IZAOKAS NIUTONAS IR JO DARBAI
Genialusis anglų astronomas ir matematikas Izaokas Niutonas (1642-1727) atrado ir matematiškai pagrindė svarbiausią ir bendriausią gamtos dėsnį- visuotinę trauką, ir beveik tris dešimtmečius buvo manoma, kad Visata egzistuoja ir vystosi pagal Niutono dėsnį (taip ją ir vadino: Niutono Visata). Tik XX amžiuje Einšteinui pavyko atrasti dar bendresnius fizikos dėsnius (reliatyvumo teorija), bet tai nesumažina Niutono nuopelnų. Šis žmogus suformulavo pagrindinius mechanikos dėsnius, atrado baltos šviesos skaidymo dėsnį ir sukūrė korpuskulinę šviesos teoriją, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, suformulavo įkaitinto kūno atšalimo bei priešinimosi judėjimui klampiame skystyje dėsnį, sukonstravo vieną iš pirmųjų termometrų, pirmą kartą pagamino reflektorių. Niutono pasiekimai įtikino pasaulį žmogaus proto jėga. Lagranžas apie jį pasakys: “Jis pats laimingiausias- pasaulio sistemą tegalima nustatyti vieną kartą”.
Vaikystėje Izaokas buvo išglebęs, liguistas berniukas ir ne itin linko į mokslą. Būdamas neturtingo fermerio sūnus, jis iš pradžių baigė miesto mokyklą, o paskui įstojo į universitetą, kur, kaip ir pridera, jam buvo suteiktas pirma bakalauro, o paskui magistro laipsnis. Apie dvidešimtuosius metus atsiskleidė dideli jo matematiniai gabumai, o būdamas 26-erių metų, jis tapo Kembridžo universiteto profesoriumi; šias pareigas ėjo apie trisdešimt metų.
Savo pirmuosius atradimus Niutonas padarė palyginti jaunas, bet nelabai tesirūpino, kad jie būtų laiku paskelbti. XVII amžiaus 7-ajame dešimtmetyje jis sukūrė aukštosios matematikos pagrindus, o plačiuose mokslininkų sluoksniuose apie tai sužinota tik po daugelio metų. Niutono sukurti aukštosios matematikos metodai leido daug greičiau vystytis astronomijai, mechanikai, fizikai ir kitiems tiksliesiems mokslams. Pagrindinis Niutono veikalas “Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai” (1687)- vienas žymiausių kūrinių mokslo istorijoje.
Niutonas daug dirbo optikos srityje. Jis aptiko, kad šviesa sklinda tiesiomis linijomis- spinduliais. Atrado, kad Saulės šviesa skaidosi į spektro spalvas; šiuo skaidymusi paaiškinamas vaivorykštės atsiradimas. Niutonas įrodė, kad šviesos srauto stiprumas atvirkščiai proporcingas nuotolio nuo šviesos šaltinio kvadratui. Vadinasi, jei viena siena yra dvigubai toliau nuo lempos negu kita, ji apšviesta keturis kartus menkiau. 1704 m. parašė knygą “Optika”.