Iurnos srtitis
5 (100%) 1 vote

Iurnos srtitis

Čiurnos srtitis

Čiurna yra anatominė sritis, jungianti blauzdikaulį ir pėdą. Blauzdikaulio ir pėdos kompleksas yra trečioji grandis svirčių grandinėje, jungiančioje juosmeninę sritį ir pėdos pirštus. Čiurnos judesiai yra labai svarbūs kūno judėjimo erdvėje metu ( ėjimas, bėgimas ).

Norint atlikti daugumą kasdienių veiksmų visiškai nereikia didžiausios judesio amplitudės čiurnos sąnaryje. Čiurnos sąnarys yra pats stabiliausias dorzalinėje fleksijoje (uždariusia sąnario jungtis), o pats nestabiliausias plantarinėje fleksijoje.

Pėda dalijama į tris dalis: čiurną (tarsus), padą (metatarsus) ir kojos pirštus (digiti pedis). Pėdos griaučių sandaroje atsispindi homologija su plaštakos griaučiais; jie turi tas pačias dalis ir panašios formos atskirus kaulus, tačiau jų sandaroje išryškėja ir daugelis požymių, būdingų vien atraminei funkcijai, vaikščiojimui. Iš jų būdingiausi yra status kampas tarp pėdos bei blauzdos ir kitokia pėdos bei plaštakos proporcija. Pėdos didžiąją dali sudaro čiurna, atraminė dalis, ir menką dalį tesudaro pirštai, ėmimo organai.

Čiurnos funkcija panaši, kaip ir kitų didžiųjų kojos jungčių: dalyvauti kojos judesyje ir atremti dideles apkrovas, tenkančias kojai. Čiurna — tai sudėtingas dviejų sąnarių — blauzdikaulinio šeivikaulio ir blauzdinio pėdos — kompleksas. Čiurnos stabilumą užtikrina jos sąnarių sunėrimas ir raiščiai.Čiurnos struktūra. a — pjūvio frontaliojoje plokštumoje užpakalinis vaizdas, b — Čiurnos vidinis šoninis vaizdas (pagal Nordin ir Frankel, 1989)

Statika

Čiurnos sąnario reakcijos jėga einant yra panaši ar šiek tiek didesnė, kaip kelio ar klubo reakcijos jėga. Kadangi čiurnoje yra didesnis sąnario apkraunamas paviršiaus plotas, jį veikia mažesnė slėgio jėga (jėga, tenkanti ploto vienetui).

Kai žmogus stovi ant abiejų kojų, kiekvieną čiurnos sąnarį remia maždaug pusė kūno svorio. Kūno sunkio jėgos linija praeina keletą centimetrų priekyje nuo čiurnos sąnario skersinės ašies, taigi kūno svoris sukuria sąnario sukimo (pėdos nugarinio lenkimo) momentą, kuris dėl kūno svyravimo svyruoja nuo 3 iki 24 Nm. Tam, kad kūno svoris tolygiai pasiskirstytų ant abiejų čiurnų, reikalingas tam tikras padinių lenkiamųjų raumenų aktyvumas. Kai šie ir kiti apatinės kojos raumenys yra įtempti tam, kad išlaikyti kūną pusiausvyroje, kulkšnies reakcijos jėga tuo didesnė, kuo didesnis pusiausvyros palaikyme dalyvaujančių raumenų aktyvumas. A — jėgos, nagrinėjamos atliekant čiurnos statinę analizę. B — jėgų trikampis. (Detalesni paaiškinimai tekste)

Čiurnos apkrovos statinė analizė atliekama panašiai, kaip kelio ir klubo jungties statinė analizė. Nagrinėjamos trys jėgos:

1. dvilypio blauzdos ir plekšninio raumenų jėga, perduodama per Achilo sausgyslę, ;

2. atramos reakcijos jėga , lygi kūno svoriui, bet priešingos krypties;

3. sąnario reakcijos jėga , veikianti šokikaulį.

Panagrinėsime pavyzdį, kai žmogus stovi ant pirštų galų. Analogiškai, kaip ir atliekant kelio sąnario statinę, nubrėžiame jėgų trikampį. Iš jo surandame, kad sąnario reakcijos jėga, veikianti šokikaulį, 2,1 karto didesnė už kūno svorį, o Achilo sausgyslės įtempimo jėga ¬— 1,2 karto didesnė už kūno svorį.

Dinamika

Čiurnos dinaminė analizė yra svarbi, norint suprasti, kaip atsiranda didelės apkrovos kulkšnies sąnaryje, atliekant fizinius pratimus, o taip pat numatyti, kokios gali būti apkrovos čiurnos sąnario proteze. Labiausiai ištirta čiurnos sąnario apkrova einant. Nustatyta, kad einant čiurnos sąnarys spaudžiamas jėga, apie penkis kartus viršijančia kūno svorį, tačiau didžiausioji spaudimo jėga mažai priklauso nuo žingsnių dažnio. Žinant čiurnos sąnario slegiamo paviršiaus plotą ir žmogaus svorį, galima įvertinti, kokio dydžio jėga slegia sąnario paviršių (priminsime, kad slėgio jėga — tai jėga, slegianti paviršiaus ploto vienetą). Taigi, jei čiurnos sąnario slegiamo paviršiaus plotas yra apie 11 ÷ 13 cm2, o žmogaus svoris 1000 N, tai slėgis yra apie 400 N/cm2. Aišku, kad bėgant ar atliekant šuolius, ši jėga bus daug didesnė.

