Izidorius tamošaitis ir petras leonas
5 (100%) 1 vote

Izidorius tamošaitis ir petras leonas

TURINYS

ĮVADAS 2

IZIDORIAUS TAMOŠAIČIO VALSTYBĖS MODELIS 2

PETRO LEONO TEISINĖ VALSTYBĖ 2

IZIDORIAUS TAMOŠAIČIO IR PETRO LEONO PAŽIŪRŲ PALYGINIMAS 2

IŠVADOS 2

LITERATŪROS SĄRAŠAS 2

ĮVADAS

Izidorius Tamošaitis (1889-1943) – lietuvių filosofas, visuomeninkas ir spaudos darbuotojas.

Profesoriavo Kauno universitete. Pagrindinė darbų tema buvo kultūros ir socialinio gyvenimo krizė. Rėmėsi Platonu, Šv. Augustinu ir Maksu Šėleriu. Plačiai rašė apie antropologiją ir vertybių filosofiją. Redagavo „Vairą“ ir „Eranus“. Pagrindinis veikalas yra „Įvadas į filosofiją“ (1926).

Petras Leonas (1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje (Prienų raj.) – 1938 m. gegužės 12 d. Kaune) – vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, sociologų, įvertintas mokslų daktaro honoris causa laipsniu, advokatas, profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, Valstybės dūmos narys. Netgi po 1926 m. valstybės perversmo priversdavo valdžią klausyti jo nuomonės, o neretai ir pats stodavo ginti „valstybės priešų“, pavyzdžiui, 1929 m. teisme gynė „Socialdemokrato“ redakciją, 1930 m. buvo advokatas „8 socialdemokratų“ byloje.

Išleido knygas „Teisės enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“, bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“, „Kultūra“, „Teisių fakulteto darbai“, „Lietuvių tauta“ ir kt. Skelbtos atskiros studijos teisine tematika. 1933 – 1938 m. – oficialus žurnalo „Kultūra“ redaktorius.

Šiame savo darbe aš ir analizuosiu pateiktų autorių tekstus: I. Tamošaitis „Teoretiškos ir praktiškos valstybinio gyvenimo linkmės“ (iš knygos „Politinė mintis Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940). P. 132 – 144), bei P. Leonas „Teisės įtaka valstybės organizacijai“ ir „Demokratija ar diktatūra“ (iš P. Leono knygos „Teisės enciklopedija“ P. 87 – 105).

Taip pat rėmiausi trimis papildomomis akademinio pobūdžio knygomis.

Ruošdamas darbą taikiau lyginamąjį analitinį metodą.

Darbo tikslas: palyginti I. Tamošaičio ir P. Leono požiūrius į valdymo formas.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti I. Tamošaičio valstybės modelį jo tekste „Teoretiškos ir praktiškos valstybinio gyvenimo linkmės“.

2. Išanalizuoti P. Leono požiūrį į teisinę valstybę tekstuose „Teisės įtaka valstybės organizacijai“ ir „Demokratija ar diktatūra“.

3. Palyginti autorių požiūrius į demokratiją ir autoritarizmą.

IZIDORIAUS TAMOŠAIČIO VALSTYBĖS MODELIS

Autorius savo tekste priešpastato devynioliktojo ir dvidešimtojo amžiaus valstybes.

XIX a. I. Tamošaitis vadina susiskaldymo amžiumi, bei amžiumi, kurio metu susikūrė tautinės valstybės. Dėl šios priežasties jos buvo uždaros, tuo tarpu XX a. valstybės ieško partnerių, kuria sąjungas, taip pereidamos iš tautinių valstybių į kosmopolitiškesnes. Šioje vietojo daug įtakos jau turi globališkėjantis pasaulis. Kaip teigia autorius, tautinės valstybės XX a. pradeda įgauti „anttautiško pobūdžio“ .

Tiek XIX a. tiek ir XX a. valstybes autorius vadina teisinėmis. Tačiau devynioliktojo amžiaus valstybė buvo partinė valstybė, o XX a. – tautos valstybė. Perėjimas tautiškos valstybės buvo tada, kai pradėjo skaldytis visuomenės partijų „dėka“. Tamošaitis partijas laiko didžiausia demokratijos yda, tiksliau tokias partijas, kurios siekia tik savo interesų, „Įvedus daugumos valią arba galią, visas visetas buvo skaldomas į dalines draugijas, į dalines grupes, dažniausiai partijomis vadinamas. <…>. Prasidėjo baisus viseto skaldymas“ . Dėl to kilusios revoliucijos priveda prie tautos valstybės kūrimosi. Čia autorius turi omenyje nacionalistinės valstybės atsiradimą. Kaip žinome iš istorinių įvykių, būtent po tokių revoliucijų valdžioje atsidūrė vadovai-nacionalistai.

Parlamentinė demokratija galima tik tada, kai visos tautos dalys yra susitelkusios ir siekia bendro tikslo. Puikus to pavizdys Lietuvos siekis atgauti nepriklausomybę, tauta buvo susitelkusi siekti bendro tikslo, o pasiekus viskas išsibalansavo, pradėta ieškoti būdų saviems interesams pasiekti.

I. Tamošaitis mato tik vieną išeitį, kuri sustabdytų valstybės žudymą. Tokiai valstybei reikia stiprios autoritarinės grupės arba autoritarinio vadovo, kuris užkirstų kelią interesų grupių kovai, kuri silpnina valstybę. Autoritarinis vadovas suvienija tautą, „Susilpninta, jokio atsparumo viduje neturinti tauta ir valstybė, kaip vieninga valios reiškėja, netenka reikšmės ir svetur. Atsiminkime, kad partinių kovų nusilpninta priešfašistinė Italija buvo visai užsieny netekus svorio. Prisiminkime, kaip dabar vieningos fašistinės Italijos svoris užsieny labai didelis“. Kaip matome iš pavyzdžio, atėjus į valdžią Musoliniui, Italija sustiprėjo. Šioje vietoje autorius, mano nuomone, bando pateisinti Antano Smetonos valdžios paėmimą, tuom jog tuo metu Lietuvai reikėjo autoritarinio vadovo, kuris suvienytų tautą, partijoms pradėjus stipriai konfrontuoti. O tai galėjo Lietuvą vėl pastumėti svetimos valstybės glėbin. Nes kaip teigia Tamošaitis, svetimos valstybės išnaudoja nusilpusias tautas saviems interesams .

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 737 žodžiai iš 2198 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.