Japonija7
5 (100%) 1 vote

Japonija7

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Japonija yra salų valstybė Ramiajame vandenyne, netoli Rytų Azijos krantų. Arčiausiai Japonijos yra tokios šalys, kaip Rusija, Kinija ir Korėja.

Japonijos valstybę sudaro daugiau nei 6800 salų. Dauguma jų labai mažos: tik 340 salų yra didesnio nei 1 kvadratinio kilometro ploto. Keturios sudaro 99,37% šalies teritorijos. Tai Hokaidas, Honšius, Šikokus ir Kiušius. Visos šalies teritorija yra beveik 378 000 km – maždaug kaip Suomijos (338 000 km) arba Paragvajaus (407 000 km) – tačiau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau nei per 3800 km. Palyginkime: Australijos teritorija užima 7 741 000 km, Didžiosios Britanijos – 244 000 km ir Jungtinių Amerikos Valstijų – 9364000 km.

SAUSUMA

Dabartinės Japonijos salos susiformavo, lėtai besigrūdant įvairioms paslankioms žemės plutos dalims, veikiant ugnikalniams ir dėl to vis keitusis vandenyno krantų vingiams. Japonijos sausumos forma atspindi audringą geologinę praeitį. Didelę Japonijos dalį sudaro aukšti kalnai ir tarp jų įsispraudę siauri slėniai. Net 68% Japonijos yra kalnuota. Daugeliui žmonių labiau patinka gyventi lygumose ar neaukštų kalvų rajonuose, kur daug lengviau dirbti žemę ir pervežti prekes.

Japonijos kalnai yra viena didžiausių jos grožybių. Labai garsios japonų alpės Honšiaus saloje, bet geriausiai žinomas neabejotinai yra 3776 metrų aukščio Fudžijamos kalnas, aukščiausias šalyje. Japonijoje yra dešimtadalis pasaulio ugnikalnių.

Šalies gamta graži, tačiau sudaro tam tikrų sunkumų, prie kurių japonai išmoko prisitaikyti. Pavyzdžiui, 1995 m. sausio mėnesį Kobės miestas ir jo apylinkės nukentėjo nuo smarkaus žemės drebėjimo. Per jį žuvo 6398 žmonės.

Valstybinės ir privačios organizacijos sutelkė pastangas atstatyti šį Japonijos ekonomikai nepaprastai svarbų ir gyvybingą rajoną. Tokiomis pastangomis daug nuostolių buvo likviduota.

VANDENYS

Japonija iš visų pusių supama vandens: rytuose Ramiojo vandenyno, vakaruose Japonijos jūros, pietuos Rytų Kinijos jūros, šiaurėje Ochotsko jūros ir tarp Šikokaus ir Honšiaus – Seto Naikajaus jūros. Dėl vandenyno kaimynystės japonų mityboje bei ekonomikoje labai svarbi yra žuvis.

Japonijos vulkaniniuose kalnynuose yra daug karštų versmių. Iš žemės kunkuliuojantis vanduo naudojamas gaivinamosioms vonioms. Be to, Japonija yra sėte nusėta gražių ežerų ir upių.

Tačiau vanduo, kaip ir žemė, gali kelti didelę grėsmę. Vasarą ir rudenį dažnai užeina galingi taifūnai, didelės tropinės audros, sukeliančios potvynius, nuošliaužas ir pridarydamos kitų eibių. Dideli povandeniniai žemės drebėjimai taip pat sukelia galingas griaunamąsias potvynio bangas, vadinamas cunami.

KLIMATAS IR METŲ LAIKAI

Kadangi Japonijos salų virtinė driekiasi labai toli, klimatas labai įvairus. Nuo ledinio Hokaido šiaurėje iki mažų subtropinių salelių pietuose klimatas visur vis šiek tiek kitoks.

Orai keičiasi ir su metų laikais. Pavasaris (haru) prasideda kovo mėnesį, kai pražysta medžiai ir dienos tampa šiltesnės. Visų pirma ištisa spalvų gama pražysta vyšnios, o po to persikai. Apie kovo pabaigą ar balandžio pradžią visi nekantriai laukia, kada per televiziją praneš, kurią dieną jų mieste pražys vyšnios. Tuomet po vyšniomis rengiamos grožėjimosi jomis iškylos hanami. Švelnūs rožiniai vyšnių žiedai žydi tik savaitę ar dvi, po to nubyra, užleisdami vietą kitoms pavasarinėms gėlėms, tarkime, visterijoms.

Po pavasario ateina vasara (nacu). Ji tęsiasi nuo gegužės iki rugsėjo pradžios. Pirmiausia būna trumpa vasaros pradžia (šioka), kai dienos šiltos, saulėtos. Po to stoja lietingas sezonas (cuju), kai kartais lyja kasdien. Vsarą visoje Japonijoje karšta ir drėgna, išskyrus Hokaidą, kur oras gali būti gana švelnus. Per vidurvasarį (manacu) rugpjūčio mėnesį, kada karšta ir giedra, daugelis važiuoja stovyklauti, eina į pėsčiųjų žygius, maudosi.

