Japonija8
5 (100%) 1 vote

Japonija8

Geografinė padėtis………………………………………………………………………………3

Klimatas…………………………………………………………………………………5

Socialinė padėtis……………………………………………………………………………… .5

Vyrai ir moterys…………………………………………………………………………6

Darbas ir atsipalaidavimas………………………………………………………………7

Kultūra………………………………………………………………………………….8

Politinė padėtis………………………………………………………………………………. ..8

Valdininkų biurokratizmas…………………………………………………………….10

Švietimas………………………………………………………………………………………10

Mokymosi sistema…………………………………………………………………… 12

Ekonomika…………………………………………………………………………………… 13

Žvilgsnis į Japonijos mokslą ir technologiją…………………………………………………………16

Šalies ryšiai su Lietuvos Respublika………………………………………………………………………………20

Techninė pagalba………………………………………………………………………………………………20

Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas……………………………………………………………..20

Kultūrinis šalių bendradarbiavimas………………………………………………………………………21

Bendradarbiavimas tarp mokslo įstaigų………………………………………………………………..22

Sugiharos reikšmė dvišaliams santykiams…………………………………………………………….22

Pramogos……………………………………………………………………………………………………………………23

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………….24

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………….26

Geografinė padėtis

Geografinė padėtis Rytų Azija, salų grandinė tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, į rytus nuo Korėjos. Strateginė padėtis Šiaurės-Rytų Azijoje

Geografinės koordinatės 36 00 N, 138 00 E

Bendras plotas 377 835 km2

Sausumos plotas 374 744 km2

Vandenų plotas 3 091 km2

Kranto linija 29 751 km

Klimatas nuo tropinio pietuose iki vidutinio šiaurėje

Kraštovaizdis daugiausia kalnai

Aukščiausias taškas Fujiyama: 3 776 m

Žemiausias taškas Hachiro-gata: -4 m

Naudingos iškasenos nedideli mineralų klodai; žuvys

Žemės panaudojimas ariama žemė: 11%; sodai ir plantacijos: 1%; pievos ir ganyklos: 2%; miškai ir augalyja: 67%; kita: 19% (1993 m. duomenys)

Ekologinės problemos oro užterštumas dūmais ir dulkėmis iš kaminų, dėl kurių kyla rugštus lietus; ežerų ir kitų vandens telkinių užrugštėjimas sukelia vandenų degradaciją ir kelia grėsmę vandens organizmams; būdama viena iš didžiausių žuvų bei tropikų medienos vartotojų, ši šalis žymiai sumažina jų atsargas Azijoje, o tuo pačiu ir visame pasaulyje.

Sukurta tiek patrauklių ir paslaptingų, tikrų ir išgalvotų pasakojimų bei legendų, kiek jų yra apie “gamtinės tekančios saulės”, “žydinčios sakuros”, “paslaptingųjų salų” šalį – Japoniją. Dar ir šiandien europiečiai į japonus žiūri nevienodai. Japonijos valstybę sudaro daugiau nei 6800 salų. Dauguma jų labai mažos; tik 340 salų yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios salos sudaro 99,37 proc. šalies teritorijos. Tai Hokaidas, Honsiu. Sikoku ir Kiusiu.Keturios šios salos sudaro 99,37 proc. Jų krantai labai vingiuoti. Šių salų kranto linija yra daugiau kaip 30 tūkst. km ilgio, t.y maždaug tiek, kiek Afrikos žemynas. Japonija – salų grandinė nutįsusi į rytus nuo Azijos žemyno. Vakaruose jos krantus skalauja Japonų jūra, rytuose – Ramusis vandenynas.Visos šalies teritorija yra beveik 378 000 km2 – maždaug kaip Suomijos (338 000 km2) arba Paragvajaus (407 000 km2) – tačiau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau kaip per 3800 km. Kalnai užima 4/5 valstybės ploto.

Nors Japonijos teritorija nedidelė, – ji užima ašutntą vietą pasaulyje. Japonų raštingumas – 99%. Miestuose gyvena – 79% gyventojų. Todėl Japonija yra viena tankiausiai gyvenamų šalių pasaulyje. Japonijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 338 žmonės. O kadangi daug kur žemė nėra labai lygi, kad būtų galima statyti namus ar tiesti kelius, kai kuriose vietovėse gyvenama dar tankiau.

