Japonija4
5 (100%) 1 vote

Japonija4

Turinys

Turinys………………………………………………………………………………….1 psl.

1.Bendri duomenys…………………………………………………………………2 psl.

2.Japonijos istorija…………………………………………………………………3-8 psl.

3.Japonijos demografija…………………………………………………………..9 psl.

4.Japonijos politinė sistema………………………………………………………9 psl.

5.Japonijos prefektūros……………………………………………………………10 psl.

6.Japonijos geografija………………………………………………………………10 psl.

7.Švietimas ir mokslas……………………………………………………………11-13 psl.

8.Japonijos ekonomikos apžvalga…………………………………………….14 psl.

9.Turizmas…………………………………………………………………………….14-15 psl.

10.Lietuvos ryšiai su Japonija 15-16 psl.

11.Religija……………………………………………………………………………..17-18 psl.

12.Hieroglifai…………………………………………………………………………….18 psl.

Šaltiniai…………………………………………………………………………………….19 psl.Valstybinė kalba japonų

Sostinė Tokijas, (jap. tō-kyō)

Imperatorius Akihito

Ministras Pirmininkas Koizumi Junichiro (Koidzumi Džiuničiro) (nuo 2001)

Plotas

– Viso

– % vandens 60 vietoje

373 000 km² (be Kurilų)

nėra duomenų

Religija šintoistai ir budistai 84%,

kiti 16%, iš jų 0,7% krikščionys

Gyventojų

– Viso (2004)

– Tankis 10 vietoje

127 333 002

335/km²

BVP

– Viso (2003)

– BVP gyventojui 3 vietoje

3 582 mlrd. $

28 131 $

Energijos ištekliai naudingos iškasenos 61,47%; vandens energija 8,34%; atominė energija 29,83%; kiti 0,36% (1996 m. duomenys)

Klimatas nuo tropinio pietuose iki vidutinio šiaurėje

Natūrali grėsmė daug miegančių ir veikiančių vulkanų; apie 1500 žemės drebėjimų per metus; cunamis

Aukščiausias taškas Fujiyama: 3776 m

Žemiausias taškas Hachiro-gata: -4 m

Valiuta Jena (Ľ)

Laiko zona UTC+9

Valstybinis himnas Kimi Ga Yo

Interneto kodas .JP

Šalies tel. kodas 81

1.Bendri duomenys

Sake – tai žymiausias Japonijos nacionalinis ryžių gėrimas. Atpalaiduojantis natūralus gėrimas yra neatskiriamas nuo kasdieninio japonų gyvenimo. Ir džiaugsme, ir varge, bet kokia proga keliama sake taurelė ir sakomas tostas “kampai”.

2.Japonijos istorija

Seniausieji laikai – Nara epochos pradžia(2500 m.pr.m.e.- 710 m.)

Japonų salose žmonės apsigyveno apie antrą- trečią tūkstantmetį prieš mūsų erą. Manoma, kad pirmieji gyventojai buvo Ainu tauta – baltosios rasės juodaplaukiai žmonės, šiandien gyvenantys Hokaido salos šiaurėje, Sachaline ir Kurilų salose. Kiek vėliau iš Korėjos pusiasalio į Kiusiu salą, o iš Pietryčių Azijos į Ryukyu salas atsikraustė užkariautojai. šiuolaikiniai kalbos tyrimai patvirtina šią hipotezę – japonų kalboje yra tiek korėjiečių, tiek Malaizijos-Indonezijos kalbų pradmenų. Užkariautojai aršiai kovojo su Ainais ir pamažu stūmė juos į šiaurę.

Pirmasis legendinis užkariautojų vadas Kamu-yamato-ivare-hiko jūros keliu pasiekė šiandieninio Osakos miesto teritoriją, o Yodo upe pasiekė Kioto pietuose esančias žemes – Yamato – Japonijos širdį. Manoma, kad pirmoji Japonijos sostinė buvo įsikūrusi 660 m.prieš m.e. Yamato provincijoje.

