TurinysĮvadas…………………………………………………………………2
1. Literatūros apžvalga…………………………………………………..3
1. Povandeninio sporto charakteristika………………………………….3
2. Atrankos problema sporte…………………………………………….4
3. Povandeninio plaukimo sportininkų fizinės ypatybės įtakojančios
rezultatą……………………………………………………………….7
4. Daugiametis sportininkų rengimas……………………………………11
2. Darbo tikslas, uždaviniai, metodika ir organizacija………………….13
1. Tikslas ir uždaviniai………………………………………………….13
2. Metodika ir organizavimas…………………………………………..13
3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas……………………………………..15
1. Fizinio išsivystymo ir fizinio parengtumo rezultatų palyginimas su
plaukikų rezultatais…………………………………………………..15
2. Povandenininkų fizinio išsivystymo ir fizinio parengtumo rezultatų
palyginimas su plaukikų rezultatais………………………………….17
3. Povandenininkų fizinio išsivystymo ir kai kurių fizinio parengtumo
rezultatų vertinimas pagal EUROFIT – o testų vertinimo skales……20
Išvados……………………………………………………………….23
Literatūros sąrašas……………………………………………………24
Įvadas
Varžybiniam rezultatui įtakos turi ne tik gera technika,
psichologinis, taktinis sportininko ruošimas, bet ir fizinis pasirengimas.
Todėl treniruočių procese didelį dėmesį reikia skirti fiziniam
pasiruošimui.
Darbo aktualumas
Jauname amžiuje yra sudaromas aukštų ir stabilių sportinių rezultatų
pagrindas, todėl aukštos kvalifikacijos sportininkus reikia pradėti ruošti
jau vaikystėje. Jaunųjų sportininkų fizinis ruošimas turi svarbią reikšmę
sportinės treniruotės sistemoje.
Reikia vystyti fizines ypatybes, kurios yra būtinos sėkmingai
sportinei treniruotei.
Mokslinis naujumas
Atlikome atskirų fizinių savybių trumpalaikius tyrimus su 11 – 12 m.
jaunaisiais povandenininkais.
Išanalizavome ir palyginome gautus rezultatus su nesportuojančiais
tokio pat amžiaus moksleiviais ir plaukikais.
Darbo praktinė reikšmė
Vykdydama tyrimus susipažinau su antropometrijos metodais, testavimu,
išnagrinėjau literatūros šaltinius.
Darbo rezultatai leidžia susidaryti vaizdą apie jaunųjų povandenininkų
fizinę būklę 11 – 12 metų amžiuje.
Be to, treneris pasinaudodamas išanalizuota fizinio išsivystymo ir
fizinio parengtumo medžiaga, išvadomis galės išanalizuoti savo sportininkų
fizinio pasirengimo trūkumus. O tai padės toliau gerinti bendrą ir specialų
fizinį jaunųjų povandenininkų rengimą.
Darbo struktūra
Kursinį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas.
Darbo apimtis 24 puslapiai. Jame 3 lentelės ir 14 piešinių. Literatūros
sąrašą sudaro 12 šaltinių.1. Literatūros apžvalga
1. Povandeninio sporto charakteristikaPovandeninis sportas priklauso techninių sporto šakų grupei. Nuo 1967
metų kas dveji metai rengiami Europos čempionatai, o 1976 metais
organizuotas pirmasis povandeninio sporto greičio pratimų pasaulio
čempionatas. Jis rengiamas kas ketveri metai. Lietuvoje povandeninis
sportas pradėtas kultivuoti apie 1950 metus.
Povandeninis sportas – techninė sporto šaka, kurios sėkmė priklauso ne
tik nuo fizinių žmogaus gabumų, bet ir naudojamo inventoriaus (I.Zuozienė,
1996 m.).
Povandeninio plaukimo greičio pratimų varžybos vyksta 25 arba 50 m
baseine. Fiksuojami šių nuotolių rekordai (vyrų ir moterų):
1) 100, 400, 800 m plaukimas su akvalangu,
2) 50, 100, 200, 400, 800, 1500 m plaukimas su pelekais,
3) 50 m nėrimas,
4) 4×50, 4×100, 4×200 estafetinis plaukimas su pelekais.Vaikų:
1) 50, 100, 200, 400 m plaukimas su pelekais,
2) 15 – 25 m nėrimas,
3) 4×50, 4×100 m estafetinis plaukimas.
(I.Zuozienė, 1996 m.)Varžybos povandeniniame sporte niekuo nesiskiria nuo plakimo varžybų.
