Jaunimo politika lituvoje
5 (100%) 1 vote

Jaunimo politika lituvoje

1121

ĮŽANGA

Jaunimas – tai socialinė grupė, kuri užtikrina perimamumą ir raidą visuomenėje. Jaunimo įtaka visuomenės pokyčiams didžiulė. Kiekvienai naujai kartai tenka spręsti konkrečios socialinės realybės padiktuotas problemiškas situacijas. Sparčiai vykstant žymiems visuomenės socialiniams pokyčiams, vertybiniai kartų skirtumai Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų tapo akivaizdesni: bendrąja prasme jaunimas yra liberalesnis, labiau palaiko ekonomikos reformas, daugiapartinę politinę sistemą, atviresnis kultūriniams pokyčiams, tolerantiškesnis naujoms įtakoms ir patirčiai nei vidurinioji ir vyresnioji karta

Jaunimo politikai įtakos turi tai, kad nėra vieningo konceptualaus jaunimo kaip socialinės grupės apibrėžimo ir nėra sisteminių priemonių spręsti jaunimo problemoms visuomenėje. Remiantis valstybine jaunimo politikos koncepcija, jaunimas apibūdinamas kaip 16-29 metų amžiaus visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis. Tačiau Lietuvos jaunimas menkai integruotas dabartinėje visuomenėje. Jis dažnai jaučiasi ignoruojamas ar nepasirengęs konkuruoti dabartinėje rinkoje, tačiau ir pats nerodo didesnių pastangų šiai socialinei atskirčiai įveikti. [1] Reikalingas valstybės paskatinimas, geresnių sąlygų sukūrimas, kad jauni žmonės dalyvautų sprendžiant jaunimo bei globalias problemas.

Valstybinėje jaunimo politikos koncepcijoje formuluojami pagrindiniai valstybinių institucijų veiklos tikslai, principai ir kryptys, sprendžiant jaunimo problemas. Ši koncepcija buvo apsvarstyta ir jai buvo pritarta diskusijoje jaunimo politikos klausimais, kuri Seime įvyko 1995 m. gruodžio mėnesį. Šiuo klausimu 1996 m. sausio 23 d. buvo priimtas specialus nutarimas Nr. I-1182, o 1996 m. vasario 6 d. Seimo nutarimu buvo sudaryta Seimo jaunimo reikalų komisija. Ši komisija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo jaunimo organizacijų ir suinteresuotų valstybės institucijų atstovai. Pasitarimo dalyviai iš esmės pritarė valstybinei jaunimo reikalų koncepcijai ir pasiūlė ją pateikti svarstyti Seime. [2]

Įgyvendinant šią Koncepciją Vyriausybė turėjo sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, patvirtino jos nuostatus bei parengė jaunimo politikos įgyvendinimo programą.

VAIKŲ IR JAUNIMO SITUACIJA LIETUVOJE

Vaikai ir jaunimas

Vaikų ir jaunimo teisių apsauga yra sudėtinė visos žmogaus teisių sistemos dalis. Vaikų (asmenų iki 18 metų (pagal Jungtinių Tautų vaiko tiesių konvenciją)) ir jaunimo (asmenų iki 29 metų (pagal Valstybinę jaunimo politikos koncepciją)) teisių įtvirtinimas ir jų įgyvendinimas turi keletą specifinių, visuomenės požiūriu svarbių aspektų:

• Vaikai ir jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Intensyvių politinės, socialinės ir ekonominės kaitos procesų laikotarpiu priimant politinius sprendimus nepakankamai skiriama dėmesio išteklių perskirstymo, investicijų ir infrastruktūros plėtros, atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo interesus, klausimus. Nors vaikų ir jaunimo teisės neretai tampa politinio rungimosi priemonėmis, tačiau realų jų įgyvendinimą užgožia ekonominiai, finansiniai, politiniai, saugumo, užsienio politikos ir kiti šalies „makrointeresai“. Kitaip tariant, kai pažeidžiamiausia visuomenės grupė susiduria su daugybe naujų problemų ir kai jai labiausia reikia dėmesio ir paramos, šalies politikos akcentai būna sudėti kitur. Šiuo atžvilgiu Lietuva irgi ne išimtis.

• Vaikai yra bene vienintelė visuomenės amžiaus grupė, kurios teisės, jų apimtis bei realus įgyvendinimas visiškai priklauso tik nuo kitos socialinės grupės – suaugusiųjų. Šiuo požiūriu vaikų teisės, kaip sudėtinė žmogaus teisių sistemos dalis, skiriasi, pavyzdžiui, nuo moterų, kalinių, žmonių su negalia, tautinių mažumų ir kitų socialinių grupių teisių įgyvendinimo, nes daugeliu atvejų šioms grupėms priklausantys asmenys savo teisėmis gali atstovauti patys, jas ginti, protestuoti, kai jų yra nepaisoma, arba įgyvendinti savo interesus savarankiškai, politinėmis priemonėmis. Tuo tarpu vaikų teisės yra tik suaugusiųjų supratimo ir malonės reikalas.

• Tiek vaikų, tiek jaunimo teisių užtikrinimas sietinas su ypatinga žmogiškojo orumo patirtimi, kurios neturintis jaunas žmogus nebus linkęs pripažinti jo ir kitam žmogui.