Pirmą – ketvirtą mūsų eros amžiais Japonija palaikė glaudžius ryšius su Korėja. Korėjos pusiasalyje tarpusavy kovojo trys karalystės – Gokurye, Pakche ir Silla. Glaudžiausi Japonijos ryšiai su Pakche, padedant pastarajai kovose su kaimynais. Taip Korėja tapo tiltu, kuriuo į Japoniją skverbėsi stiprėjančios kinų valstybės kultūra ir budizmas. 538 – 552 metais Pakche pasiuntiniai padovanojo japonams auksuotą Budos statulėlę ir sakralinių tekstų rinkinį. Naujoji religija sudomino ir pritraukė daug pasekėjų.

Konservatyviųjų pasipriešinimą palaužė Soga šeima . Garsus jos atstovas Taiši šotoku (573-621 m.m.) , geriau žinomas kaip princas(kunigaikštis) šotoku. Jis laikomas kovos menų kūrimo pradininku.

šotoku buvo pirmojo septyniolikos straipsnių Japonijos kodekso autoriumi, mokslininkas, meno mecenatas ir apsukrus politikas. 607 m. jis nusiuntė Japonijos pasiuntinius į Kiniją, iš kur pastarieji parsivežė vertingų žinių apie aukštą Vidurio valstybės, vadovaujamos Sui dinastijos, o nuo 618 m. – Tang dinastijos, lygį ir civilizacijos suklestėjimą.

Mirus princui šotoku, jo šeimos įtaka sumenko, tačiau sustiprėjo Fudzivara giminės įtaka. Jos varomoji jėga – Katamori – energingai diegė kinų pavyzdžiu stiprios, vienos giminės kontroliuojamos centrinės valdžios elementus.

Nara epocha (710 – 78ė m.m.)

710 metais Japonijos valdovai įsikūrė pirmojoje pastovioje sostinėje – Nara mieste, pastatytame tuometinės Kinijois sostinės Chang-an pavyzdžiu. Imperatoriaus valdžia darėsi vis labiau simboliška: karaliavo, bet nevaldė. Faktiškai valstybę valdė Fudzivara giminė, primesdama valdovams žmonas ir patarėjus iš savo giminės.

Tuo tarpu Japonų valstybės
teritorija smarkiai išsiplėtė: Ainu tauta buvo išstumiama vis toliau į šiaurę(žiūr.pieš.Nr.1.2). Didžioji karo našta teko pasienio feodalams – kariaudami jie vis stiprėjo. Tačiau tai silpnino Fudzivara klano , iš aukšto vertinusio “laukinį” riterių amatą, įtaką.

Stiprėjo ir budistų šventikų įtaka. Apie 7ė0 metus didelę įtaką imperatoriui turėjo vienuolis Gembo, o kiek vėliau Dokyo, kurie patys tapo faktiškais valdovais, palenkę savo pusėn rūmų aplinką arba įgavę didžiulę įtaką valdovams. Dokyo sugebėjo įvykdyti perversmą ir užimti valdovo sostą, bet jam nepavyko ilgai išsilaikyti soste ir 769 metais jis buvo ištremtas iš šalies.

Esminė jo nesėkmės priežastimi galėjo būti Japonijai būdingas reiškinys – imperatoriaus politinė valdžia galėjo būti silpna, bet jis būdavo garbinamas, kaip Dievo vietininkas žemėje. Didelę reikšmę Japonijos raidai turėjo klanų galybės augimas ir konfliktai tarp pasaulietinės valdžios ir vienuolių. Tų konfliktų priežasčių reikėtų ieškoti tų laikų ekonominiuose santykiuose, bet jų šioje apžvalgoje nenagrinėsime – labai plati tema.

Norėdama atsikratyti vienuolių įtakos 78ė metais valdžia perkelia sostinę į Nagaoka, o dar po dešimties metų – 794 m. – į šiandieninio Kioto teritoriją.

Heian laikotarpis (784 – 1184 m.m.)

Pastaba: šis laikotarpis pavadintas naujosios sostinės vardu Heian – Taikos rūmai, toje teritorijoje šiandien įsikūręs Kioto miestas.