Jos taip pat skirstomos pagal tikslą ir uždavinius į:
1) Čempionatus
2) Pirmenybes
3) Taurės
4) Atrankinės
5) ParodomąsiasPagal mastą į:
1) Tarptautines
2) Šalies
3) VietinesPagal nugalėtojų nustatymą į:
1) Asmenines – rezultatai, taškai ir vietos nustatomi atskirai
kiekvienam sportininkui.
2) Komandinis – atskirų sportininkų rezultatai įskaitomi komandai, po
to nustatoma jos vieta.
3) Asmeninės – komandinės – rezultatai įskaitomi kiekvienam
sportininkui atskirai ir bendrai visai komandai.
(V.Skyrienė, I.Zuozienė, N.Lagūnavičienė, S.Tarūtienė, 1995 m.)
2. Atrankos
problema sportePasiekti aukštų rezultatų sporte gali sportininkai turintys reikiamų
įgimtų ir įgytų savybių kompleksą. Todėl būtina rasti racionalią atrankos
ir sportinių rezultatų prognozavimo sistemą (A.A.Špokas, V.P.Filinas,
J.M.Jankauskas, 1977 m.).Atranka – daugiaplanė problema: socialinė, ekonominė, etinė,
pedagoginė. Atrankoje yra grynai “techninis” klausimas: kokiu rodikliniu
pagrindu ir kaip pravesti atranką, kad efektyvumas būtų maksimalus
(N.Ž.Bulgakova, 1978 m.).Jaunasis sportininkas turi turėti visas savybes, kurios yra būtinos jo
pasirinktoje sporto šakoje. Tik tuo atveju galima tikėtis sėkmingo jų
vystymosi siekiant aukšto sportinio meistriškumo (V.P.Riminas, N.A.Fominas,
1980 m.). yra nustatytos asmeninės savybės lemiančios veiklos atlikimo
sėkmę:Įgymiai – tai įgimtos (nors ne būtinai paveldėtos), anatominės –
fiziologinės žmogaus asmenybės savybių tolesnio vystymosi prielaidos. Šios
savybės vystymasis priklauso nuo aplinkos ir auklėjimo.Gabumai – tai tokios asmenybės savybės, kurios pasireikšdamos
konkrečioje veikloje (sporto šakoje) sąlygoja jos kokybę. K.K.Platonovas
(1972 m.) pažymi, kad sportinėje veikloje gabumai pasireiškia konkrečioje
sporto šakoje, kuri pradiniuose sportinės treniruotės etapuose gali būti
skirta ne tik atskiroms fizinėms savybėms ugdyti ir fiziniams pratimams
mokyti, bet ir esminiams gabumams diagnozuoti bei tolesnio ugdymo
galimybėms nustatyti.Talentas – aukštas gabumų pasireiškimo laipsnis. Be suminėtų sąvokų,
sportinėje praktikoje dažnai vartojamas “tinkamumas” – tai kuomet žmogus
atitinka konkrečios sporto šakos reikalavimus.Per atranką turi būti analizuojami keturi pagrindiniai klausimai:
1. Aukštos klasės sportininko modelio nustatymas.
2. Prognozavimas.
3. Atrankos efektyvumas.
4. Atrankos organizavimas (V.M.Zaciorskis ir kt., 1973 m.).Aukštos klasės sportininko modelio nustatymas – tai apibūdinimas,
kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti aukštos klasės konkrečios šakos
sportininkas. Šį uždavinį išspręsti galima tik visapusiškai ištyrus aukštos
klasės sportininkus.
Prognozavimas – tai pats svarbiausias atrankos klausimas. A.Maurinis
mano, kad prognozė – tai mokslinis numatymas, kaip ateityje vystysis koks
nors subjektas ar sistema. Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis kis
vystymasis. Prognozavimas yra specifinis mokslinis taikomosios analizės
būdas. Pagrindinė jo ypatybė – ateities numatymas. Jis visada turi
tikimybių pobūdį, t.y. visada reikia atsiminti, kad 100 procentinis
diagnozavimo tikslumas yra neįmanomas (A.Zutkis, 1983 m.).
