Japonijos valstybe sudaro daugiau nei 6800 salu. Dauguma ju labai mažos: tik 340 salu yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios sudaro 99,37 proc. šalies teritorijos. Tai Hokaidas, Honsiu, Sikoku ir Kiusiu. Visos šalies teritorija yra beveik 378 000 km2 – maždaug kaip Suomijos (338 000 km2) arba Paragvajaus (407 000 km2) – taciau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau kaip per 3800 km.
Nors Japonijos teritorija nedidele, gyventoju skaiciumi – 126,64 milijono – ji užima aštunta vieta pasaulyje. Todel Japonija yra viena tankiausiai gyvenamu šaliu pasaulyje. Japonijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 338 žmones. O kadangi daug kur žeme nera labai lygi, kad butu galima statyti namus ar tiesti kelius, kai kuriose vietovese gyvenama dar tankiau. Dauguma japonu gyvena itin pažangios ekonomikos rytineje pakranteje ir pietiniame regione. Šiose srityse isikure pagrindiniai ir didžiausi Japonijos miestai. Keturi penktadaliai japonu gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose miestuose. Maždaug 26,1 proc. japonu gyvena Tokijyje ir gretimose prefekturose. Municipaliniuose rajonuose aplink tris miestus – Tokija, Osaka ir Nagoja – dabar gyvena 49,25 proc. visu japonu.
Japonu tauta susidare iš žmoniu, gyvenusiu ivairiose vietovese.
Išeiviai iš žemynines Azijos isikure japonu ir artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta ciabuviu. Veliau itaka japonu kalbai ir kulturai padare atvykeliai iš Kinijos bei Korejos.
Japonija yra Tolimuosiuose Rytuose už 7800 km tiesia linija nuo Lietuvos.
Pirma, priešingai nei Lietuva, kuri yra Europos kontinentineje dalyje, Japonija sudaro keturios dideles ir daugybe mažu salu. Salos išsidesciusios kreive, kurios ilgis yra 2400 km ir kuri tesiasi nuo šiaures rytu iki pietvakariu Ramiajame vandenyne išilgai Azijos kontinento rytines pakrantes. Pietvakarine dalis yra subtropineje zonoje, o šiaures rytine – šaltojoje zonoje. Todel Japonijos klimatas yra labai ivairus, nuo karšto ir dregno subtropinio iki sauso ir šalto. Pavyzdžiui, pietvakarineje dalyje esancioje Kiusiu saloje, kurioje aš gyvenau 11 metu, po pusantro menesio trunkancio lietingo periodo eina karšta vasara. Daug dregmes ir šilumos sukuria puikias salygas ryžiu auginimui. Todel ryžiai yra labiausiai japonu megstami, kaip vynas Europoje. Iki samuraju eros pabaigos prieš pusantro šimto metu samurajams (kariams) net alga mokedavo ryžiais.
Šiaures rytuose, pavyzdžiui, Hokaido saloje, klimatas yra šaltas, o žiemos ilgos. Nors cia ryžiams auginti salygos nera geros, neseniai ir šioms salygoms sukurta ryžiu auginimo technologija. Todel dabar Hokaido saloje auginama daugiausia ryžiu Japonijoje.
Antra, ka noreciau palyginti, tai abieju musu šaliu gyventoju skaiciu. Praejusio amžiaus gale Japonijos gyventoju skaicius buvo 40 kartu didesnis nei Lietuvos. Jie gyvena šešis kartus didesniame nei Lietuvos plote. Taciau Japonijos salose yra daug kalnu, atsiradusiu del vulkaninio aktyvumo, todel žmones gyvena tik nedideleje to ploto dalyje. Musu šaliu gyventoju tankis labai skirtingas. Jis ypac didelis pagrindineje Honsiu saloje.
Dabar šiek tiek apie istoriškai susiklosciusia Japonijos technologijos situacija. Esminis posukio taškas dabartines Japonijos istorijoje buvo musu pralaimejimas Antrajame pasauliniame kare 1945 metais. Didelis gyventoju skaicius mažame žemes plote po karo atsidure sunkioje situacijoje. Reikejo skubiai sukurti technologijas, kad žmones butu aprupinti maistu, drabužiais, elektra ir t.t. Todel sunkiu žmoniu darbu buvo sukurta daug pramoniniu technologiju ir firmu, kaip SONY, HONDA ir kitos. Deja, kartais technologiju pletra sukelia netiketus reiškinius, kaip, pavyzdžiui, oro ir vandens tarša. Mes visada turime nepamiršti technologijos pletros neigiamu pusiu.