Fudzivarų giminė didžiausią įtaką turėjo vienuoliktame amžiuje. ši įtaka kiek susilpnėdavo tik atsiradus savarankiškesniam ir energingesniam imperatoriui (pvz. Kammu 782 – 805 metais) arba garsiems didikams, kaip pvz. Sugavara Mičizane devintojo amžiaus pabaigoje. Didžiai vertinami imperatoriaus širakava nuopelnai – jis 1086 metais atsisakė sosto, kas sudarė galimybes iki pat 1129 metų energingiau valdyti savo įpėdinius vienuolyne.

Budistų vienuolynai jau Nara laikotarpiu suvaidino itin svarbų vaidmenį Japonijos politinėje ir ekonominėje raidoje, o Heian laikotarpiu tampa ir stipria militaristine galybe.

Tų laikų vienuolynai labiau panašėjo į tvirtoves, kuriose knibždėte knibždėjo įvairaus plauko perėjūnų, vienuolio abitą nešiojančių tik tam, kad lengviau būtų paslėpti kariniams žygiams skirtą ginklą. Vienuolynai kariavo tarpusavyje palaikydami įvairių politinių grupuočių puses, tuo sukeldami grėsmę taikai valstybėje.

Reikia pažymėti, kad vienuolių įtaka neapsiribojo tik “propagandiniu” šalies imperatoriaus valdymu, bet buvo ir mafijozine slapto žudymo organizacija arba atvira karine jėga.

Tuo tarpu vietiniai feodalai išsiugdė galingą armiją gerai apmokytų karių ir puikių karvedžių. šie kariūnai buvo ištikimi savo feodalo pavaldiniai, gyveno asketiškai, vadovaudamiesi pagrindiniu, nors dar nerašytu kodeksu – Bushi – do (kario kelias).

Sustiprėjo Taira ir Minamoto giminių įtaka. Minamoto giminės atstovas Gendzi (taip kinietiškai skaitoma jo vardą reiškianti ideograma) išgarsėjo kaip kovos menų žinovas.

Mamakura laikotarpis (1185 – 1333)

Stiprėjanti konkurencija tarp Taira ir Minamoto klanų greitu laiku įgavo atviro karo formą. Iš pradžių 1159 m. Taira giminė po keleto kovų, pasibaigusių lemiamu mušiu, sumušė priešininkus ir be gailesčio visus išžudė. Didžiausi “nuopelnai” priskiriami žymiam strategui, tačiau labai klastingam Kiymori Taira(1118-1181). Po pogromo išliko tik keli žymūs vadai, tarpe jų – garsieji broliai Minamoto Yoritomo ir Yoshitsune. Remiami Fudzivara šeimos, jie pradėjo politinę, o kiek vėliau, remiami Hodzio šeimos vado Tokimasa, ir ginkluotą kovą.

1181 m. po Kiyomori mirties, Taira šeima neteko iškilaus stratego. Minamoto klanas priremia ir išveja Taira šeimą iš Kioto, o 1185 m. garsiose jūros-sausumos kautynėse prie Dan-no-ura(1185 m. balandžio 25 d.) , galutinai su jais susidoroja. Nugalėtojai atsirevanšavo Tairų šeimai tokiom pat žiauriomis represijomis , kaip su jais buvo susidorojęs Kiyomori Taira.

Pergalės vaisius, iškovojus pagrindines pozicijas valstybėje – labai gardus kąsnelis. Taigi greitu laiku įsiplieskia konfliktas tarp Yoshitsune – riteriškos dorybės ir pagarbos pavyzdžiu ir Yoritomo – puikaus diplomato ir intrigų meistro. Po ilgų kovų, priešininkų užspeistas į kampą Yoshitsume su savo ištikimu draugu Benkei įvykdo sepuku (savižudybės ritualą). Abu japonų literatūroje ligi šių dienų išliko riteriškos dorybės (garbės) simboliu.

Yoritomo nutarė pasitraukti iš pilnų pavojingų intrigų valdovo rūmų ir Kamakuroje sukurti karinės ir politinės administracijos sritį. Iš to ir kilęs viso istorijos laikotarpio pavadinimas.