Sportinio prognozavimo tikslumą labai sumažina šie faktoriai:
1. Atskirų individų sportiniai gabumai pasireiškia įvairiame amžiuje.
2. Nemažą, kartais net lemiamą reikšmę turi vaiko susidomėjimas
tam tikra sporto šaka. Ši aplinkybė priklauso nuo tam tikrų subjektyvių ir
objektyvių veiksnių. A.Cirikas išskyrė tik šias pagrindines ankstyvo gabių
jaunųjų sportininkų nubyrėjimo priežastis:
1.Priežastys, kurios priklauso nuo pačių sportininkų, atkaklumo
ir kryptingumo stoka, rezultatų smukimas: nesugebėjimas įveikti reikiamo
treniruočių krūvio; susidomėjimas kitomis veiklos sritimis, konfliktas su
treneriu ir kt..
2.Priežastys, kurios priklauso nuo trenerio: individualaus
priėjimo stoka, rezultatų forsavimas, treniruočių proceso monotonija,
atsistatymo priemonių stoka ir kt..
3.Objektyvios priežastys: amžius, treniruočių nesuderinamumas su
mokslu, materialinės ir buitinės sąlygos, artimųjų reikalavimai ir kt.
(A.Zutkis, 1983 m.).
Sportinė atranka yra ilgametis procesas, kuriame tikslinamos žinios
apie sportininkų gabumus, per kryptingas treniruotes kompensuojant atskirus
motorikos trūkumus.
Ji apima tris pagrindinius etapus:
1. Preliminarinė atranka.
2. Patikslinanti atranka.
3. Sportinė “selekcija”.Atrankai taikomi šie metodai:
1. Pedagoginiai – sportinių rezultatų gerėjimas, fizinių
ypatybių išsivystymo lygis ir jų prieaugio tempai: sportinės technikos
mokėjimas, atlikto krūvio dydis ir intensyvumas.
2. Medicininiai – biologiniai – antropometrija, anamneze ir
kitais būdais įvertinamos žmogaus organizmo morfologinės ir funkcinės
ypatybės (ūgis, svoris, proporcijos, konstrukcija ir t.t.) bei sveikatos
būklė.
3. Fiziologiniai – pasitelkiant į pagalbą tiksliąsias
instrumentines metodikas nagrinėjamos analizatorių, širdies, kraujagyslių,
kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų pajėgumas bei jų kitimas dėl sportinės
treniruotės.
4. Psichologiniai – specialiais testais išaiškinamos svarbios
sportininko veikloje ypatybės: gebėjimas kovoti motyvacijos būsenos,
temperamento bei charakterio ypatumai ir pan..
5. Sociologiniai – rodo sportininko gebėjimą prisitaikyti prie
kolektyvo; padeda parinkti sportininko veiklos pobūdį ir pan..
Sportiniams gabumams prognozuoti taikomi du
pagrindiniai būdai:
įvairių rodiklių stabilumas ir paveldėjimo lygio tyrimai.
Atrankos organizavimas
Praktinės atrankos organizacinės formos yra šios:
1. Epizodinis vaikų agitavimas bendrojo lavinimo mokykloje, kurį
atlieka pats treneris;
2. Trenerio ir kūno kultūros mokytojo tarpusavio kontaktais;
3. Preliminarinis jaunųjų sportininkų rengimas atskirose bendrojo
lavinimo mokyklų klasėse (A.Zutkis, 1983).3. Povandeninio plaukimo sportininkų fizinės
ypatybės įtakojančios rezultatąDaug laiko sportinės treniruotės metu skiriama fizinėms ypatybėms
ugdyti. Plaukimas įvairiapusiškai veikia žmogaus organizmą, harmoningai
ugdo visas fizines ypatybes. Tai ištvermės sporto šaka, todėl ši fizinė
ypatybė yra svarbiausia treniruotėje. Be ištvermės svarbios ir kitos
ypatybės: jėga, greitumas, lankstumas, vikrumas. Šių fizinių ypatybių
svarba povandeniniam sportui nevienoda ir priklauso nuo sportuojančių
specializacijos, lyties ir amžiaus: ilgesnio nuotolio plaukiko rezultatui
mažesnę įtaką turi jėga, greitumas, o aerobinės ištvermės, lankstumo įtaka
didesnė.Ištvermė
Ištvermė apibūdinama kaip sportininko sugebėjimas efektyviai atlikti
ilgalaikį darbą nugalint organizmo nuovargį. Sporto praktikoje ištvermė
skirstoma į bendrąją ir specialiąją. Bendroji ištvermė – tai sugebėjimas
atlikti ilgalaikį aerobinį darbą, į kurį įtraukta daug raumenų grupių.
Plaukikams (povandenininkams) tai dažniausiai nespecifinis darbas: ėjimas,
bėgimas, darbas su įvairiais treniruokliais ir t.t. Rengiant jaunus