Dauguma japonų gyvena itin pažangios ekonomikos rytinėje pakrantėje ir pietiniame regione. Šiose srityse įsikūrę pagrindiniai ir didžiausi Japonijos miestai. Keturi penktadaliai japonų gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose miestuose. Maždaug 26,1 proc. japonų gyvena Tokijyje ir gretimose prefektūrose. Rajonuose aplink tris miestus – Tokiją, Osaką ir Nagoją – dabar gyvena 49,25 proc.
visų japonų. Japonų tauta susidarė iš žmonių, gyvenusių įvairiose vietovėse. Išeiviai iš žemyninės Azijos įsikūrė japonų ir artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta čiabuvių. Vėliau įtaką japonų kalbai ir kultūrai padarė atvykėliai iš Kinijos bei Korėjos. Dauguma žmonių mano, kad Japonija – maža šalis. Net patys japonai tuo įsitikinę.Išties, ji tiesiog suspausta artimiausių kaimynių: Kinijos ir Rusijos, JAV ir Kanados, žvelgiančių į ją iš anapus Ramiojo vandenyno. Bet dydis – sąlyginis dalykas.

KLIMATAS

Kadangi Japonija nuo artimiausio žemyno pakrančių nutolusi per keletą šimtų mylių, jai būdingas okeaninis klimatas. Todėl vasaros čia būna ne tokios nepakeliamai karštos, o žiemos – šiltesnės. Ir kritulių iškrinta daugiau – maždaug nuo 40 iki 120 colių per metus.Skirtumas tarp gilių sniegynų ir niūrumos vienoj šiaurės Japonijos kalnyno pusėj ir giedro dangaus bei plikos žemės kitoj gali būti pribloškiantis.Kaitriausias laikotarpis yra nuo pirmųjų liepos dienų iki rugsėjo pradžios. Tada katra iš tikrųjų vos ištveriama – ne tiek dėl aukštos temperatūros, kiek dėl drėgmės. Užregistruojama apie 1000 tūkst. žemės drebėjimų per metus, daugelis jų yra silpni. Visgi stiprių taip pat pasitaiko, ir jų pasekmės dažnai būna: sugriuvę pastatai, tiltai, sunaikinti keliai, gaisrai, žuvę žmonės. Kasmet Japoniją siaubia Taifūnai.

Socialinė padėtis

Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmonių. Be to, apie 1 mln. japonų gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitų tautų išsiskiria keletu ypatybių. Pirmiausia – nacionaline sudėtimi: japonai sudaro net 99 proc. visų šalies gyventojų. Dažnai jie save vadina dar ir Jamato žmonėmis, apeliuodami į Jamato lygumų, besitęsiančių aplink senąją sostinę Kiotą, regioną, kuriame suklestėjo japonų kalba, raštija, visa kultūra. Vėliau japonai asimiliavo okinavus, kalbančius savitu dialektu. Žemiausią pakopą tarp šalies gyventojų užima burakuminai, kurie keletą šimtmečių buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitų žmonių ieško darnesnių santykių tarp įvairių žmonių grupių. Gyvena šiek tiek korėjiečių, kinų, tajų, filipiniečių, kurie dirba mažiau apmokamus darbus.

Japonai – ilgaamžiai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniškai 77, moterys – 84 metus. Tai ne riba. Kūdikių mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiųjų) yra mažiausias pasaulyje, nes kūdikiai, jei jie serga, dažnai išgydomi dar motinos įsčiose. Japonų šeimos yra stiprios, skyrybos retos (1-2

skyrybos 1000 gyventojų). Tačiau nei aukštas medicinos lygis, nei didelė materialinė parama šeimoms, turinčioms vaikų, neišsprendžia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventojų dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar šis skaičius tesiekia 9-10. To priežastis – per “baby boom” (pokario metu didelio gimstamumo) laikotarpį buvusi agitacija už nedideles šeimas. Japonų šeimos šiandien išties turi po 1, rečiau 2 ar daugiau vaikų. Kai kurių demografų nuomone prie to prisideda ir vėlyvos vedybos: moterys pirmą kartą išteka vidutiniškai 27 metų, vyrai veda sulaukę 29, kai jau yra užsitikrinę tam tikrą materialinę ir socialinę padėtį. Dėl mažėjančio gimstamumo mažėja ir bendras gyventojų skaičius. Po 50 metų Japonijoje gyvens tik 100 mln. žmonių. Galima manyti, kad tankiai gyvenamoje šalyje, kokia yra Japonija, žmonių skaičiaus natūralus sumažėjimas nėra jau toks blogas reiškinys, bet iškyla kitos rimtos problemos. Tarp jų – gyventojų senėjimas: sumažės dirbančiųjų, o pensininkų (po 65 metų) dalis bus per 32 proc. (dabar 17 proc.). Viena iš išeičių – robotų kūrimas ir darbų, ypač sunkių ir sveikatai kenksmingų, robotizacija. Japonų apsirengimas: paprastas, funkcionalus, kartais dėl savo vienodumo net primenantis uniformas. Vieniems jie jautrūs ir subtilūs meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnūs samurajų palikuonys, išugdę Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes (“dievų vėjas”), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nežinantys kas tai yra ekonominis streikas…… Dar kiti nuoširdžiai tvirtins, kad japonai – patys protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos užsienio reikalų ministras už tokį posakį Vakarų žurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiškai naują technologizuotą pasaulį, nes sugeba žaibiškai įsisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimėjimus ir viską pagaminti kur kas geriau…… Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimėjimus, vėlgi harmoningai derančius su valstietiškomis tradicijomis.