1192 m. kovose Yoritomo užsitarnavo Sei-I-tai- Siogun (sutr. “siogun”) vardą, pažodžiui reiškiantį – barbarus sumušusio generolo vardas. Pirmą kartą šis vardas suteiktas aštuntojo amžiaus pabaigoje Sakanoue Tamarumaro už nuopelnus kovose su Ainu gentimis. Nuo to laiko sioguno titulas reiškė “Karo vadas” – asmuo, turintis faktinę valdžią feodalinėje japonų valstybėje.

Siogunas Yoritomo sudarė iliuziją, kad vykdo imperatoriaus įsakymus ir įgijo neribotą valdžią. Po jo mirties sioguno instituciją kontroliavo Yoritomo krikštatėvis – Tokimasa Hodzio. Ilgą laiką Hodzio giminė kitiems siogūnams turėjo tokią stiprią
Fujivaros savo laiku imperatoriui.

1268 m. pas imperatorių atvyko Korėjos pasiuntiniai su laišku nuo Kubilaj -chano (1215-129ė) – Juan dinastijos Kinijoje mongoliškojo įkūrėjo, čingis-chano anūko. Kubilaj chanas siulo Japonijai pripažinti ji Japonijos valdovu ir paklusti jo valiai. Tokimune Hojo, žmogus, faktiškai kontroliavęs sioguną ir imperatorių, į Kubilaj-chano laišką neatsako (nukerta pasiuntiniams galvas ir nusiunčia atgal chanui), o taip pat iš šalies išprašo ir kitus mongolų pasiuntinius. Japonų atsisakymas pripažinti “pasaulio valdovo” viršenybę Mongolijai buvo didžiausias įžeidimas.

127ė m. Kiusiu išsilaipina galingas mongolų desantas( Kubilai-chano klaida. Kiusiu viena iš turtingiausiu ir ekonomiškai stipriausiu salu). Vietiniai feodalai ryžtingai pasipriešina. Atviroje kovoje mongolai greitai įgyja taktini pranašuma. Ju pagrindine smogiamoji jega raiteliai ir lankininkai nušluoja japonu pajegas . Suprate, kad atvira kova nieko gero neduos, japonai vengia mušio, manevruoja , puldineja ir vel traukiasi. Mongolai įsivelia į nevaisingus mušius pakrantes ruože ir tris menesius trypia vietoje. O čia ateina taifunu metas ir vienas iš šiu uraganu paskandina visa mongolų laivyną.

Įsiutęs Kubilaj-chanas 1281 m. pasiunčia į Japoniją šimtatūkstantinę armiją. Japonija , besiruošdama atremti agresiją pergyveno ypatingą laikotarpį. Nežiūrint tarpusavio vaidų, visa tauta ruošėsi šalies gynybai. Tai buvo aukšto valstybinės visuomenės pilietinio sąmoningumo pavyzdys, kas po kelių amžių sudarė prielaidas Japonijos susivienijimui. Buvo pastatyti gigantiški fortai. Kubilaj chanas kartoja klaida ir vel puola Kiusiu pakrante. Užpuolikų laivynas, įtraukiamas į nuožmias, kruvinas kautynes. Mongolai, negalėdami išnaudoti savo taktinio pranašumo, sunkiai veržiasi į šalies giluma. Japonai inirtingai priešinasi, vengdami lemiamo mūšio.

Lemiamu momentu japonams į pagalbą atėjo gamta – labai stiprus taifūnas vėl paskandina užpuolikų laivyną. Kamikaze – “dieviškas vėjas” – taip jį pavadins japonai. Nežiūrint ekonominių sunkumų, Hodzio klano pozicijas sustiprino pergalė prieš mongolus. Hodzio viešpatauja iki 1315 m., kai “shikkena” (imperatoriaus patarejo) instituciją perima negabus Takaoki Hodzio.

