Japonija13
5 (100%) 1 vote

Japonija13

JAPONIJA

Valtsybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos j., Japonijos salose. Susideda iš 4 didelių (Hokaido, Honsiaus, Sikokaus, Kiusiaus) ir 3422 mažų salų. Šiaurės Rytuose prieina prie Ochotsko j., pietvakariuose prie Rytų Kinijos j. Plotas 372500 km2. Vakstybinė kalba – japonų. Sostinė – Tokijas.

Japonijos didžiausias ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) apytiksliai 3500 km. Krantai vingiuoti, ypač Honsiaus s. pietuose. Bendras salų kranto linijos ilgis apie 27000 km. Hokaidą nuo Sachalino skiria La Perūzo sąs., nuo Honsiaus – Cugaraus sąs.Tarp Honsiaus, Sikokaus ir Kiusiaus salų yra Seto Naikajo j., kuri su Ramiuoju vand. Jungiasi Kijo, Bungo sąsiauriais, su Japonijos j. – Simonosekio sąs. Didžiosios įlankos: Tokijo, Sagamio, Surugos, Isės, Osakos, Vakasos, Tojamos, Mucaus . Didž. p-liai: Kijo, Boso, Simokitos, Noto, Osimos.

Kalnai užima apie 80% Japonijos paviršiaus. Išorinėje (Ramiojo vand.) zonoje – raukšliniai kalnai, suskaidyti sprūdžių ir tektoninių dapresijų, vidinėje (Japonijos j.) zonoje – luistinės plynaukštės. Honsiaus s. skersai kerta Fosa Manga – 250 km ilgio gilus Žemės plutos lūžis. Išilgai jo ir pagal vidinę zoną – vulkanų grandinės. Japonijos aukščiausias taškas – Fudzijamos vulkanas (3776 m, Honsiaus s.). Iš viso Japonijoje yra apie 150 vulkanų, iš jų 15 veikiančių. Kalnagūbriai daugiausia dienovidinių krypties: Hokaido s. – Kitamio, Tokacio, Hidakos (iki 2290 m), Honsiaus s. šiaurėje – Ou vandenskyrinis (iki 2041 m), Kitakamio (iki 1914 m), centre – Hidos (iki 3190 m), Akaisio (iki 3189 m), Kiso, Ecigo kalnagūbriai. Honsiaus s. pietvakariuose, Kiusiaus, Sikokaus salose – neaukšti kalnai, kalvos. 20% Japonijos paviršiaus užima žemos amulaicinės, kalvotos ir terasinės lygumos. Didžiosios lygumos: Honsiaus s. – Kanto, Sendajaus, Nobio, Kinkio, Ecigo; Hokaido s. – Tokacio, Isikario. Japonija yra viena seismingiausių pasaulio vietų. Per metus būna apie 1500 žemės drebėjimų. Didžiausi žemės drebėjimai, dažnai su cunamiais, būna Ramiojo vand. pakrantėje.

KLIMATAS musoninis (Okinavoje – tropinis, iki 380 šiaurės platumos – subtropinis, šiaurėje – vidutinių platumų). Sausio viduryje temperatūra šiaurėje nuo -5 iki -10(kalnuose iki -20), Tokijo apylinkėse 0-5, Japonijos pietuose 5-100C; rugpjūčio (šilčiausias mėnuo) vid. temperatūra šiaurėje 15-20 , pietuose 25-300C. Kritulių per metus šiaurėje ir tarpukalniuose iškrinta 1000-1200 mm, pietuose 2000 mm, kalnuose iki 4000 mm. Japonijos vakaruose daugiausia kritulių iškrinta žiemą, rytuose – vasarą. Rudenį dažni taifūnai.

VIDAUS VANDENYS. Upių daug, bet jos trumpos (tik 24 ilgesnės kaip 160 km). Dauguma upių sraunios, jų slėniai siauri, baseinai nedideli. Šiaurės vakaruose šlaitų upės patvinsta žiemą, peitritinių – vasarą. Ilgiausios upės: Sinanas(369 km, Honsiaus s.), Isikaris(366 km, Hokaido s.; abi įteka į Japonijos j.), Tonė(322 km), Kitakamis(243 km), Kisas(232 km, visos Honsiaus s., teka į Ramųjį vandenyną). Ežerų daug. Didžiausias yra tektoninės kilmės Byvos ež.(716 km2, Honsiaus saloje). Vulkaninės kilmės (karų, kalderų, lavų užtvarų) ežerai gilūs (giliausias Tadzavos ež., 425 m; Honsiaus s.), lagūniniai – seklūs(Kasumiga, Hacyras – Honsiaus s., Saroma – Hokaido saloje. Prie vulkanų yra daugiau nei 10000 terminių versmių.

