Jaunimo žargonai
5 (100%) 1 vote

Jaunimo žargonai

Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurio negalima nepaisyti.

Gera žinoti, jog mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei – indoeuropiečių prokalbei. Apie ją, kaip apie vieną iš seniausių, kalbama didžiausiuose pasaulio universitetuose. Tačiau dažnai patys nesugebame, o gal nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais, posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi. Tai darome mes, mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami…

Liaudies išmintis sako: kol žmogus išmoksta vaikščioti, daugel kartų turi nusilenkti žemei. O norint išmokti kalbos? Ar ne šitaip turėtų būti pirmiausia nusilenkiama tau, žodi? Savo aplinkoje girdime daug suluošintos, degraduotos kalbos. Ją turime gelbėti – taisyti, gryninti. Tam reikia asmeninių pastangų ir valios, ištvermės, pasiryžimo ir meilės gimtajai kalbai.

Kiekvienoje tautos kalboje šalia jos žodžių visada atsiranda svetimybių, hibridų, naujadarų ir žargoninių žodžių. Šie naujadarai ypač linksmai atrodo šiuolaikiniam jaunimui.

Šiems visiems kalbos pokyčiams ypač yra imlus jaunimas. Jis ypatingai prisideda prie kalbos išplėtimo, įterpdami tarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakos kalbai daro vartodamas žargoninius žodžius. Ypač šiuo metu jaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai plinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai kalbėti trukdo ir tai, kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažai dainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų ar internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijo kalbų taisyklingumas yra kontroliuojamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbos pavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams norisi jaunimą izoliuoti nuo šios kalbos.Žargonas – specifinė, iškraipyta kalba, kuri nuo literatūrinės kalbos ar vietinės tarmės skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos; plačiąja prasme – netaisyklinga, vulgari, užteršta svetimybėmis kalba. Žargonas yra bendrinės kalbos dalį sudaranti savarankiška sistema, kuri turi savo vidinius dėsningumus, vystymosi procesą ir istoriją. Esantis bendrinės kalbos pakraštyje, žargonas atspindi ir įvykdo procesus, kurie neįvyksta bendrinėje kalboje dėl normalizacijos ir standartizacijos reikalavimų. Taigi jį galima pavadinti savotišku “ buferiu “, kuris prisiima kitų sistemų įtakas aktyviai reaguodamas į visus aplinkos pasikeitimus. Vadinasi, žargoną galima vertinti kaip socialinių procesų rodyklę bei kaip savotišką kalbą, atsiradusią skirtingų kalbų sandūroje, “ paribyje “. Būtent dėl šios savo ypatybės tam tikras žargonas gali tapti savotiška įvairių tautybių atstovų bendra kalba. Pasaulyje žinomos tokios žargono kalbos, vartojamos šiam tikslui:… be JTO ( Jungtinių tautų organizacijos ) priimtų tarptautinio bendravimo kalbų, esperanto ir kitų dirbtinių kalbų arba pakankamai išsamiai lingvistų ištirtų “ uosto kalbų…yra daugybė…žargonų, kurie vaidina svarbų vaidmenį betarpiškuose tarptautiniuose kontaktuose “. Turbūt ir Lietuvoje jaunimo žargonas atlieka tokią pat funkciją – yra įvairių tautų atstovų tarpusavio bendravimo priemonė, įvairių masinių kultūrų sankirta, tikra pasienio teritorija, kur susiduria įvairios kalbinės sistemos.

