1 Eilėratis iauga i vaikystės įspūdių. Svarbi vaikika siela. 2 Skaidri lyrikoje jausminė atsvara gamtoje: visikas atvirumas, liudesys, verksmas. 3 Gamtos detalės: ilas ir vilgantys Nemuno vandenys:
a) ilas- ilaisvintų jausmų ir ilaisvintos vaizduotės vieta. Su ilu susiję pasakų regėjimai, raganų burtai ir stebuklai;
b)iūrėdamas į Nemuno vandenis mato marių dugną su pagrobta karalaite, regi prifantazuotas istorijas.
4 Poezijos pasaulis kuriamas i pasakos, legendos, vaizduotės aismo. 5 Peizaas pats savaime nėra svarbus, nes kuriami regėjimai, kuriuose i gamtos situacijų iauga daugybė kultūrinių siuetų. J.A. poezija ne gamtos, o fantazijos ir stebuklų regėjimų poezija. 6 Jo poezijoje nėra tiesioginių vidinio pasaulio ir gamtos paralelių: tarp gamtos ir a įsiterpia regėjimas, fantazija, vizija. Lyrikoje atvira ipaintis pakeista pasakikais regėjimų siuetais. 7 Su vaikikais pasaulėjautos dalimi sietinas ir poezijos bruoas pomėgis aisti, apgaulė, nekaltas melas. 8 Lyrikoje ryki Orfėjo ir Euridikės tema. Poetinės pasaulėjautos modelis kuriamas pagal Orfėja ir Euridikės santykių liniją. 9 Orfėjo mitas nusako pačios kūrybos dvylipumą griaunančiąją ir kuriančiąją jėgas:
a) lyrinis a turi atlikti ygį, tik jo įrankis ne kalavijas, o odis;
b) ˛od˛iams suteikiama magika galia.
10 Miegančios karalaitės, raganų pagrobtos mergaitės tema lyrikoje tampa talpia metafora. 11 Eilės labai melodingos, lyg kilusios i muzikinių įspūdių, netgi nurodomas muzikos anras. Būdinga graudi eilėračio melodija, todėl daniausiai dominuoja liūdnų odių melodijos grois ir galia. 12 Vaiko paveikslas ne tik kaip verkiančio, fantazuojančio, kariaujančio vaizduotėje su slibinais, bet ir skaitančio, isilavinančio.