Esant tokiai situacijai, valdžią į savo rankas nutarė perimti imperatorius Daigo II ( Go-daigo). Pradžioje tai pavyko ir Hodzio klanas neteko įtakos. Tačiau greitu laiku Daigo II pakliūva į 1338 metais paskelbto siogunu Tokaudzi Ašikagos (1305-1358) įtakon. 1336 metais imperatorius apleidžia Kioto ir persikelia į Japonijos Pietus ir padedamas vietinių feodalų daugelį metų kovoja dėl valdžios. Ašikaga klanas, nenuilstamai kariavęs tarpusavio karus, išsiugdė kelis žymius politikus ir didžius meno mecenatus. Vienas tokių – Yošimitsu Ašikaga (1367-1395) – 1392 m. Kinų imperatoriaus buvo tituluotas valdovu. Jis diplomatiškai bendradarbiaudamas su kinais, padėjo suvaldyti pietinių japonų feodalų piratavimą.Nuo to laiko sutvirtėjo Japonijos ryšiai su Kinija. (Svarbu pažymėti, kad galimybė kontroliuoti piratus buvo vienas geriausių būdų gauti pastovias pajamas iš prekybos apsaugos. Dauguma japonų pralobo piratavimo arba kovos su piratais dėka). Tuo metu užmegzti prekybiniai santykiai su Filipinais, Sijamu, Malajais, Java ir Sumatra. Tai sąlygojo krašto vystymąsi, taip pat nusistovėjo vidinė priešprieša.

ši idilė truko neilgai. Yošimasa Ašikaga (1447-1474) buvo rafinuotas estetas, bet negabus politikas. Jo silpnumas išprovokavo naują tarpusavio karų bangą. Dominavo valdžios centralizavimo tendencija, bet konfrontuojančių klanų ir grupuočių jėgos buvo apilygės, todėl ryškios persvaros nepavyko pasiekti nė vienai pusei. Kol stiprieji klanai siekė sugriebti valdžią į savo rankas, silpnieji smarkiai tam priešinosi ir pereidavo iš vienų sąjungų į kitas ( pieš.Nr.3). Toje išdavysčių ir intrigų epochoje svarbus vaidmuo teko militarizuotiems vienuolynams, kurie kovojančioms pusėms teikė kvalifikuotus šnipus ir sabotažininkus. Vienuolynams labai svarbu buvo kurstyti klanų nesantaiką ir išlaikyti jėgų pusiausvyrą. Tokie vadai kaip šingen Takeda ir Kenšin Uesugi turėjo galimybių tapti Japonijos valdovais, jei ne jų tarpusavio vaidai.

Politiniame Japonijos gyvenime iškyla nauja asmenybė – Oda Nobunaga, gimęs 1534 metais. šis smulkutis, neįtakingas didikas ilgus metus kariavęs su kitais klanais, įgavo svarbų vaidmenį šalyje. XVI amžiuje, kad galėtų sėkmingai kovoti su budistų vienuolynais, jis į pagalbą pasitelkė į Japoniją atvykusius krikščionis.Daugiausia tai buvo portugalai – jie atsivežė šaunamuosius ginklus, vadintus Tanegašima ( pavadinimas kilęs nuo salelės, kur pirmą kartą išsilaipino portugalai, pavadinimo). Puikūs japonų kalviai greitai įvaldė šių ginklų gamybos technologiją ir šie ginklai pasirodė kovų laukuose.

Oda Nobunaga – strategijos ir diplomatijos meistras – veikė atsargiai, bet ryžtingai. Kai buvo nužudytas Yošitori Ašikaga, Kioto prasidėjo riaušės. Nobunaga nuvyko jų malšinti ir ta pačia proga siogunu paskyrė sau palankų Yošiaki Ašikaga. Po penkerių metų, 1573 metais pats tapo siogunu ir pradėjo metodiškai žlugdyti savo priešininkus. 1580-1581 metais jis galutinai pakirto budistų vienuolynų
militaristinę galybę. Bet ir jo žvaigždė greitai užgeso.