Ruduo (aki) trunka nuo rugsėjo mėnesio iki lapkričio pabaigos. Orai atvėsta, tampa sausesni, nors kartkartėmis lyja ir netgi gali pasitaikyti viesulų,taifūnų. Tuo metu medžių lapai pakeičia spalvą. Rudenį nuimamas ryžių bei kitų kultūrų derlius ir gausiai švenčiamos vietinės derliaus šventės.

Žiemą (fuju), nuo lapkričio pabaigos iki vasario mėnesio galo, Japonijoje siaučia šalti vėjai nuo Sibiro ir Mongolijos. Pietuose temperatūra būna vidutinė, o štai Tokijuje dažniausiai vos aukščiau nulio. Šiauriniuose Honšiaus rajonuose, Tohokuje ir Hokurikuje siaučia didelės pūgos, o Hokaide būna itin šalta. Tačiau šiaurinis oras neatbaido keliautojų. Jie iš viso pasaulio atvyksta pasižiūrėti milžiniškų sniego bei ledo skulptūrų Hokaido sostinėje Sapore.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA

Japonija yra 4000 – 6000 augalų rūšių tėvynė.

Kai kurie augalai turi simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, žydinti vyšnia (sakura) reiškia trumpalaikį grožį, o pušys (macu) simbolizuoja ilgaamžiškumą.

Japonai maistui naudoja ne tik vaisius ir grūdus, bet netgi kai kuriuos žiedus bei lapus. Augalijos pasaulis atsispindi gėlių puokščių komponavimo mene (ikebanoje), tapyboje, audiniuose, keramikoje ir lakuoto medžio dirbiniuose. Japonai augalus naudoja vaistų, dažų, drabužių, popieriaus bei įrankių gamybai.

Japonijos gyvūnija yra unikali. Ją sudaro tokios genių, fazanų,
laumžirgių, krabų, ryklių, gyvačių, salamandrų ir jūros žinduolių rūšys, kurių nerasi kitur. Nors Japonijoje tėra 118 laukinių sausumos žinduolių rūšių, dauguma jų smulkūs graužikai. Bet taip pat yra meškų, elnių, šernų, voverių skraiduolių, šikšnosparnių, beždžionių ir viena rūšis meškėnų giminaičių mangutų. Į kai kuriuos gyvūnus Japonijoje nuo seno žiūrima nepatikliai – pavyzdžiui, lapės laikomos klastūnėmis, – bet apskritai japonai jaučia labai artimą ryšį su gamta.

GYVENTOJAI

Nors Japonijos teritorija nedidelė, gyventojų skaičiumi – 126,64 milijono – ji užima aštuntą vietą pasaulyje. Todėl Japonija yra viena tankiausiai gyvenamų šalių pasaulyje. Japonijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena 338 žmonės. O kadangi daug kur žemė nėra labai lygi, kad būtų galima statyti namus ar tiesti kelius, kai kuriose vietovėse gyvenama dar tankiau. Dauguma japonų gyvena itin pažangios ekonomikos rytinėje pakrantėje ir pietiniame regione. Šiose srityse įsikūrę pagrindiniai ir didžiausi japonijos miestai. Keturi penktadaliai japonų gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose miestose. Maždaug 26,1% japonų gyvena Tokijuje ir gretimuose rajonuose. Municipaliniuose rajonuose aplink tris miestus – Tokiją, Osaką,Nagoją – dabar gyvena 49,25 % visų japonų.

Japonų tauta susidarė iš žmonių, gyvenusių įvairiose vietovėse. Išeiviai iš žemyninės Azijos įsikūrė japonų ir artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta čiabuvių. Vėliau įtaką japonų kalbai ir kultūrai padarė atvykėliai iš Kinijos bei Korėjos. Kiekvienas rajonas turi savo papročius, šventes, pasakas ir valgius. Pavyzdžiui, Kanto rajono, kur yra Tokijas, gyventojai dažnai valgo raugintų sojos pupelių patiekalą nato, o Kansajaus rajone, supančiame Osaką, jis vadinamas tik retkarčiais. Kiekviename rajone kalbama vis kita tarme, taigi visur vis kiti žodžiai ir posakiai.

VALDYMO SISTEMA

Japonijoje valdymo sistema yra demokratinė. Visi šalies piliečiai turi teisę balsuoti ir kandidatuoti per valstybinius bei regioninius rinkimus.

Japonų valdymo sistema grindžiama Japonijos konstitucija. Ji kartais vadinama Taikos konstitucija, nes įtvirtina ištikimybę taikai ir karo išsižadėjimą. Taikos konstitucija taip pat apibrėžia imperatoriaus vaidmenį, žmonių teises ir pareigas, įvairių valdžios skyrių atsakomybę bei kitas vyriausybės veiklos nuostatas.

Japonijos valstybinis įstatymų leidžiamasis organas vadinamas parlamentu. Parlamentas susideda iš iš dvejų rūmų: Atstovų rūmų ir Tarėjų rūmų. Daugumą valstybinių įstatymų turi priimti abeji rūmai. Tačiau kai kurie įstatymai yra priimami tik Atstovų rūmų, jei tarp dvejų rūmų iškyla nesutarimų.