Osteologija

Šokikaulis (talus)

Stambus daugiakampis trumpasis kaulas, į kurį remiasi blauzdos griaučiai, o per juos ir visa kūno masė. Pats šokikaulis yra ant kulnakaulio, o priekyje jungiasi su laiveliu. Užpakalinė, storesnė dalis, vadinama šokikaulio kūnu. Priekyje kūnas sulaibėja į šokikaulio kaklą, kuris užsibaigia sustorėjimu, elipsoidine šokikaulio galva.

Šokikaulio kūno viršuje iškyla šokikaulio skridinys, kuris sudaro pusratį, turi tris sąnarinius paviršius. Viršutinis paviršius kiek susiaurėja iš priekio į užpakalį, jo viduriu eina sagitalinė vagelė, paryškinanti tipingą skridinio formą. Skridinio šonuose yra vidinis kulkšninis paviršius ir šoninis kulkšninis paviršius. Šoninis paviršius nusileidžia žemiau ir užsilenkia, užeidamas ant šoninės šokikaulio ataugos. Ši gilesnė sąnarinė įlanka atitinka ilgesnę šoninę (šeivikaulio) kulkšnį. Lateralinėje pusėje kūnas turi plačią, trikampę šoninę šokikaulio ataugą. Užpakalinis atsikišęs kūno kraštas sudaro užpakalinę šokikaulio ataugą. Šia atauga eina ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens
sausgyslės vaga. Vaga padalija ataugą į du gumburėlius : mažesnį vidinį gumburėlį ir didesnį šoninį gumburėlį. Pastarasis gali likti savarankiškas kaulas, suaugęs su šokikauliu tik jungiamuoju audiniu; tada jis vadinamas trikampiu kaulu.

Apatinis kūno paviršius turi tris sąnarinius laukelius – užpakalinį, vidurinį ir priekinį sąnarinius kulnakaulinius paviršius, kuriais remiasi į kulnikaulį. Užpakalinis sąnarinis paviršius yra didžiausias. Tarp jo ir vidurinio paviršiaus skersai šokikaulio eina šokikaulio vaga, kuri su panašia kulnakaulio vaga sudaro čiurnos antį. Vidurinis ir priekinis sąnariniai paviršiai yra ant kaklo, jie daug mažesni, dažnai susilieja į vieną.

Šokikaulio galva distaliniame gale turi ovoidinį laivakaulinį sąnarinį paviršių.

Kulnakaulis ( calcaneus)

Tai stambiausias, pats apatinis ir užpakalinis pėdos kaulas, sudarantis pagrindą kulnui, kuris yra svarbus atramos taškas stovint ir einant. Jis yra pailgo šešiasienio formos, ilgoji ašis eina į priekį ir truputį į šoną.

Sustorėjęs užpakalinis kulnakaulio galas – kulno gumburas, apačioje yra dvišakas. Jis turi vidinę kulno gumburo ataugą ir šoninę kulno gumburo ataugą. Prie kulno gumburo šiurkštaus užpakalinio galo prisitvirtina Achilo sausgyslė.

Viršutinėje kulnakaulio pusėje yra trys laukeliai – užpakalinis, vidurinis ir priekinis šokikauliniai sąnariniai paviršiai, susineriantys su atitinkamais ant jų esančiais šokikaulio paviršiais. Tarp užpakalinio ir vidurinio sąnarinių paviršių yra skersinės krypties kulnakaulio vaga, sudaranti čiurnos ančio dugną.

Priekiniame gale yra kubakaulinis sąnarinis paviršius, liečiantis prieš stovintį kubakaulį.

Vidiniame paviršiuje kyšo ilga plokščia atauga, šokikaulio atrama, ant kurios užeina vidurinis šokikaulinis sąnarinis paviršius ir remiasi šonkaulis. Po šia atauga iš užpakalio praeina ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens sausgyslės vaga; atauga sudaro sausgyslei atramą, leidžiančią pakeisti traukimo kryptį.

Šoniniame paviršiuje yra nedidelė ataugėlė, sudaranti šeivinį skridinį, po kuria eina iš užpakalio ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vaga.

Laivakaulis ( os naviculare)

Jis yra vidiniame čiurnos krašte, tarp šokikaulio ir trijų pleištukų. Jo įdubas užpakalinis paviršius liečia šokikaulio galvą, o iškilas priekinis paviršius turi tris laukelius su pleištukų atspaudais. Laivakaulis sudaro gana taisyklingą ovalą, tik jo vidinis kraštas turi žemyn nulinkusią buką ataugėlę, laivakaulis šiurkštumą.

Kubakaulis ( os cuboideum)

Jis yra čiurnos lateralinėje pusėje ir turi apylygius šešis paviršius. Sąnariniai laukeliai sujungia jo proksimalinį paviršių su kulnakauliu, medialinis – su šoniniu pleištuku, dažnai ir su laivakaulis, distalinį – su IV ir V padikauliais. Kubakaulio apatinis paviršius gumburiuotas, čia yra įstrižinė kubakaulis šiurkštuma, o prieš ją eina ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vaga.

Be aprašytųjų tipingų čiurnikaulių, neretai būna papildomų, pasitaikančių įvairiose čiurnos vietose.

Pleištukai ( ossa cuneiformia)

Trys pleištukai, esantys tarp laivakaulio ir I-III padikaulių, turi pleištiškus kulnus su stora nugarėle ir aštriu apatiniu kraštu. Šonais susiglaudę pleištukai formuoja pėdos skliauto skersinį gaubtumą.

Vidinis pleištukas (I) yra ilgiausias, jo vidinis laisvasis paviršius išsigaubęs į vidinę pusę, o šoninis tiesus. Čia yra du sąnariniai laukeliai, kurių priekinis liečia II padikaulio pamatą, o viršutinis – tarpinį pleištuką.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1384 žodžiai iš 4522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.