“Paslaptingas” kraštas
Turbūt ne apie viena kita valstybę nėra prirašyta tiek knygų ir straipsnių, sukurta tiek patraukliu ir paslaptingu, tikrų ir isgalvotų pasakojimų bei legendų, kiek jų yra apie “tekančios saulės”, “žydinčios sakuros”, “paslaptingųjų salų” šalis – Japonija. Kai kas japonu salas vadina dar ir “nepaskandinamų lektuvnesiu”. Dar ir siandien europieciai i japonus ziuri nevienodai. Vieniems jie jautrus ir subtilus meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnus samuraju palikuonys, isugde Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes (“dievu vejas”), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nezinantys kas tai yra ekonominis streikas…… Dar kiti nuosirdziai tvirtins, kad japonai – patys protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos uzsienio reikalu ministras uz toki posaki Vakaru zurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiskai nauja technologizuota pasauli, nes sugeba zaibiskai isisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimejimus ir viska pagaminti kur kas geriau……
Tokia situacija sukure keletas aplinkybiu, nuo kuriu dar ir siandien daug kuo priklauso Japonijos ekonomika ir politika, paciu japonu psichologija, gyvenimo budas. Pirmiausia, salose issidesciusi Japonija simtmecius kure savita gyvenima, kuriam didele reiksme turejo gamtines ir geografines salygos. Ji ilgiau nei kitos valstybes buvo izoliuota nuo viso pasaulio, netgi nuo savo vakariniu kaimynu – kinu, korejieciu, Sibiro tautu. Be to, japonu siogunai ir nenorejo tu kaimynu matyti. Gal ir neitiketina, bet akivaizdu – Vakaru salys i Japonija duris atidare, tiksliau sakant taranavo, tiktai XIX a. viduryje, kai amerikietis Metju K.Peris (Matthew C.Perry), vadovaudamas beveik ketvirtadaliui JAV laivyno, 1853 m. pagrasino uzblokuoti ilanka ir sugriauti sostine Eda (Tokija). Antra, daugybe tradiciju, paprociu, salies valdymo sistema sukure ir itvirtino stipria savisaugos sistema, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniska. Netgi is kinu perimti hieroglifai (552 m. Korejos imperatorius atsiunte dovana – budistu sutras) tariami kitaip. Ir siandien japonu kalbos ir rasto sudetingumas daugeliui zmoniu uzdaro duris i turtinga ir savita japonu kulturos lobyna.
Pasaulis keiciasi, o Japonijoje jis keiciasi ypac sparciai. Ta gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesciuose ar nuosaliuose kaimuose. Vakarais prasmatniame banku, klubu, parduotuviu, verslo bustiniu Ginzos rajone Tokijyje gali pamatyti is naujausio automobilio modelio islipanti frakuota solidu turtuoli ir jo zmona, apsirengusia spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo seima sviesia menesienos nakti gali issedeti miesto skvere ir geretis zydincios japoniskos vysnios – sakuros – ziedais. Sename tradiciniame kaime gali isvysti naujausius technikos ir technologijos laimejimus, velgi harmoningai derancius su valstietiskomis tradicijomis.
Japonija – tai pirmiausia japonai
Japonijos fenomenas, regis, iki siol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo to demesys ir domejimasis tik dideja. Tas demesys pirmiausia krypsta i zmones. Ne veltui sakoma, kad norint tureti Japonijos ekonomika pirmiausia reikia buti japonu. Salyje siandien gyvena 127 mln. zmoniu. Be to, apie 1 mln. japonu gyvena uzsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitu tautu issiskiria keletu ypatybiu. Pirmiausia – nacionaline sudetimi. Japonai sudaro net 99 proc. visu salies gyventoju. Daznai jie save vadina dar ir Jamato zmonemis, apeliuodami i Jamato lygumu, besitesianciu aplink senaja sostine Kiota, regiona, kuriame suklestejo japonu kalba, rastija, visa kultura. Veliau japonai asimiliavo okinavus, kalbancius savitu dialektu. Zemiausia pakopa tarp salies gyventoju uzima burakuminai, kurie keleta simtmeciu buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitu zmoniu iesko darnesniu santykiu tarp ivairiu zmoniu grupiu. Gyvena siek tiek korejieciu, kinu, taju, filipinieciu, kurie dirba maziau apmokamus darbus.
Japonai – ilgaamziai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniskai 77, moterys – 84 metus. Tai ne riba. Mokslininku projektuose jau numatyta sukurti pasaulyje sveikiausia ir ilgiausiai gyvenancia nacija. I tai jau ir einama. Kudikiu mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiuju) yra maziausias pasaulyje, nes kudikiai, jei jie serga, daznai isgydomi dar motinos isciose. Japonu seimos yra stiprios, skyrybos retos (1-2 skyrybos 1000 gyventoju). Taciau nei aukstas medicinos lygis, nei didele materialine parama seimoms, turincioms vaiku, neissprendzia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventoju dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar sis skaicius tesiekia 9-10. To priezastis – per “baby boom” (pokario metu didelio gimstamumo) laikotarpi buvusi agitacija uz nedideles seimas. Tokia pacia politika siandien propaguoja Kinija, taciau jai to padaryti nepavyksta, o japonu seimos siandien isties turi po 1, reciau 2 ar daugiau vaiku. Kai kuriu demografu nuomone prie to prisideda ir velyvos vedybos: moterys pirma karta isteka vidutiniskai 27 metu, vyrai veda sulauke 29, kai jau yra uzsitikrine tam tikra materialine ir socialine padeti. Del mazejancio gimstamumo mazeja ir bendras gyventoju skaicius. Po 50 metu Japonijoje gyvens tik 100 mln. zmoniu. Galima manyti, kad tankiai gyvenamoje salyje, kokia yra Japonija, zmoniu skaiciaus naturalus sumazejimas nera jau toks blogas reiskinys, bet iskyla kitos rimtos problemos. Tarp ju – gyventoju senejimas:
sumazes dirbanciuju, o pensininku (po 65 metu) dalis bus per 32 proc. (dabar 17 proc.). Del to japonai kryptingai ir ramiai iesko iseities – kas atliks daugybe darbu, kuriuos siandien dirba busimieji pensininkai? Viena is iseiciu – robotu kurimas ir darbu, ypac sunkiu ir sveikatai kenksmingu, robotizacija.
