Jaunimo emigracija Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Jaunimo emigracija Lietuvoje

Turinys

Įžanga 3

1. EMIGRACIJA TEORINIU ASPEKTU 4

1.1 Emigracijos raida 4

1.2 Lietuvių emigracija po įstojimo į ES 5

2. TYRIMO METODIKA 6

3. TYRIMO REZULTATAI 7

3.1 Tyrimo imties charakteristika 7

3.2 Respondentų nuostatos emigracijos klausimu 9

3.3 Respondentų patirtis užsienyje 11

Išvados 14

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………………………….15

Priedas…………………………………………………………………………………………………………………………….16

Paveikslų sąrašas

Pav. 1. Statistikos departamento 2007 m. atlikti vertinimai pagal gyvenamosios vietos deklaravimo ir emigracijos tyrimo duomenis. 5

Pav. 2. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių. 7

Pav. 3. Moterų išsilavinimas (proc.) 8

Pav. 4. Vyrų išsilavinimas 9

Pav. 5. Norinčiųjų emigruoti skaičiaus ir gaunamų pajamų priklausomybė 10

Pav. 6. Respondentų nuomonė apie gyvenamos vietos paieškas užsienyje. 11

Pav. 7. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir gyvenimo sąlygas užsienyje. 11

Pav. 8. Respondentų užsienio kalbos žinios. 13

Lentelių sąrašas

Lentelė 1 Respondentų vidutinės pajamos per mėnesį 8

Lentelė 2 Su kuo emigruotų respondentas. 10

Lentelė 3 Laikas per kurį respondentai susirado darbą 12

Lentelė 4 Respondentų gautos pajamos užsienyje 12

Įžanga

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitus politinei sistemai, Lietuvos ekonominė būklė patyrė daug nuosmukių. Daugeliui žmonių tampa vis sunkiau rasti darbą, kurio užmokestis, darbo sąlygos ir socialinės garantijos tenkintų jų poreikius. Todėl pastaruoju metu Lietuvoje labai opia problema tampa jaunų žmonių emigracija į užsienį. Nuo 1990m. iki 2006m., įvertinant deklaruotus ir nedeklaruotus išvykimus, iš Lietuvos emigravo 447 tūkst. šalies gyventojų [Statistikos departamentas prie LRV]. Dažniausiai jauni žmonės į užsienį išvyksta tikėdamiesi rasti geriau apmokamą darbą, pakeliauti, susipažinti su kitomis tautomis. Išvykstantieji tampa didele Lietuvos problema, nes šalis netenka darbo jėgos, taip stabdo ekonominį šalies vystimąsi. Tai, jog jaunimas emigruoja į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį. jauni žmonės – mokesčių mokėtojai, kurių įmokų pagrindu aprūpinama socialinės rūpybos sistema. Jei nebeliks žmonių, į biudžetą įnešančių pinigų, gali kilti socialinė krizė, smukti ekonomika, taip pat atsiras poreikis pritraukti specialistų iš trečiojo pasaulio šalių.

Tyrimo objektas: jauni žmonės ir jų požiūris į emigraciją.

Tyrimo tikslas: ištirti jaunų žmonių emigracijos į kitas šalis priežastis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti lietuvių emigracijos mastų kitimą nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų, Europos sąjungos įtaką šiam reiškiniui.

2. Nustatyti, kokie užsienio rodikliai vilioja jaunus žmones vykti ten ir ko jie tikisi emigruodami.

3. Išsiaiškinti, kas lemia norą vykti į kitas šalis, ten dirbti ar net gyventi; ar šį norą įtakoja išsilavinimas, socialinė padėtis ir netgi gyvenamoji vieta.

4. Sužinoti, kokios lėšos bus panaudojamos išvykimui, kur ieškoma gyvenamosios vietos, darbo ir daugelis kitų faktorių.

Šiems uždaviniams įvykdyti ir pasiekti tyrimo tikslą bus naudojamas tiesioginės apklausos metodas – anketa.

1. EMIGRACIJA TEORINIU ASPEKTU

Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą šalį nuolatiniam gyvenimui.

Emigrantas – išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį.

Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus. [http://lt.wikipedia.org/wiki/Emigracija]

1.1 Emigracijos raida

Emigracija – tai gerai Lietuvai žinomas reiškinys. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę jau pasižymėjo ankstyvosios emigracijos į vakarus bruožai. „Tyrėjai išskiria šiuos pagrindinius Centrinės ir Rytų Europos valstybių migracijos bruožus iki 1997 m. :

• Dauguma migrantų keliavo į vakarus ir trumpam laikui (virš 80 proc. kelionių nesiekė vieno

• mėnesio).