VYRAI IR MOTERYS

Japonijoje nuo vaikystės ugdoma pagarba vyresniems, užaugę vaikai rūpinasi senstančiais tėvais. Pastaruoju metu japonų šeima dažnai augina tik vieną vaiką. Merginos nenori tekėti už vienturčio, nes žino, kad turės padėti rūpintis jo tėvais. Bet tai dar ne didžiausia bėda. Kai kurios motinos įpratusios perdėtai rūpintis sūnumis: kartu ruošiasi paskaitoms, atlieka namų užduotis, baiminasi, kad šis nesusirastų anksti merginos, ir kuo ilgiau stengiasi jį globoti. Neduok Dieve, ištekėti už tokio vyro…Dar ir šiandien Japonijoje galima dažnai pamatyti, kaip į autobusą pirmieji įlipa vyrai.

Keistai atrodo vyresnės japonų
poros. Iš parduotuvės eina vyras, skaitydamas laikraštį, o iš paskos su pilnais pirkinių krepšiais ir dar tempdama įsikabinusį vaiką smulkiais žingsneliais tipena žmona. Tokios elgesio normos yra tradicinės, nes vyrai daug ir ilgai dirbdavo, o žmonos rūpindavosi namų ūkiu, vaikais. Buvo manoma, kad padėti žmonai gėda ir kad tai žemina vyrišką orumą. Tačiau jaunosios kartos japonų požiūris į švelniąją lytį gana ryškiai kinta. Kadaise japonėms buvo taikomas Konfucijaus posakis, kad moteris jaunystėje turi paklusti tėvui, brandos metais – vyrui, o senatvėje sūnui.

Tačiau laikai keičiasi… Dabar japonės neskuba tekėti, kuria šeimas būdamos 28-29 metų. Kad vėliau būtų mažiau priklausomos nuo vyrų, merginos stengiasi susitaupyti pinigų. Jos siekia susikurti gerovę, pakeliauti po užsienį, pamatyti pasaulio.

Nuo senovės tradiciškai moterims buvo sukurti įvairūs tabu. Anksčiau Japonijoje vyras galėdavo dėl smulkmenos palikti žmoną. Išsiskirti būdavo labai paprasta: vyrui užtekdavo pasakyti žmonai “eik iš namų” ir pasirašyti dokumentus. Moteris, norėdama skirtis, privalėjo kreiptis į vienintelę Edo (dabar Tokijas) šventyklą, kurios šventikas palaimindavo skyrybas. Prieš keletą metų nuskambėjo įvykis Osakoje, kai pasibaigus Sumo turnyrui į kovos areną įteikti apdovanojimo nugalėtojui nebuvo įleistas Osakos regiono gubernatorius, nes tai buvo moteris… Dabar juntamos didelės permainos tiek vyrų ir moterų santykiuose, tiek lyčių lygių teisių sferoje. Japonija netgi gali kai kur būti pavyzdžiu ir mūsų šaliai.

Trys moterys šiuo metu naująjame Ministrų kabinete, o viena jų – užsienio reikalų ministrė. Japonijos parlamente pirmininko postą prieš keletą metų užėmė moteris, visi parlamentarai norom nenorom turėjo pasitempti, tapo džentelmeniškesni. Gal ir mums būtų verta pabandyti…

DARBAS IR ATSIPALAIDAVIMAS

Japonai nepaprastai daug dirba. Tad japonų šeimos galva yra visiškai atitrūkęs nuo šeimos. Tačiau pastaraisiais metais dauguma įstaigų riboja savo pavaldinių darbo viršvalandžius. Pavyzdžiui, leidžiama per savaitę ne daugiau kaip tris vakarus ilgiau užsibūti darbe, per dieną viršvalandžių skaičius apribojamas iki keturių valandų ir panašiai. Tai susiję ir su sveikatos sutrikimais (pastaraisiais metais dėl pervargimo įvyko ne vienas mirtinas atvejis darbo vietoje), užtrukusia ekonomine krize (trūksta darbo vietų, o už viršvalandžius pagal įstatymą mokami dideli priedai), ir didesniu produktyvumu, naudojant modernias inžinierines technologijas.