• Vaikai ir jaunimas sudaro žymią visuomenės dalį (43,2 proc. 2001 m. pradžioje), todėl pagal šios gyventojų grupės gyvenimo kokybę galima daug ką pasakyti ir apie visą visuomenę, ypač apie jos perspektyvas. [3]

Vaikų ir jaunimo teisių įtvirtinimas

Vaikų ir jaunimo teisės įtvirtinamos tiek specialiai tam skirtais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, tiek ir teisės aktais, kurių tikslas yra reguliuoti plataus pobūdžio teisinius santykius. Vaikų ir jaunimo teisės taip pat reglamentuotos civiliniais, baudžiamaisiais, darbo, socialinės apsaugos ir kitais įstatymais.

Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos vaiko teisių deklaracijos ir prie 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 m. liepos 3 d. 1996 m. kovo 14 d. buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymas.

Pagrindinis teisės aktas, įtvirtinantis Lietuvos valstybės poziciją įgyvendinant jaunimo politiką, yra 1996 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Jos Preambulėje teigiama, jog „jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti gyvenime ir daryti jam įtaką. Šiuo laikotarpiu žmonėms iškyla daug problemų, kurių jie dažnai nesugeba įveikti vien savo jėgomis. <…> Visuomenė per valstybės institucijas gali ir turi prisidėti prie jaunimo problemų sprendimo, daryti teigiamą įtaką jaunos asmenybės formavimuisi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje procesui ir visavertei integracijai į visuomenės gyvenimą“. [3]

VALSTYBINĖ JAUNIMO POLITIKOS KONCEPCIJA

Pagrindines Lietuvos jaunimo politikos kryptis šiuo metu reglamentuoja 1996 m. LR Seimo priimta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Koncepcija, inicijuota pačių Lietuvos jaunimo organizacijų, apibrėžia valstybinę jaunimo politiką kaip valstybinių institucijų veiklą, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunos asmenybės vystymuisi ir dalyvavimui pilnavertiškame visuomenės gyvenime. Šis dokumentas taip pat numato valstybinės valdžios institucijas, besirūpinančias šios koncepcijos įgyvendinimu: LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, savivaldybės, LR Vyriausybė ir ministerijos. [4]

LR Seimas, vertindamas diskusijos jaunimo politikos klausimais dalyvių nuomones, taip pat stengdamasis geriau spręsti jaunimo problemas ir sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimui bei integracijai į visuomenės gyvenimą, nutarė teigiamai įvertinti jaunimo organizacijų tarybos valdybos parengtą Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą. Taip pat įkurti Seime Jaunimo reikalų komisiją ir pavesti jai: aptarti ir suderinti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą su jaunimo organizacijomis bei visomis suinteresuotomis žinybomis ir pateikti ją Seimui, koordinuoti visus su jaunimo politika susijusius klausimus ir vykdyti šių klausimų sprendimo parlamentinę kontrolę. [5]

LR Seimas 1996 m. birželio 27 d. Nr. I-1413 nutarimu pritarė Valstybinei jaunimo politikos koncepcijai ir pasiūlė LR Vyriausybei patvirtinti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos nuostatus, Valstybinio jaunimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką, sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, parengti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo programą, formuojant 1997 m. valstybės biudžetą numatyti biudžeto asignavimus Valstybiniam jaunimo fondui ir pasiūlyti savivaldybėms suformuoti komisijas, koordinuojančias jaunimo politikos klausimus. [6]

Valstybinė jaunimo politikos koncepcija preambulėje teigiama, jog „Jaunimas yra visuomenės ateitis. Sąlygų intelektualios, pilietiškos, demokratiškos asmenybės formavimuisi sudarymas, jaunimo aktyvaus dalyvavimo politiniame, pilietiniame ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime skatinimas yra svarbiausios valstybinių institucijų veiklos kryptys, garantuojančios stabilų ir sėkmingą visuomenės vystymąsi. Aktyvus jaunosios kartos, galinčios perimti laikmečio reikalavimus atitinkančias vertybes ir efektyvius veikimo būdus, įsijungimas į visuomenės gyvenimą ypatingai aktualiu tampa visuomeninių permainų laikotarpiu, kai keičiasi visuomenės vertybės ir poreikiai, žmonių elgesio normos ir gyvenimo stilius“. [7]

Valstybine jaunimo politika siekiama sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimuisi bei integracijai į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Pagrindiniai valstybinės jaunimo politikos principai:

• Valstybinės institucijos turi skatinti jaunimo iniciatyvą, dalyvavimą visuomenės gyvenime ir prisidėti prie savo problemų sprendimo, taip pat ugdyti atsakomybę už savo veiklą ir savo problemų sprendimą;

• Valstybės institucijos turi skatinti ir prioritetiškai remti nevyriausybines organizacijas, prisidedančias prie jaunimo problemų sprendimo ir valstybinės jaunimo politikos tikslų įgyvendinimo;

• Nevyriausybinėms organizacijoms garantuojamos galimybės daryti įtaką valstybinei jaunimo politikai ir vykdyti visuomeninę valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimo kontrolę.

Valstybės ir savivaldybės institucijų parama jaunimo organizacijoms ir tarnyboms labiau orientuota į jaunimo lavinimąsi bei socialines problemas. Kiekvienam jaunam žmogui, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, turi būti sudaromos kuo palankesnės galimybės siekti mokslo ir įgūdžių, pritaikyti išsilavinimą praktinėje veikloje, savo darbu susikurti normalias gyvenimo sąlygas. Galimybė gauti visapusišką, praktiniam gyvenimui ir rinkos poreikiams pritaikytą išsilavinimą negali būti svarstomi kaip antraeiliai ir nespręsti klausimai. Svarbu padėti jaunimui įsidarbinti arba skatinti jį verstis savarankiška ūkine bei komercine veikla. Būtina pagalba sprendžiant jaunų žmonių gyvenamo būsto ir jaunų šeimų problemas.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1406 žodžiai iš 2636 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.