: tiek pagal trukmę, tiek pagal organizavimo ypatumus. Todėl bus bandoma jas palyginti su sevovės vestuvių papročiais ir tradicijomis.

Šiuolaikinių vestuvių tradicijų palyginimas su senovės vestuvių papročiais

Pagal papročių ir tradicijų gausumą, galima spręsti, kad į vedybas lietuviai visuomet žiūrėjo labai rimtai. Tai pats svarbiausias gyvenimo žingsnis (Brazytė Bindokienė, 1989, p.265).

Lyginant aprašytas vestuves su tradicinėmis, galima sakyti, jog jos panašios vestuvėms pasirinktu laiku. Pasak P. Dundulienės (1999), lietuviai paprastai ruošdavo vestuves vėlai rudenį, žiemą, t.y. spalio, lapkričio, sausio ir vasario mėnesiais. Taigi, jaunųjų pasirinkta data galima sakyti atitiko lietuvių senuosius papročius.

Labai ryškiai išsiskiria lietuvių senosios vestuvių tradicijos – piršlybos. Šiais laikas šis reiškinys beveik nebeišlikęs. Nagrinėjamu atveju jaunavedžiai susipažino patys ir net gyveno kartu rieš vestuves. Tai irgi prieštarauja lietuvių senosioms tradicijoms: iki vestuvių jaunavedžiai turėdavo gyventi atskirai, mergina turėdavo saugoti nekaltybę.

Senovėje vestuvių pradžia buvo laikomas mergvakaris, kurio metu buvo atsiveikinama su draugėmis, pinamas rūtų vainikėlis. Mergvakaris – tai atskyrimo apeigos,simbolizuojančios
jaunosios atsiskyrimą nuo bendraamžių būrio, atsisveikinimą su tėvų namais (Račiūnaitė, 2002, p. 101). Aprašytose vestuvėse mergvakario nebuvo iš vis. Tuo labiau, kad jaunoji net nesisegė rūtų vainikėlio. Tai irgi senosios tradicijos nepaisymas, nes senovės vestuvėse rūtų vainikėlis buvo labai svarbus vestuvių akcentas, kuriams buvo skiriama nemažai apeigų. Rūta buvo skaistumo, kūniškos brandos simbolis (Patackas, Žarskus, 2002, p.205). Aprašomosiose vestuvėse jaunieji jau gyveno kartu, tai jaunosios teigimu, rūtų vainikėlis būtų pasityčiojimas iš tradicijų ir jos atsisakė.

Labai svarbiu vestuviniu akcentu buvo laikomas šviesus, dažniausiai baltas, jaunosios apdaras ir galvos apdangalas. Tai simbolizuodavo jaunosios skaistybę, tyrumą. Šiuolaikinėse vestuvėse, tame tarpe ir aprašytose, dažnai jaunosios renkasi ne baltos spalvos sukneles, taip lyg ir sulaužydamos nusistovėjusią tradiciją. Vyrauja nuomone, jog balta suknelė labiau tinka jaunesniojo amžiaus merginoms.

Skiriasi senovinių ir šiuolaikinių vestuvių trukmė ir vieta. Senovėje vestuvės buvo švenčiamos savaitę pas jaunąją ir jaunąjį atskirai (Dundulienė, 1999, p. 190). Šiuolaikinės vestuvės tiek laiko tikrai nebesitęsia, o aprašytos vestuvės iš vis buvo tik viena dieną, kas prieštarauja senosioms tradicijoms. Vieta taip pat buvo pasirinkta neutrali – kavinė. Tai, galima sakyti, šiuolaikinių vestuvių tradicinė vieta.

Pasak D. Brazytės Bindokienės (1989) senoviškos vestuvės buvo ne tik jaunosios ir jaunojo giminių šventė, bet ir viso kaimo. Jose dalyvaudavo labai daug svečių. Kaip matyti iš aprašymo, labai dažnai šiuolaikinėse vestuvėse dalyvauja daugiau jaunųjų artimi draugai ir tik keletas giminių.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1016 žodžiai iš 1956 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.