Vienas iš traukiančių į Pietų frontą dalinių vadas – Akeši Mitsuhide – išdavikiškai užpuolė negausias savo vado pajėgas centrinėje būstinėje Honnodzi. Užspeistas į kampą Nobunaga nusižudė. Po neilgai trukusio sumaišties laikotarpio, vadų tarpusavio kovose nugali Nobunagos patikėtinis Teyotomi Hideyoši – žmogus , kilęs iš liaudies – Japonijoje negirdėtas atvejis. 1590 metais Hideyoši sunaikino ir savo pagrindinius priešininkus. Iš pradžių su krikščionimis jis elgėsi pagarbiai, bet greitu laiku jam kilo įtarimas,kad jie gali tapti ispanų – portugalų agresijos forpostu (tuo metu ispanai užkariavo ne taip toli esančius Filipinus).

Vieni svarbesnių Hideyoši pasiekimai vidaus politikos srityje buvo įsakas nuginkluoti jaunuolius ir vienuolius ir nurodymas, kad kuo žmogus gimė, tuo jis ir bus – tai tapo japonų klasinio susiskaldymo kertiniu akmeniu. Taip visuomenėje įsitvirtino socialinė samurajų grupė.

1592 metais Hideyoši, pasitelkęs didelę kariuomenę, puolė Korėją, tikslu paklupdyti Kiniją.Sumanymas buvo pakankamai realus, ką po 50 -ties metų įrodė mongolai, žymiai silpnesni, nei tuometinė japonų kariuomenė. Kovos Korėjoje buvo kruvinos ir nuožmios. Pagrindine problema tapo kariuomenės aprūpinimas, kuris vyko jūros keliu nenuilstamai kovojant su gausiu ir gerai apmokytu Korėjos laivynu. Nežiūrint to, Hideyoši įgijo ryškią strateginę persvarą, bet negalėjo jos išnaudoti, nes 1598 metais mirė. Jo štabas nutarė išvesti kariuomenę atgal į Japoniją.

čia vėl kilo kovos dėl valdžios, bet jos truko neilgai. Kitas Oda Nobunagos generolas, Hideyoši draugas – Ieasu Tokugava – mūšyje prie Sekigahara 1600 metais sumušė visus savo priešus. Mąstantis ir atsargus Tokugava 1603 m. priėmė sioguno titulą, ko jo pirmtakas, kilęs iš liaudies negalėjo, ir pradėjo vykdyti feodalinės Japonijos griovimo politiką. Tai trūko apie 250 metų.

Visus vasalus jis padalino į sąjungininkus (fudai daimyo) ir varžovus (tozama daimyo) . Varžovus izoliavo, išdalindamas žemes aplink juos savo ištikimiems šalininkams. Įvedė prievolę tam tikrą nustatytą laiką tarnauti imperatoriaus dvare visiems žymiausių giminių ar šeimų vadams ar jų šeimos nariams. Tai buvo įkaitų ėmimo sistema, kuri sėkmingai paralyžavo bet kokius pasipriešinimo bandymus. Kitų galingų klanų, kurių negalima buvo palenkti savo pusėn, dėmesį kreipė už Japonijos ribų. Pvz.: šimaru iš Kiushu klanas gauna užduotį užkariauti Ryukyu Archipelagą (dabartine Okinava)- šis faktas suvaidino svarbų vaidmenį šiuolaikinio karate vystymuisi. Išvystė savo neseniai buvusių mirtinų priešų – ninja – rankomis vykdomą politinį spaudima, bet tuo pat metu, kad sumažinti sukilimo grėsmę, juos išslaptino, organizuodamas iš jų policiją.

Ekspansijonistinė Japonijos vykdomos politikos tendencija vis labiau buvo ribojama, kad peraugtų į izoliacionizmą. Hidetaka Tokugava (1616-1628) ir Iemitsu Tokugava (1623-1651) išvijo iš šalies svetimšalius, o 1638 metais kraujyje paskandino Japonijos krikščionių sukilimą šimabaroje. Japonams buvo uždrausta vykti į užsienį, kiniečiai izoliuojami Nagasaki teritorijoje, olandai – nedidelėje saloje Dešima. 16ė0 metais Japonija tapo nuo pasaulio atsiskyrusi valstybė.

Tokugavos era (1616 -1868)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2654 žodžiai iš 8681 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.