Iurlionis
5 (100%) 1 vote

Iurlionis

Lietuvos dailėje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kai kurių dailininkų kūryba atspindėjo simbolistines tendencijas: Kazimieras Stabrauskas, Ferdinandas Rusčicas, Petras Kalpokas tapė fantastinius, alegorinius vaizdus, metaforiškai perteikdavo nuotaiką portretuose. Tačiau artimiausia simbolizmo apraiškoms yra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.

Nuo M.K.Čiurlionio mirties praslinko daugiau kaip 50 metų. Nuėjo į praeitį jo gyventa epocha su savo dvasiniais bruožais, tokiais skirtingais nuo mūsų epochos veido. Tačiau ir dabar mus žavi ir jaudina ne tik talentingi M.K.Čiurlionio muzikos kūriniai, bet ir jo didelis dailės palikimas, toks neįprastai naujas, originalus, prieštaringas, kupinas sunkiai žodžiais nusakomo savaimingumo, spalvingumo ir grožio, aidįs muzikiniais sąskambiais, pilnas atkaklių ieškojimų ir aistros.

M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius gyvenimo metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 paveikslų, kurie, jam gyvam esant, nebuvo parduoti. Čiurlionio menas – tai lyg romantinis skrydis į tyrios ir šviesios pasakos pasaulį. Vaizduotės skrydis į kosmoso erdves, į saulę, į žvaigždes…

M.K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, mažame lietuviškame miestelyje. Švaručiai, malonūs, jie stovi vienas priešais kitą – du rąstų nameliai pačioje galukaimėje. Juose ankštoka ir triukšminga: kuklaus kaimo bažnyčios vargonininko Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos Adelės šeimoje gausu atžalų: penki sūnūs ir keturios dukterys. Mažutėlis sodelis. Rūpestingai nušluoti takeliai. Keli medžiai, viename – gandralizdis. O už tvoros žydinčios pievos aromatas, senų pušų vainikai, paukščių giesmės. Nedidukas ežerėlis. Ir senasis Nemunas – apipintas padavimais, pasipuošęs snaudžiančiomis ant krantų pilimis.

Darni šeima, tarsi puikaus akordo skambesys. Jautriai menininko sielai nereikia lobių nei turtų, jie slypi paties žmogaus viduje, brangiausias turtas – tai namai, kuriuose vyrauja harmonija, meilė, šiluma. “Senutis mūsų namas”, bet jis apsuptas nukarusiom obelų šakom nuo vaisių, o svarbiausia – nuostabus reginys su žaliuojančiom pievom, ramybe ošiančiais miškais, už kurių kasvakar leidžiasi saulė. Galbūt gimtojo krašto grožis ir lėmė Konstantino palinkimą į meną.

Palinkimą į muziką Čiurlionis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o vaizduotę bei menišką dvasią ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės – laukų gėlės, pušų šnabždesys, muzika. Tai ir yra Čiurlionio vaikystė. Motinos sekamos pasakos bei padavimai. Apie išmintingąjį Žaltį, apie benamį karalaitį, apie galingąją Saulę. Motinos dainuojamos lietuvių liaudies dainos. Kiek jų! Muzikiniais berniuko gabumais susidomėjo Čiurlionių šeimos bičiulis, į Druskininkus kasmet atvykstąs vasaroti varšuvietis daktaras J.Markevičius. Jis ir vėliau, jau studijų metais, rūpinosi Čiurlioniu, rėmė jį materialiai. J.Markevičiui tarpininkaujant, keturiolikmetis jaunuolis 1889 m. pateko į vieno didžiausių to meto muzikos mėgėjų ir mecenatų Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius savo muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo. Savo darbštumu ir gabumais jaunuolis patraukė mecenato dėmesį, pelnė jo palankumą, ir M.Oginskis pasiuntė Mykalojų Konstantiną mokytis į Varšuvos konservatoriją.

Varšuvos konservatorijoje (1894 – 1899) Čiurlionis studijavo fortepijoną prof. A.Sigetinskio klasėje, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Čiurlionis čia daug ir kūrybingai dirbo: per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuvių folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyrizmu ir grožiu.

1899 m. sėkmingai baigęs Varšuvos konservatoriją, Čiurlionis žengė lemtingą gyvenimo žingsnį: jis atsisakė pasiūlytos Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vietos, kuri būtų aprūpinusi jį materialiai, bet būtų varžiusi menininko polėkius. Ir nuo tada Čiurlionis ima kilti į kūrybines aukštumas; bet menininko kūrybinės jėgos tirpsta, sekinamos nepriteklių ir varganos buities.

