J v gėtės asmenybė
5 (100%) 1 vote

J v gėtės asmenybė

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………….3

1. J. V. Gėtės asmenybė…………………………………………………….4

2. Svarbiausios švietimo amžiaus idėjos ………………………………5

3. „Jaunojo Verterio kančios“…………………………………………….5

4. „Faustas“……………………………………………………………………..6

IŠVADOS………………………………………………………………..8

LITERATŪRA…………………………………………………………9

ĮVADAS

Johanas Volfgangas Gėtė – vienas iš garsiausių šviečiamosios literatūros rašytojų. Jis kūrė ir poeziją, ir prozą, ir dramas. Labiausiai vertinami du jo ankstyvieji kūriniai – romanas „Jaunojo Verterio kančios“ ( 1774 ) ir drama „Gecas fon Berlichingenas“ ( 1773 ). Labai reikšminga J. V. Gėtės gyvenime pažintis su J. V. Herderiu. J. V. Herderis užsidegęs kalba apie liaudies poeziją ir kalbą, apie kūrybos genijų, t. y. svarstomos idėjos, kurios netrukus tampa „Audros ir veržimosi“ sąjūdžio programa. Jaunųjų menininkų, audringųjų genijų pokalbiuose J. V. Gėtei atsiveria naujas poezijos pasaulis – Homeras, Osianas, Šekspyras. Herderis skatina pažvelgti į savo vidų, kūryboje būti pačiu savimi. J. V. Gėtės poezija darosi lyriškesnė, dvasingesnė, ypač eilėraščiai, kuriuos įkvepia meilė Zezenheimo pastoriaus dukrai Friderikei. (Reikia paminėti, kad J. V. Gėtė eilėraštį suvokė kaip kūrinį, atliepiantį poeto išgyvenimus, turintį realų pagrindą. ). Jis akivaizdžiai atmeta klasicistinės dramaturgijos taisykles, iš Šekspyro draminių kronikų mokosi laisvai komponuoti scenas, aprėpti platų gyvenimo paveikslą. Per tris paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius J. V. Gėtė sukuria arba baigia rašyti didžiausius savo veikalus: pirmąją „Fausto“ dalį ( 1808 ), romaną „Atrankinė giminystė“ ( 1809 ), autobiografinį kūrinį „Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa“ ( 1811 – 1822 ), rytietiškos poezijos knygą „Vakarų – Rytų divanas“ ( 1819 ), romaną „Vilhelmo Meisterio klajonių metai“ ( 1829 ), antrąją „Fausto“ dalį ( 1831 ). 1831 m. baigęs rašyti „Faustą“, J. V. Gėtė jaučiasi atlikęs savo, kaip kūrėjo, uždavinį. „Faustas“ apibendrina ilgą gyvenimą, geriausiai reprezentuoja tai, kas vadinama Gėtės išmintimi.

J. V. Gėtės asmenybė

„J. V. Gėtė gimė 1749 m. Frankfurte prie Maino. „ Tai seni laikai, – rašo Gėtės biografas R. Fridentalis, – senas imperijos miestas, respublika Šventosios Romos vokiečių imperijoje, daugybė amatų ir verslų, seni namai, vingrios gatvelės, jaunutė, vos aštuoniolikos metų motina ir gerokai vyresnis, trisdešimt devynerių metų tėvas.“ Tėvas, rimtas ir pedantiškas žmogus, pasižymėjęs veiklumu, energija, noru šviestis, vertėsi juridine praktika. Motina buvo gyvo būdo, poetiškos natūros moteris, mokėjusi džiaugtis gyvenimu. Šiuos prieštaringus tėvų pradus paveldėjo Gėtė: jis neretai stebino kitus tai olimpine ramybe, gebėjimu atsiriboti, net žeidžiančiu šaltumu, tai užsidegimu, aistringa meile menui ar gamtos tyrinėjimams.

Jaukiuose, tvarką ir ramybę saugančiuose tėvų namuose jaunasis Gėtė mokėsi visko po truputį, daugiausia kalbų, mėgo piešti.1“

„Anų laikų Gėtę taikliai apibūdino jo draugas Kestneris: „Jis labai talentingas, tikras genijus, ir žmogus su charakteriu, nepaprastai gyvos vaizduotės, todėl dažniausiai kalba vaizdais ir palyginimais. Jis karštai reiškia visas emocijas, tačiau gerai moka ir valdytis. Jo mąstysena tauri; jis nieko nepaiso ir elgiasi, kaip jam užeina, visai nesirūpindamas, ar kitiems tai patinka, ar tai madinga, ar papročiai tai leidžia. Nekenčia bet kokios prievartos. Myli vaikus ir moka su jais bendrauti. Jis keistokas, ir jo elgesy, jo išorėj yra bruožų, kurie gali žmogų atstumti. Bet vaikai, moterys ir daugelis kitų jį vis dėlto mėgsta.“ Gėtė, – tęsia draugas, – apsiskaitęs, turi daug žinių, mėgsta galvoti, svarstyti. Jis nevaikšto į bažnyčią, domisi Ruso ir ieško tiesos, nors svarbu ne tiek ji pati, kiek tiesos jausmas.2“

„Gyvenimas Italijoje suteikė Gėtei laukiamą atsinaujinimą: antikinio meno harmonija, klasikinis tobulumas tampa idealu, sektinu pavyzdžiu. Į Vokietiją grįžta kitoks Gėtė – nebe audringas genijus, o pasitenkinimą gyvenimu patyręs žmogus, aiškiai suvokiantis, kad nori būti rašytojas, gamtos tyrinėtojas.3“

„Į neaprėpiamą gamtos pasaulį Gėtė eina ne griežto mokslinio pažinimo, o poetišku intuicijos keliu. Pasaulis jam atrodo poliariškas ir nuolat kintantis, pereinantis į aukštesnes, tobulesnes formas. Nesibaigiantį tapsmą, metamorfozę Gėtė suvokia kaip gamtos ir žmonių gyvenimo modelį.4“

„Anais laikais pats Gėtės gyvenimas darė žmonėms įspūdį; žavėjo plačių užmojų, veikli asmenybė. Gėtė turėjo nemenkų ambicijų: jis sąmoningai siekė būti pripažintas kaip mokslininkas, kaip valdžios žmogus, teatro direktorius. Poetinė kūryba – tik viena, dažnai ne svarbiausia laikyta veiklos sritis. Bet būtent
poetiniai kūriniai pranoko Gėtės botaniko, biologo ar ministro garbę. Jie, tie didžios išpažinties fragmentai, geriausiai atskleidžia kūrybingą ir prieštaringą asmenybę, jungusią faustiškąjį ir mefistofeliškąjį pradus..5“

„Siekdamas nacionalinės istorijos epizodui suteikti tam tikrą meninę formą, paveiktas Šekspyro istorinių kronikų, Gėtė piešia plačią epochos panoramą, vaizduoja įvairių visuomenės sluoksnių atstovus, nuolat keičia veiksmo vietą, nepaisydamas trijų vienumų reikalavimų.6“

1Irena Kanišauskaitė „Gėtės Faustas“, Baltos lankos 2000, 5 psl.

2 Irena Kanišauskaitė „Gėtės Faustas“, Baltos lankos 2000, 7 psl.

3Irena Kanišauskaitė „Gėtės Faustas“, Baltos lankos 2000, 9 psl.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 844 žodžiai iš 2794 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.