• Daugiausia tai buvo smulkių verslininkų kelionės pirkti prekių pardavimui Lietuvoje. Tokios

• kelionės sudarė 35,6 proc. visų užsienio kelionių 1992-1995 m.

• Tuo laikotarpiu atsirado ir trumpalaikės darbo gamyboje ar statybose užsienyje kelionės. Tokių

• kelionių iš Lietuvos – apie 25,5 proc.

• Migracija charakterizuojama kaip nelegali arba pusiau legali.

• Siunčiančių valstybių ekonominiai sunkumai kūrė paskatas ieškoti trumpalaikių, sezoninių ir

• daugiausia nelegalių darbų siekiant patenkinti vartojimo ir būsto poreikius.

• Dauguma migrantų – jauni, išsilavinę vyrai.

• Ekonominiai migrantai ir prekiautojai pirmiausia migravo į Lenkiją, Vokietiją, mažiau

• Skandinaviją ir į JAV (daugiausia ilgalaikiai migrantai, dėl sudėtingos įvažiavimo procedūros ir

• kelionės sąnaudų)“ [LLRI migracijos tyrimas -2006-04-28].

1.2 Lietuvių emigracija po įstojimo į ES

Per pastaruosius šešiolika metų iš šalies išvyko apie 447 tūkst. gyventojų. Lietuvos įstojimas į
Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, atrodo, tik suaktualino šią problemą. ES sudaro net 25 valstybės, bet erdvė ūkinei veiklai yra bendra. Iš visų ES laisvių – pirkti, parduoti, investuoti, keliauti ir įsidarbinti – laikinai liko suvaržyta tik įsidarbinimo laisvė. Kaip sutarta Stojimo sutartyse, suvaržymai įsidarbinti kitose ES šalyse gali tęstis daugiausia septynerius metus. Po pirmųjų dvejų metų tie suvaržymai galbūt bus peržiūrėti. Dauguma šalių taip ir padarys. Kai atsivėrė durys laisvai dirbti ir gyventi užsienyje, emigracijos mastai sparčiai padidėjo, tačiau Lietuvos statistikos departamentas teigia kad pamažu emigracija iš Lietuvos mažėja. Tuo galime įsitikinti jų atliktame tyrime:

Emigracija 2003–2006 m.

Tūkst. gyventojų

Pav. 1. Statistikos departamento 2007 m. atlikti vertinimai pagal gyvenamosios vietos deklaravimo ir emigracijos tyrimo duomenis.

Per pirmuosius (2004) narystės Europos sąjungoje metus emigrantų iš Lietuvos skaičius išaugo 1,4 karto – nuo 22,7 tūkst. iki 32,5 tūkst. Daugiausia – 48,1 tūkst. (2 kartus daugiau nei 2003 m.) – emigravo 2005 m. Per 2006 m. emigrantų skaičius sumažėjo: emigravo apie 27,8 tūkst., tai beveik du kartus mažiau nei 2005 m. ir tik penktadaliu daugiau nei 2003 m.

2006 m. daugiau nei pusė (apie 70 proc.) emigrantų išvyko į Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (26 proc. išvykusiųjų, palyginti su bendru emigrantų skaičiumi), Airiją (20 proc.), Vokietiją (9 proc.), Ispaniją (6 proc.). Lietuvos gyventojai emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstybes (14 proc. išvykusiųjų), Rusijos Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (6 proc.). [Lietuvos statistikos departamentas prie LRV].

Vos ne vienintelė priežastis, genanti lietuvius iš Lietuvos, yra noras dirbti ir užsidirbti. Todėl sveiko proto ir moralės požiūriu kiekvienam iš tų žmonių galima tik pritarti. Lietuvoje vyksta esminis ekonominės sistemos pertvarkymas, ir darbo, ypač tokio, kokį daugelis nuo seno mokėjo dirbti, visiems nebeužtenka. Be to, paprasto, menkai kvalifikuoto darbo atlyginimai Lietuvoje suteikia tik skurdų gyvenimą. Tai liudija ir skaičiai. Lietuvoje nuo 2005 metų liepos 1 d. minimalus darbo užmokestis buvo 159 eurai, Rumunijoje – 80, Ukrainoje – 36, o Graikijoje – 560, Ispanijoje – 513, Belgijoje – 1317, Prancūzijoje – 1154, Airijoje – 1213, Didžiojoje Britanijoje – 1226 eurai. [DELFI žinios, 2005 12 12].

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1007 žodžiai iš 3095 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.