Čiurlionis sumano pirmą didelį kūrinį – simfoninę poemą “Miške”. Pagal savo žanrą – tai peizažinis paveikslas, kurio lyrinė tema – gamtos gyvenimas, ir ne gamtos apskritai, o Lietuvos gamtos. Lietuva, liaudies žmogaus supratimu, ir yra didingas miškas.miškas, kurį žmonės myli. Mickevičiaus apdainuotas. Čia, svetimame krašte, menininkas ilgisi numylėto pušyno, gyvenančio slėpiningą, daugeliui nesuvokiamą, o jam tokį artimą ir nepaprastai aiškų gyvenimą. “Miške” (1900-1901) – kūrinys, kuriuo prasideda lietuvių profesionaliosios muzikos istorija.

Jausdamas, jog labai trūksta gilesnių muzikos žinių, Oginskio remiamas, Čiurlionis 1901m. išvyksta į Leipcigo konservatoriją. Ten, vadovaujamas garsių to meto profesorių K.Reinekės ir S.Jadasono, studijuoja kompoziciją, instrumentuotę, parašo stambios formos muzikos kūrinių.

Leipcigo
kultūrinis gyvenimas užpildo visas M.K.Čiurlionio laisvalaikio valandas. Jis lanko garsaus to meto dirigento A.Nikišo diriguojamus koncertus Gevandhauze, domisi opera, bibliotekoje savarankiškai studijuoja R.Štrauso ir H.Berliozo simfoninių kūrinių instrumentuotę. Grįžęs į Varšuvą ir gimtąją Lietuvą, Čiurlionis labai rimtai ir toliau gilinasi į J.S.Bacho, R.Vangerio, M.Regerio, o ypač į R.Štrauso muziką, kuri praturtino jo neoromantinių kūrinių techniką. Tačiau be to, jau Leipcige kompozitorius vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai nesutelpa vien muzikoje. Jis daug skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sudomina simboliniai A.Beklino paveikslai, M. Klingerio ir kai kurių “secesionistų” kūriniai. Greta lenkų romantikų jis žavisi F.Dostijevskiu ir L.Tolstojum, domisi V.Vuntu, F.Niče, A.Šopenhaueriu, taip pat indų filosofija.

1902 metų pavasaris Leipcige. Čiurlionis gyvena vienišas, kamuojamas ilgesio. Rašo laišką – apie savo ilgesį ir tylą kambaryje. .. Po dviejų metų laiške broliui atsiranda akvarelinis būsimos kompozicijos eskizas, o dar po kiek laiko – paveikslas “Ramybė”.

Vidury ramaus vandenyno – kalvota sala. Leidžiasi saulė, ir didžiulis uolynas atsispindi veidrodiniame vandens paviršiuje. Prie pat vandens, urvuose spingsi laužų taškai – kaip akys, ir tai daro salą panašią į žalią didžiagalvę pabaisą, paslaptingai žvelgiančią, nutilusią, tykančią grobio. Tyla. Sudvasinta gamta nesišypso žmogui. Žmogus silpnas ir menkas prieš jos amžiną žvilgsnį. Gamtos paveikslas tampa protu nesuvokiamos lemties simboliu.

M.K.Čiurlionis buvo vienintelis Lietuvos menininkas, kurio kūryba siejama su XX a. pradžios Europos meno avangardu. Daugelis menotyrininkų, tyrinėjusių Čiurlionio kūrybą, pavadino jį abstrakčiosios dailės pradininku, kiti tyrinėtojai pabrėžė jo kūrybos artimumą šiaurietiškai romantinei pasaulėžvalgai. Tačiau Čiurlionis nebuvo vienos kurios modernios srovės pradininkas, – jo kūryba yra sudėtingas, daugiabriaunis reiškinys. Čiurlionio stilius formavosi tuo metu, kai Europos mene vyko dideli lūžiai, tarpusavyje rungėsi įvairios meno srovės ir estetinės koncepcijos. Todėl Čiurlionio kūryboje atsispindi XX a. meno idėjų sankaupa: romantizmo, simbolizmo, moderno bruožai. Jo meno originalumas ir novatoriškumas, jo kūrybos meninė vertė dar nėra visapusiškai ištyrinėta.

Daugialypiai Čiurlionio menininko interesai įgauna muzikoje savitą, neramų ir kontrastingą beribės fantazijos ir lakoniškos minties išraišką. Simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra” nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis. Žinomas rusų teatro ir muzikos kritikas V.Kataryginas 1912 m. apie Čiurlionio muzikos kūrinius rašė: “Ir čia jau nėra nei Čaikovskio, nei Šopeno, nei R.Štaruso, o skamba kažkokie nauji, saviti žodžiai… Jaučiame, kad dar žingsnis – ir kompozitorius ras save, atras naujas galimybes perkelti tapybos stichiją muzikon, kaip pavyko jam pasiekti tokių atvirkštinių santykių tapyboje.” Amžininkams atrodė, kad dar žingsnis – ir iškils visu ūgiu labai raiškus ir savitas kompozitorius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1263 žodžiai iš 4119 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.