Net ir universitetuose vyresniųjų kursų studentai užtrunka laboratorijose ir kabinetuose iki vėlumos, o tik šeštadieniais mokslai baigiami “labai anksti”: šeštą ar septintą vakaro. Po tokių įtemptų darbų tradicija yra visiems bendradarbiams atsipalaiduoti prie alaus ar sakės bokalo, sekmadienį surengti bendros visiems (tiksliau, viršininko mėgiamos) sporto šakos varžybas. Darbas, darbo aplinka ir bendradarbiai japonui yra labai svarbu gyvenimo procesas, nes daugumą jų vienoje firmoje išdirba visą gyvenimą, pereidami nuo žemiausio iki aukščiausio karjeros laiptelių. Jei mums už viršvalandžius mokėtų tokius priedus (dabar dar, ačiū Dievui, jei laiku išmoka pagrindinį uždarbį), gal ir mes sėdėtume ir dirbtume per naktis, gal ir mūsų Lietuvos pažanga būtų greitesnė…Nauja darbo diena įstaigose pradedama himnu. Būdingos 3 pagr. religijos: sintoizmas, budizmas, konfucionizmas.

KULTŪRA

Salose išsidėsčiusi Japonija šimtmečius kūrė savitą gyvenimą, kuriam didelę reikšmę turėjo ir geografinės sąlygos. Daugybė tradicijų, papročių, šalies valdymo sistema sukūrė ir įtvirtino stiprią savisaugos sistemą, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniška. Netgi iš kinų perimti hieroglifai (552 m. Korėjos imperatorius atsiuntė dovaną – budistų sutras) tariami kitaip. Ir šiandien japonų kalbos ir rašto sudėtingumas daugeliui žmonių uždaro duris į turtingą ir savitą japonų kultūros lobyną.

Pasaulis keičiasi, o Japonijoje jis keičiasi ypač sparčiai. Tą gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesčiuose ar nuošaliuose kaimuose. Vakarais prašmatniame bankų, klubų, parduotuvių, verslo būstinių Ginzos rajone Tokijuje gali pamatyti iš naujausio automobilio modelio išlipantį frakuotą solidų turtuolį ir jo žmoną, apsirengusią spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo šeima šviesią mėnesienos naktį gali išsėdėti miesto skvere ir gėrėtis žydinčios japoniškos vyšnios – sakuros – žiedais. Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimėjimus, vėlgi harmoningai derančius su valstietiškomis tradicijomis.

Politinė padėtis

Oficialus pavadinimas Japonijos Imperija

Oficialus pavadinimas vietine kalba Nippon Koku

Pavadinimas vietine kalba Nippon

Valdymas konstitucinė monarchija

Sostinė Tokijus (Tokyo)

Valstybinė kalba japonų

Vartojamos kalbos japonų, anglų

Balsavimo teisė visuotinis balsavimas; nuo 20 metų

Valstybinė šventė Imperatoriaus Gimtadienis, gruodžio 23 d. (1933)

Administracinis skirstymas 47 prefektūros; Aichi, Akita, Aomori, Chiba, Ehime, Fukui, Fukuoka, Fukushima, Gifu, Gumma, Hiroshima, Hokkaido, Hyogo, Ibaraki, Ishikawa, Iwate, Kagawa, Kagoshima, Kanagawa, Kochi,
Kumamoto, Kyoto, Mie, Miyagi, Miyazaki, Nagano, Nagasaki, Nara, Niigata, Oita, Okayama, Okinawa, Osaka, Saga, Saitama, Shiga, Shimane, Shizuoka, Tochigi, Tokushima, Tokyo, Tottori, Toyama, Wakayama, Yamagata, Yamaguchi, Yamanashi

Tarptautiniai klausimai ir ginčai Ginčas su Rusija dėl 1945 m. Sovietų Sąjungos užimtų pietų Kurylų (salos Etorofu, Kunashiri, Shikotan ir Habomai grupė); ginčas su Pietų Korėja dėl Liancourt Rocks salelės (Takeshima i Tokdo); ginčas su Kinija ir Taivaniu dėl Senkaku salų

1947 m. Japonija priėmė naują Konstituciją, pagal kurią neturi teisės turėti kariuomenės, nors šiandien turima gynybos armija iš esmės gali atlikti reguliarios kariuomenės funkcijas. Iš biudžeto jai skiriama tik 1 proc. BVP, t.y. nepalyginti mažiau nei daugelyje kitų valstybių. Minimalios išlaidos šalies gynybai leido padidinti išlaidas ekonomikai ir mokslui ugdyti. Būdama demilitarizuota valstybė, Japonija neatsisakė kai kurių JAV užsakymų jos karo Korėjoje (1950 m.) metu, iš to gerai pasipelnydama.