Ministras pirmininkas yra parlamento narys ir yra renkamas parlamento. Ministras pirmininkas skiria Ministrų kabinetą. Dauguma kabineto narių vadovauja vyriausybinėms ministerijoms ar institucijoms.

SOSTINĖ

Nuo 1868 m. Japonijos sostinė yra Tokijas. Tikriausiai didžiausias ir daugiausia gyventojų turintis metropolis pasaulyje, Tokijas yra vienas švariausių bei saugiausių pasaulio miestų. Jis ne tik vilioja tarptautinį verslą, bet ir pasižymi didele kultūrine įvairove. Čia daug restoranų, prekyviečių, parduotuvių bei pramogų, būdingų kiekvienam pasaulio didmiesčiui. Tokijas yra valstybinės valdžios būstinė ir ajme gyvena jų didenybės japonijos imperatorius su imperatoriene. Tokijo, kaip politinės ir ekonominės Japonijos širdies, įtaka plačiai juntama visame pasaulyje.

DARBAS

Japonijoje darbo sąlygos labai įvairios. Kai kurios Japonijos yra vienos didžiausių pasaulyje ir samdo daugybę žmonių. Kompanijų tarnautojai daug laiko praleidžia įstaigoje ir dažnas sukaria ilgaą kelią iš namų į miestą. O kartais kompanijos savo darbuotojus perkelia į kitus, netgi dar tolimesnius skyrius.

Japonijoje yra daug smulkaus verslo įmonių. Šeimyninės parduotuvės, menininkų dirbtuvės, maži restoranėliai, namudiniai fabrikėliai ir vietinės rajono parduotuvės tėra keli pavyzdžiai. Smulki įmonė paprastai priklauso šeimai, joje dirba visi šeimos nariai. Šeimos verslą tėvai perduoda vaikams ir kartais jis keliauja per daugelį kartų.

Japonijos darbo jėga kinta. Daugiau moterų dirba kompanijose, žmonės dažniau keičia darbą, o studentams ir senyviems žmonėms daugiau galimybių dirbti ne visą darbo dieną ar laisvai samdytis. Bet kartu Japonijos darbdaviai išsaugo geriausias japonų darboviečių tradicijas – vadovai bendradarbiauja su darbininkais, todėl Japonijoje nekyla gamybinių nesutarimų.

TARPTAUTINĖ PAGALBA

Kaip atsakinga tarpatutinės bendrjos narė, japonija stengiasi padėti kitoms šalims. Pavyzdžiui, pagal Oficialios Pagalbos Plėtrai programą Japonija kitoms šalims skiria arba skolina pinigų, teikia dalykines konsultacijas, specialistų pagalbą, organizuoja mokymą ar siunčia į pagalbą savanorius. Per Oficialią Pagalbą Plėtrai Japonijos valdžia labai padeda besivystačioms šalims – 1998 m. Japonija ir vėl buvo didžiausias OPP donoras, tam skyrusi 10,78 milijardo JAV dolerių. Be to, Japonija skatina bei remia nevyriausybines organizacijas visame pasaulyje.

IMPERATORIŠKOJI ŠEIMA

Pagal Japonijos konstituciją, imperatorius yra valstybės ir tautos vienybės simbolis. Jis neturi jokių galių, susijusių su
valdymu.

Japonų imperatoriškoji šeima gyvuoja daug amžių. Tai seniausia nenutrūkstama dinastija pasaulyje. Imperatorius Akihitas įžengė į sostą 1989 m. Jis su žmona imperatoriene Mičiko turi tris vaikus. Imperatorius su imperatoriene gyvena imperatoriškuose rūmuose Tokijuje.

VALSTYBĖS VĖLIAVA IR VALSTYBĖS HIMNAS

Japonų vėliava – didelis raudonas skritulys baltame fone – Hinomaru. Vėliava, vaizduojanti saulę, yra valstybės simbolis ne vėliau kaip nuo septyniolikto amžiaus.

Japonijos valstybinis himnas, Kimigajo, muziką įgijo maždaug prieš šimtmetį, o žodžiai yra kokių 1000 metų senumo. Jais meldžiama šaliai nepaliaujamos gerovės ir taikos.

Japonijos valstybės vėliava ir valstybės himnas buvo įteisinti 1999 m. rugpjūčio mėnesį priimtu įstatymu.

ŠEIMA

Japonų šeima pagal tradiciją yra laikoma labai glaudi. Net mūsų laikais dažnai vaikai, tėvai ir seneliai gyvena drauge. Tokios trijų kartų šeimos iki šiol sudaro 11,5% japonų šeimų. Skyrybos yra ne tokios dažnos, kaip daugelyje Vakarų šalių: 1000 žmonių tenka 1,94 skyrybų. Jungtinėse Valstijose – 4,4, o Didžiojoje Britanijoje – 3,0.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1766 žodžiai iš 5808 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.