Dėl to iš kitos kalbos į žargoną skolinama leksika gali būti ne tik įdomus nagrinėjimo objektas, bet ir savotiška kalbos – šaltinio įvaizdžio rodyklė. Pažymėtina, kad būtent dabar, kai lietuvių kalboje vyksta atkakli kova su bet kokios kalbos skoliniais ( į lietuvių kalbą verčiami net tarptautiniai žodžiai, kurie daugumai kalbų yra bendri, sugalvojami terminai naujoms realijoms, atėjusioms iš Vakarų, apibūdinti ), žodžiu, griežtomis purizmo sąlygomis, žargone vyksta visai priešingi procesai: aktyviai skolinama leksika iš įvairių kalbų, su kuriomis turi kontaktų dabartinis lietuvių jaunimas. Visai paaiškinama, kad paskutiniu metu jaunimo kalboje atsirado daug skolinių iš anglų kalbos – taip aktyviai įsisavinama ir vartojama anglų kalba. Bet keista, kad rusų kalba, rodos, visai išstumta iš plačios apyvartos ( be to,jauniausios kartos žmonės jos ir nemoka ), vis dėlto aktyviai įsiskverbia į lietuvių žargoną. Šis mechanizmas, atrodantis absurdiškas, kada bendrinėje kalboje ir žargone vyksta visai priešingi procesai: „Kai kuriose kontaktų situacijose leksinis skolinys vartojamas …žargono kalboje, kada kita kalba susijusi su nepatogiomis padėtimis“ . Dar viena priežastis, skatinanti tam tikrą bendruomenės grupę vartoti žemo stiliaus kalbą, suterštą kitakalbių skolinių, yra, kaip nurodo cituotas autorius, noras pasipriešinti kalbos standartizacijai, kurią dažniausiai propaguoja intelektualai – tai savotiškas „antiintelektualinis“ elgesys, susijęs su „antipurizmu“, skatinančiu slengo atsiradimą. Plg.: „Mūsų dideliuose miestuose yra rajonų, kuriuose jaunimas tyčia vengia
vartoti „gryną“ anglų kalbą, norėdami, kad „minia“ jų negalėtų apkaltinti „išdidumu“. Taigi rusų kalbos skolinių paplitimas lietuvių žargone atrodo suprantamas, bet įdomūs dar ir skolinimo mechanizmai, kurie gali atskleisti daugybės bendrinėje kalboje vykstančių procesų esmę.

Pakalbėkime apie j a u n i m o vartojamas žargonybes.

Skolinių iš rusų kalbos, aptiktų šioje duomenų bazėje, semantinė analizė leidžia suskirstyti žodžius į grupes pagal jų skolinimo būdą, jų integracijos į kalbą laipsnį ir reikšmės pasikeitimą. Paprasčiausias skolinių kelias į lietuvių kalbą – tai tiesioginis perkėlimas iš vienos analogiškos sistemos į kitą, tai yra pasiskolinimas iš rusų žargono į lietuvių žargoną. Tokie žodžiai kartais visai nekeičia prasmės, pavyzdžiui: ablomas „nesėkmė“, prikolas „kažkas juokingo, keisto, įdomaus“ čiotka „puiku“ . Tokie skoliniai gali būti integruojami į kalbą trimis būdais: paprasto skolinimo būdu be formos pasikeitimo (kaip pateikti pavyzdžiai), be to, jie gali būti verčiami, tai yra jų forma gali būti grynai lietuviška, pavyzdžiui: šeštas „tarnas, žmogus, įvykdantis kitų liepimus“, primesti „įsivaizduoti“, užrišti „liautis, mesti“. Dažniau verčiami posakiai-frazeologizmai, pavyzdžiui: stogas važiuoja „eiti iš proto, neprotingai elgtis“, išplauti pinigus „pateisinti nepadorias pajamas“. Bet dažniausiai tokie posakiai tampa hibridais, pavyzdžiui: ant prikolo „šiaip sau“ , prie babkių „turtingas“ , prasukti dielas „įvykdyti ką nors“. Pažymėtina, kad tokiose hibridinėse konstrukcijose nekeičiant pasiskolinamas pagrindinis žodis (dažniausiai daiktavardis), o jį papildančios kalbos dalys išverčiamos. Gali būti pasiskolinama ir vieno žodžio šaknis, o priešdėliai ir priesagos verčiamos, pavyzdžiui: užsigrūzinti „susimąstyti“ , užsikačialinęs „treniruoto kūno“ , atsifutbolinti „išvaryti“ .

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1057 žodžiai iš 3303 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.