ciurlionis
Pasirodė nauja, verta didelio dėmesio, religinių sonetų Lacrimos knyga
„Irtis į gilumą“. Knyga įspūdinga ne tik savo išvaizda, M.K.Čiurlionio
paveikslų reprodukcijomis, bet ir minčių lobiais. Šis sonetų rinkinys – jau
dešimtoji Marijos Katiliūtės-Lacrimos knyga, išleista Lietuvoje per
Atgimimo ir nepriklausomybės metus. Iki tol ši tarp mūsų gyvenusi poetė
mums buvo nežinoma; jos poeziją leido Australijoje, JAV, Brazilijoje,
Kanadoje (be autorės vardo ar svetimiems priskiriant). Tenykščiai
lietuviai, gėrėdamiesi jos žodžio skambumu, spėliojo, kas gi iš žinomų
Lietuvos poetų – V.Mykolaitis-Putinas, K.Žitkus-Vincas Stonis ar dar kas –
galėtų būti šios kūrybos autorius? Kad tai nauja, nežinoma poezijos
Betliejaus žvaigždė – labai mažai kas težinojo.Knygos „Irtis į gilumą“ pirmosiomis eilutėmis poetė mus nusiveda į
M.K.Čiurlionio paveikslų galeriją ir pasako: …aš po salę vaikščiosiu viena.
Gerai, drauge su M.K.Čiurlioniu mes pabūkime kamputyje – šventovėje.
Šventovėje, nes čia viskas mintį kelia aukštyn.Poetė ilgai – metais vaikšto nuo vieno paveikslo prie kito, nuo vieno ciklo
prie kito. Jos sonetų amžius siekia nuo 1968 iki 2002 metų. Ji neskuba:
kiekvieną paveikslą turi išmąstyti, praleisti pro savo – Dievo vaiko –
širdies prizmę ir tik tada eiti prie kito. Kiekvieną išmąstymą – sonetą
Lacrima baigia dviem paveikslo sukeltų minčių eilutėmis, pažerdama Gyvenimo
deimantų rieškučias, nukreipdama mūsų žvilgsnį į Gyvenimo švyturį ar tamsą
perskrosdama Tiesos žaibu. Visi sonetai – ne tik poezija, bet ir malda.M.K.Čiurlionio paveikslai – ne tiek (ir ne tik) pasigėrėjimą kelia, bet ir
verčia mąstyti, žvelgti gilyn. Todėl ir Lacrima į juos žvelgia ne tik
pasaulėjautos, bet ir pasaulėžiūros akimis: prieš ją iškyla žmogaus būties
fizinio ir dvasinio prieštaringumo problemos – jo trapumo ir amžinumo,
purvinumo ir tyrumo, mirties ir nemarumo, žemės traukos ir veržimosi į
Dievą. Kuo stipresnė žmogaus prigimtis, tuo labiau jame susikerta šie
prieštaringumai. Gerasis ir maištingasis angelai gyvi mumyse. Troškimas
visa pažinti, visa pasiekti – net Amžinybę ir Begalybę – nėra iš esmės
blogas. Priešingai, tai veržimasis Dievop, kuris yra šių žmogiškai Gėriu ir
Grožiu įvardytų dimensijų šaltinis ir pilnatvė; kvailystė pervertinti save
ir tartis visa tai suvokus ar pasiekus – tapti maištinguoju angelu.
Begalybės, Amžinybės link galima tik veržtis, o pasiekti… Mūsų pastangas
įvertins Viešpats. Tačiau žmogaus žemiškojo kelio prasmė ir yra šiame
kilime, o kitaip tariant, „iriantis į tiesos gilumą“.M.K.Čiurlionio paveikslai veda poetę tuo nesibaigiančiu žmogaus būties
prasmės paieškų keliu. Veda ji ir mus: nuo pasaulio Kūrėjo – „Rex“
apmąstymo iki „Laidotuvių simfonijos“. Šiame kely telpa ne tik žmogaus, bet
ir Visatos problema.Daug poetų stovėjo ir mąstė prie šių paveikslų; Lacrima į juos žvelgia
nauju žvilgsniu: „ per juos“. Ji gyva, ji jautri, ji visa regi ir žmogiškai
išgyvena. „Jūros sonatai“ atsiliepia žodžiais:
Audrota jūra, man ne tu baisi! –
Manęs nežudo stichijos verpetai.
Audringa jūra!… Tu – many esi!Tu – dūžtančių vilčių ir skausmo metai.
O „Saulės sonatoje“ nuščiūva:
Kokia tyla!… Sustingęs varpas tyli.
Karaliai miega, amžių užmiršti –
…ir nulenkia galvą pažintai tiesai:
Kas kartą gimė – mirčiai nusilenkia,
Nutyla meilės ir džiaugsmų varpai…
Poetės mąstymuose prie M.K.Čiurlionio paveikslų nauja tai, kad ir pienės
pūkas, ir audros šokdinami laiveliai jai ne vien šios žemės – praeinamybės
ženklai: visur ir visada ji regi, jaučia harmonijos, stichijos ir
palaimingos tylos Kūrėją – Dievą. Jame – Visatos ir žmogiškosios būties
įprasminimas. Todėl jai žmogiškosios būties laiko tėkmė – ne kritimas į
nebūtį, o kelionė į Amžino Pavasario namus… („Pavasario sonata. Allegro“).Knygos pabaigoje talpinamuose sonetuose „Miško muzika“, „Saulėlydis“ posmai
suskamba fortissimo: atrodo, ištiesia mums poetė savo iškentėtus apmąstymus
virpančia ranka ir taria: „Skaitykite…“. Bet ar suprasime? Pasiguodžia:
Supras.. gal medis – žalias po audros („Miško muzika“). O „Saulėlydyje“
rašo:
…Diena išties juk buvo nuostabi!O po nakties – visad išaušta Rytas!