Nuo migločiausių laikų Japoniją valdo ta pati giminė. Neabejotina, kad maždaug devintame amžiuje imperatorius neteko realios galios. Tačiau visuomet buvo laikomasi didelės pagarbos imperatoriškajai giminei. Pagal pokarinę 1947 – ųjų metų konstituciją, imperatorius – tai “ valstybės ir tautos vienybės simbolis,kurio padėtį lemia tautosvalia, išreiškianti aukštesniąją valdžią “. Imperatoriaus funcijos – grynai simbolinės; tiesiai šviesiai pasakyta, kad imperatorius “ neturi jokios valdžios , susijusios su vyriausybe “. Reali valdžia priklauso parlamentui. Visi imperatoriaus aktai susiję su valstybe, turi būti žinomi kabinetui ir privalo gauti jo pritarimą, ir už tai kabinetas atsakingas.Visiškai atribota nuo politikos, imperatoriaus šeima – nacionalinės vienybės simbolis, pastovumo požymis ir ramybės teikantis emocinis ryšys su praeitimi.

Kadangi konstitucija įkūrė parlamentinę sistemą, tai parlamentas tapo- aukščiausias valstybės valdymo organas ir vienintelis leidžiamasis organas. Parlamantas taip pat rinko ministrą pirmininką, kuris renkamas iš parlamento narių, o jeigu nesutariama su Aukštesniaisiais rūmais(sudaro 512 deputatų), sprendimai lemia Žemesnieji(252 deputatai).

Japonija suskirstyta į prefektūras, šios į miestus, miestelius ir kaimus, o didesni miestai suskrstyti į kvartalus. Kaimai – vietovės su 30 000 žmonių.

Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ministras pirmininkas. Japonų teismų skiriamos bausmės apskritai švelnios, teisėjai atsižvelgia į nusikaltėlio apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo. Nuoširdi atgaila laikoma pirmu žingsniu, siekiant reabilituotis.

Laikomasi nuomonės, jog teisėjai garbingi ir sąžiningi; policija labai gerbiama. Teisėtuma Japonijoje lemia ne advokatai ir ne teisėjai, o aukštesnieji valdininkai, dažniausiai baigę teisės studijas, ir aibė smulkių pareigūnų, kurie privalo įgyvendinti įstatymų kodeksus ir nurodymus.

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO (padengia 12 % JTO biudžeto išlaidų., G-7, OECD,

VALDININKŲ BIUROKRATIZMAS

Kiekviena šalis turi savo valdininkus, o šie plėtoja biurokratinę sistemą, kuri vienaip ar kitaip yra reikalinga. Keista, bet kuo aukštesnio išsivystimo lygio šalis, tuo daugiau popierėlių ir kitų dokumentų reikia apiforminti. Jie reikalingi tvarkai palaikyti, bet netinkamai sureglamentuotas biurokratinis aparatas, gali tapti korpuracijos ir kyšininkavimo priežastimi. Tikriausiai niekur nėra tiek daug blankų, formų, formelių, anketų ir kitų dokumentų, kaip Japonijoje. Tačiau jų parengta informacinė sistema užtikrina, kad vienam ar kitam konkrečiam leidimui gauti reikia, pavyzdžiui, 16-os arba 24-ių įvairių pažymų ar formų… Bet jei jos bus surinktos ir pristatytos, nė vienas valdininkas nebeprašys jokio papildamo pažymėjimo, negaišins jūsų daugiau valandų ar dienų, negu numatyta įstatymuose, priešingu atveju jis netektų premijų, darbo ir pagarbos. Pas mus popierių reikia mažiau, bet niekas negali pasakyti, kiek ir kada jų reikia iš viso. Kiekvienas valdininkas reikalauja pagal nuotaiką. Gal todėl mes ir gyvename ne taip kaip japonai.

Švietimas

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2706 žodžiai iš 8805 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.