DIRVOŽEMIAI Japonijos šiaurėje ir vakaruose daugiausia jauriniai, pelkiniai pievų, Honsiaus s. rytuose – miškų rudžemiai, Japonijos pietuose – geltonžemiai, raudonžemiai, lateritiniai, lygumose – sukultūrinti aliūviniai.

ISTORINĖ APŽVALGA. 660 m.pr.m.e. – pirmasis imperatorius Džimu Tenas (Jimmu Tenno), Tenų dinastija; VI a. pradžioje – sintoizmas; 538 – budizmas; 680 – pirmasis Japonijos miestas Nara.

1185-1867 m – šogunų arba siogūnų sistema: Joritimas tampa šogunu (generalisimu), dualistinė valdymo forma – šogunas ir imperatorius, šogunatas – militaristinė vyriausybė; Minamoto(1185-1333), Asikagos(1335-1573) ir Tokugavos(1603-1867) dinastijos; feodalizmas ir samurajai – feodalinėje Japonijoje smulkūs dvarininkai, priklausę karių kastai, šogunų ir kunigaikščių daimijų vasalai; 1549 – pirmasis europietis Fransis Chavieras(Francis Xavier) pasiekė Japoniją; 1603 – šogunų rezidencja Edas (dabar Tokijas), visiškas Japonijos suvienijimas, valdant šogunui Tokugavai Iejasiui; 1853 – amerikiečių kapitonas Matjus Peris (Mattew Perry) Tokijuje, 1859 – pirmasis užsienio prekybos uostas Jokohama, prekybos su vakarais pradžia, autoizoliacijos pabaiga.

1867-1868 – Meidzio (Meiji) restauracija, šogunų sistemos panaikinimas: parlamentas, atstatyta imperatoriaus valdžia, imperatorius Mucuhitas (1867-1912), industrializacijos pradžia; 1894-1895 m. – karas su Kinija, atiteko Formosos(Taivano) sala, Peskadorų salos, pietinė Madžiūrijos dalis; 1904-1905 – pergalingas karas su Rusija, rusų armijos sutriuškinimas prir Mukdeno, laivyno – prie Cusimos salų; atiteko Pietų Sachalinas(Karafuto), Liaoduno pusiasalio uostai, Kinijos-Čančunio geležinkelis; 1910 – Korėjos aneksija; imperatorius Josihitas(1912-1926) – Didžiojo teisingumo(Taisho) era.

1931-1945 m. – agresija prieš Kiniją, Mandžuko(Manchukuo) valstybės įkūrimas Mandžiūrijoje; 1936 – Antikominterno paktas; 1914 08 14 – JAV karinės bazės Perl Harboro(Pearl Harbor) ataka Havajuose – karo pradžia Ramiajame
vandenyne, Filipinų okupacija, JAV ir Didžioji Britanija paskelbia karą Japonijai; 1945 08 06 ir 08 09 – JAV atomimės bombos ant Hirosimos ir Nagasakio; 1945 09 02 – kapituliacijos aktas karo laive „Misuris“.

Imperatorius Hirohitas (1926-1989) -Apšviestojo pasaulio(Showa) era, ilgiausiai valdęs(62 metus) ir gyvenęs(87 metus) Japonijos imperatorius; 1964 – Tokijo vasaros olimpiada, 1972 – Saporo žiemos olimpiada; 1991-1992 – finansiniai ir politiniai skandalai; 1993-1994 – „kaleidoskopinės“ vyriausybės; 1995 – „Aukščiausios tiesos“ sektos(Aum Shinri Kyo) dujų atakos Tokijo metro.

GYVENTOJAI IR GYVENVIETĖS. Gyventojų skaičius mln.: 117,06(1980S), 121,03(1985S), 123,61(1993JTO) – 8 vieta pasaulyje. Vidutinis gyventojų tankumas 331 žm/km2. Vidutinis metinis gyventojų prieaugis (proc.): 1981-1985(+0,65), 1986-1990(+0,45), 1991-1992(+0,35). Vidutinis būsimojo gyvenimo trukmė 1980, 1990 ir 1993 metais: vyrų 73,4, 75,9 ir 76,3, moterų 78,8, 81,8 ir 82,8(visi rodikliai geriausi pasaulyje). Sudėtis pagal lytį procentais: vyrų 49,1, moterų 50,9. Sudėtis pagal amžių procentais: iki 15 m – 18, 15-59 m – 64, 60-74 m – 13, per 75 m – 5.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 876 žodžiai iš 2888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.