Šiame amžiuje Japonijos vyriausybe prioritetinemis kryptimis paskelbe informaciniu technologiju ir biologijos mokslu pletra. Pavyzdžiui, informaciniu technologiju pletra sukure puikius kišeninius (mobiliuosius) telefonus. Treciosios kartos kišeniniai telefonai gali perduoti ir priimti ne tik garsine informacija, bet ir spalvotas fotografijas, elektroninio pašto pranešimus ir trumpus filmus. Dabar kiekvienas Japonijos jaunuolis turi kišenini telefona ir bet kur budamas bendrauja su draugais. Taciau ir cia iškilo problema: telefonas tapo toks patogus, kad jis iš jaunimo atima ne tik daug laiko, bet ir kišenpinigiu. Dar daugiau, mokytojai dabar skundžiasi: „Prieš keleta metu aš iš mokiniu klaseje reikalaudavau tylos. Dabar klaseje buna visiškai tylu. Mokiniai tyliai siuncia ir gauna laiškus, spaudinedami kišeninio telefono mygtukus.“ Technologijos sukurimas visada sukuria ir problema….
„Paslaptingas“ kraštas
Turbut ne apie viena kita valstybe nera prirašyta tiek knygu ir straipsniu, sukurta tiek patraukliu ir paslaptingu, tikru ir išgalvotu pasakojimu bei legendu, kiek ju yra apie „tekancios saules“, „žydincios sakuros“, „paslaptinguju salu“ šali – Japonija. Kai kas japonu salas vadina dar ir „nepaskandinamu lektuvnešiu“. Dar ir šiandien europieciai i japonus žiuri nevienodai. Vieniems jie jautrus ir subtilus meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnus samuraju palikuonys, išugde Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes („dievu vejas“), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nežinantys kas tai yra ekonominis streikas…… Dar kiti nuoširdžiai tvirtins, kad japonai – patys
protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos užsienio reikalu ministras už toki posaki Vakaru žurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiškai nauja technologizuota pasauli, nes sugeba žaibiškai isisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimejimus ir viska pagaminti kur kas geriau……
Tokia situacija sukure keletas aplinkybiu, nuo kuriu dar ir šiandien daug kuo priklauso Japonijos ekonomika ir politika, paciu japonu psichologija, gyvenimo budas. Pirmiausia, salose išsidesciusi Japonija šimtmecius kure savita gyvenima, kuriam didele reikšme turejo gamtines ir geografines salygos. Ji ilgiau nei kitos valstybes buvo izoliuota nuo viso pasaulio, netgi nuo savo vakariniu kaimynu – kinu, korejieciu, Sibiro tautu. Be to, japonu siogunai ir nenorejo tu kaimynu matyti. Gal ir neitiketina, bet akivaizdu – Vakaru šalys i Japonija duris atidare, tiksliau sakant taranavo, tiktai XIX a. viduryje, kai amerikietis Metju K.Peris (Matthew C.Perry), vadovaudamas beveik ketvirtadaliui JAV laivyno, 1853 m. pagrasino užblokuoti ilanka ir sugriauti sostine Eda (Tokija). Antra, daugybe tradiciju, paprociu, šalies valdymo sistema sukure ir itvirtino stipria savisaugos sistema, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniška. Netgi iš kinu perimti hieroglifai (552 m. Korejos imperatorius atsiunte dovana – budistu sutras) tariami kitaip. Ir šiandien japonu kalbos ir rašto sudetingumas daugeliui žmoniu uždaro duris i turtinga ir savita japonu kulturos lobyna.
Pasaulis keiciasi, o Japonijoje jis keiciasi ypac sparciai. Ta gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesciuose ar nuošaliuose kaimuose. Vakarais prašmatniame banku, klubu, parduotuviu, verslo bustiniu Ginzos rajone Tokijyje gali pamatyti iš naujausio automobilio modelio išlipanti frakuota solidu turtuoli ir jo žmona, apsirengusia spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo šeima šviesia menesienos nakti gali išsedeti miesto skvere ir geretis žydincios japoniškos vyšnios – sakuros – žiedais. Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimejimus, velgi harmoningai derancius su valstietiškomis tradicijomis.