J naujalis
5 (100%) 1 vote

J naujalis

Dėl susidėjusių ypatingų istorinių sąlygų (lietuvių tauta ilgus metus kantė socialinę – ekonominę ir politinę priespaudą) beveik visi pirmieji lietuvių muzikos veikėjai savo veiklą pradėjo vargoninkavimu. To meto (antrosios XIX a. pusės) sąlygomis vargonininko profesija buvo vienintelė, kuri leisdavo muzikos darbuotojui užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Pažangesni vargoninkai nesitenkindavo vien savo darbu bažnyčioje ir, suorganizavę chorus, atlikdavo liaudies dainas. Ilgainiui patys savo jėgomis įgiję aukštesnį muzikinį išsilavinimą, jie dažniausiai apsigyvendindavo kuriame nors mieste, suburdavo apie save visus vietos muzikos mėgėjus ir jiems vadovaudavo.

Vienas svarbių XIX a. pabaigos – XX a. prodžios uždavinių buvo parengti choriniams kolektyvams repertuarą, pakelti muzikinės kultūros lygį. Šį uždavinį ėmėsi įgyvendinti gabesnieji muzikai, įgiję specialų profesinį pasiruošimą. Iš vargonininkų profesionalų, ėmusių mėginti savo jėgas ir kūryboje (J. Kalvaitis, M. Racevičius – Račas, J. Dryja – Visockis ir kt.), įvairiapusiška muzikine ir visuomenine veikla ypač išsiskyrė J. Naujalis. Jis pasižymėjo ne tik kaip vienas geriausių to meto Lietuvos vargonininkų, bet ir kaip choro dirigentas, pedagogas lietuvių muzikinės spaudos pionierius, muzikas publicistas ir visuomenininkas.



BIOGRAFIJA. JUOZAS NAUJALIS gimė 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje (netol Kauno). Iš pradžių muzikos mokėsi pas vietos vargonininką, o nuo 1884 iki 1889 m. – Varšuvos muzikos instituto vargonų klasėje. Ją baigęs, dar vienerius metus Naujalis tame pačiame institute studijavo kompozicijos teoriją.

Grįzęs 1890 m. į Lietuvą, Naujalis kurį laiką vargoninkavo Vabalninke ir Rietave, o po to apsigyveno Kaune ir iki mirties dirbo Kauno katedros vargoninku. Be vargoninkavimo, Kaune Naujalis pradėjo plačią pedagoginę, kūrybinę ir visuomeninę veiklą. Jis ėmė sistemingai mokyti gabius jaunuolius muzikos. Iš šių pamokų išsivystė pastovūs chorvedžių – vargonininku kursai, kuriuose pradinį muzikos mokslą įgijo daugelis ano meto lietuvių muzikų: S. Šimkus, A. Kačauskas, J. Štarka ir kiti.

Dar spaudos draudimo metais Naujalis Kaune slapta suorganizavo pasaulietinį chorą, kuirs išaugo į „Dainos“ draugiją, išsivysčiusią plačią koncertinę veiklą. Jis įsteigė Kaune pirmąjį lietuvišką knygyną, kuriame buvo galima įsigyti ir gaidų. 1909 m. Naujalis pradėjo leisti muzikinį laikraštį „Vargonininkas“. Jame buvo gvildenami ne tik muzikiniai, bet keliami ir Lietuvos muzikos darbuotojų socialiniai bei organizaciniai klausimai.

1919 m. Naujalis įsteigė Kaune privačią muzikos mokyklą, kuri sekančiais metais buvo suvalstybinta ir ilgainiui išaugo į Kauno konservatoriją. Iki 1927 m. jis buvo šios mokyklos direktorius, daug pasidarbavo, keliant muzikos mokymo lygį, kovojo su buržuazine vyriausybe dėl mokyklos darbo sąlygų pagerinimo. Naujalis aktyviai prisidėjo, ruošiant pirmąją dainų šventę Lietuvoje – buvo jos vyriausiasis dirigentas. Pašlijus sveikatai, jis atsisakė muzikos mokyklos direktoriaus pareigų ir liko tik vargonų klasės profesoriumi (Naujaliui pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas konservatorijos profesoriaus vardas). 1934 m. rugsėjo 9 d. Šis įžymus muzikas mirė.

-2-

KŪRYBA. Naujalis yra palikęs apie 100 pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių, iš kurių ypač reikšmingą vietą užima originalios ir harmonizuotos liaudies dainos chorams. Švelnus jo muzikos lyrizmas, romantizmas ir svajingumas artimi įžymaus to meto lietuvių poeto Maironio kūrybai, kuri atitiko kūrybinius Naujalio užmojus. Todėl beveik visos originalios šio kompozitoriaus dainos parašytos Maironio tekstais. Abu šie lietuvių klerikalinės buržuazijos atstovai mylėjo savo tėvynę, gerbė didvyriškų kovų kupiną jos praeitį, mokėjo gėrėtis jos gamta, tačiau kovoje su socialinėmis negerovėmis neretai pasireikšdavo jų klasinis ribotumas ir reakcinga idealistinė pasaulėžiūra.



DAINOS. Naujalio dainų muzika paprasta, nuoširdi; melodijos natūralios, lengvai įsimenamos, forma aiški, harmonija ir ritmika nesudėtinga. Kompozitorius daugiausia vartojo mažoro ir minoro dermes.

Svarbiausi Naujalio kūrybos bruožai išryškėjo jau vienoje pirmųjų originalių jo chorinių dainų – „Jaunimo giemėje“, pasižyminčioje patogiomis dainuoti partijomis, aiškia harmonija. Pakilią, skaidrią, kovinga nuotaiką dainos pradžioje kompozitorius išreiškia galingu unisonu ir kvartos šuoliu aukštyn, kuris panaudojamas ir priedainyje. Priedainio melodija palaipsniui didėjančiais šuoliais atveda prie kulminacijos, pranašaujančios šviesią Lietuvos ateitį.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 679 žodžiai iš 1302 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.