Apie dirbanti japona ar japone pasaulyje sklinda juos slovinancios legendos. Tuo teko isitikinti lankantis ivairiose istaigose ir gamyklose. Kai japonas dirba, jis dirba is tikruju ir jam aplinkinis pasaulis nustoja egzistaves. Darbas ir darbo aplinka apgalvoti iki smulkmenu. Kai vienos ekskursijos metu paklausiau jauna gide, kodel ji turi toki paprasta, kuo nors nepagrazinta laikrodi, ji nustebusi atsake: misteri, as gi darbe ir laikrodis turi rodyti tikslu laika, o ne savo puosmenomis atitraukti demesi. Ta pati galima pasakyti ir apie apsirengima: jis paprastas, funkcionalus, kartais del savo vienodumo net primenantis uniformas.
Japonijos ukio fenomenas
Japonijos ekonomikos spartus augimas pokario metais ir jos sugebejimas ne tik prisitaikyti prie pasaulio rinku, bet ir tikslus poreikiu prognozavimas traukia ne tik politiku ir ekonomistu demesi, bet ir vercia kitas valstybes neatsilikti nuo to tempo, kuri siulo Tekancios saules salis. Pastaraisiais desimtmeciais suklestejo ne tik ikikarines Matsushita, Canon, Sharp, YKK (didziausia pasaulyje uztrauktuku gamintoja) kompanijos, bet ir tapo zinomos jau po karo isaugusios Honda, Sony, Sanyo. Siandienine Japonija pagal ekonomini issivystyma uzima antraja vieta pasaulyje po JAV. Japonija turi 16 proc. bendrojo pasaulinio produkto, o pagal jo dydi, tenkanti vienam gyventojui, aplenkia JAV. Nuo 9-ojo desimtmecio vidurio salis tapo ir vienu didziausiu pasaulio kreditoriu. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio pramonines gamybos. Zydinciu sakuru salis pasaulyje pirmauja pagal pramoniniu robotu (per 48 mln., arba per 50 proc. pasaulyje gaminamu robotu), puslaidininkiu (40 proc. pasaulines gamybos), lengvuju automobiliu (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas zaliavas importuoja) gamyba, laivu statyba (52 proc. pasaulyje pastatomu laivu). Tarp pirmaujanciu saliu yra ir pagal spalvotuju televizoriu (per 6 mln.), kopijavimo masinu (per 2 mln.), vaizdo kameru (beveik 10 mln.), laikrodziu (550 mln.), sintetiniu audiniu (1,7 mlrd. kv. m) ir kt. pramones produkcijos gamyba. Kalbant apie Japonijos pramone, nereiketu pamirsti, kad salis beveik neturi jokiu kuro ir rudiniu istekliu. Isimti sudaro nedideles cinko rudu ir akmens angliu atsargos. Energetinius isteklius is dalies kompensuoja geotermines, vandens ir 48 atomines elektrines. Visas kitas kuras ir zaliavos yra ivezama.
Unikalus yra zemes ukis. Dirbama zeme (5,3 mln. ha) uzima tik 14,3 proc. salies ploto. Vyrauja nedideli individualus valstieciu ukiai. Priskaiciuojama iki 2497 tukst. ukiu, is kuriu 59 proc. yra mazesni nei 1 ha. Vyksta spartus ukiu skaiciaus mazejimas (1985 m. ju buvo 4267), o kartu ir stambejimas. Apie puse visu dirbanciuju zemes ukyje yra 65 metu ir vyresni. 67 proc. ukiu didesnes pajamas gauna ne is savo zemes, o is papildomu uzsiemimu (turizmo, verslu, darbo transporte, pramoneje ir pan.). Zemes ukis patenkina apie 70 proc. maisto poreikiu. Zemes ukyje, salia tradiciniu produktu, dideja jautienos, avienos, arklienos, paukstienos, ozkienos, pieno produkcijos gamyba. Ryziai tradiciskai islieka svarbiausia kultura; 1 hektare isauginama 51 cnt ryziu grudu. Japonijos zemes ukis pasizymi dideliu produktyvumu.
Maisto produktus japonai gauna ne tik is zemes ukio, bet ir is vandenynu, juru. Juose zvejoja ir juros augalus renka 215 tukst. zmoniu. Daugiausia (12,6 mln. t) zuvu zvejai sugavo 1986 metais. Veliau laimikiu mazejo. Siuo metu kasmet sugaunama 7,4 mln. t zuvu, austriu, krabu, perluociu. Apie 67 tukst. t zuvu (daugiausia unguriu, upetakiu ir karpiu) isauginama vidaus vandenyse. Per metus kiekvienas japonas suvalgo 69,6 kg zuvu ir kitu juros produktu (geldeliu, juros kopustu, laminariju ir pan.).