Jaunųjų povandeninkų fizinės būklės analizė
5 (100%) 1 vote

Jaunųjų povandeninkų fizinės būklės analizė

TurinysĮvadas…………………………………………………………………2

1. Literatūros apžvalga…………………………………………………..3

1. Povandeninio sporto charakteristika………………………………….3

2. Atrankos problema sporte…………………………………………….4

3. Povandeninio plaukimo sportininkų fizinės ypatybės įtakojančios

rezultatą……………………………………………………………….7

4. Daugiametis sportininkų rengimas……………………………………11

2. Darbo tikslas, uždaviniai, metodika ir organizacija………………….13

1. Tikslas ir uždaviniai………………………………………………….13

2. Metodika ir organizavimas…………………………………………..13

3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas……………………………………..15

1. Fizinio išsivystymo ir fizinio parengtumo rezultatų palyginimas su

plaukikų rezultatais…………………………………………………..15

2. Povandenininkų fizinio išsivystymo ir fizinio parengtumo rezultatų

palyginimas su plaukikų rezultatais………………………………….17

3. Povandenininkų fizinio išsivystymo ir kai kurių fizinio parengtumo

rezultatų vertinimas pagal EUROFIT – o testų vertinimo skales……20

Išvados……………………………………………………………….23

Literatūros sąrašas……………………………………………………24

Įvadas

Varžybiniam rezultatui įtakos turi ne tik gera technika,

psichologinis, taktinis sportininko ruošimas, bet ir fizinis pasirengimas.

Todėl treniruočių procese didelį dėmesį reikia skirti fiziniam

pasiruošimui.

Darbo aktualumas

Jauname amžiuje yra sudaromas aukštų ir stabilių sportinių rezultatų

pagrindas, todėl aukštos kvalifikacijos sportininkus reikia pradėti ruošti

jau vaikystėje. Jaunųjų sportininkų fizinis ruošimas turi svarbią reikšmę

sportinės treniruotės sistemoje.

Reikia vystyti fizines ypatybes, kurios yra būtinos sėkmingai

sportinei treniruotei.

Mokslinis naujumas

Atlikome atskirų fizinių savybių trumpalaikius tyrimus su 11 – 12 m.

jaunaisiais povandenininkais.

Išanalizavome ir palyginome gautus rezultatus su nesportuojančiais

tokio pat amžiaus moksleiviais ir plaukikais.

Darbo praktinė reikšmė

Vykdydama tyrimus susipažinau su antropometrijos metodais, testavimu,

išnagrinėjau literatūros šaltinius.

Darbo rezultatai leidžia susidaryti vaizdą apie jaunųjų povandenininkų

fizinę būklę 11 – 12 metų amžiuje.

Be to, treneris pasinaudodamas išanalizuota fizinio išsivystymo ir

fizinio parengtumo medžiaga, išvadomis galės išanalizuoti savo sportininkų

fizinio pasirengimo trūkumus. O tai padės toliau gerinti bendrą ir specialų

fizinį jaunųjų povandenininkų rengimą.

Darbo struktūra

Kursinį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas.

Darbo apimtis 24 puslapiai. Jame 3 lentelės ir 14 piešinių. Literatūros

sąrašą sudaro 12 šaltinių.1. Literatūros apžvalga

1. Povandeninio sporto charakteristikaPovandeninis sportas priklauso techninių sporto šakų grupei. Nuo 1967

metų kas dveji metai rengiami Europos čempionatai, o 1976 metais

organizuotas pirmasis povandeninio sporto greičio pratimų pasaulio

čempionatas. Jis rengiamas kas ketveri metai. Lietuvoje povandeninis

sportas pradėtas kultivuoti apie 1950 metus.

Povandeninis sportas – techninė sporto šaka, kurios sėkmė priklauso ne

tik nuo fizinių žmogaus gabumų, bet ir naudojamo inventoriaus (I.Zuozienė,

1996 m.).

Povandeninio plaukimo greičio pratimų varžybos vyksta 25 arba 50 m

baseine. Fiksuojami šių nuotolių rekordai (vyrų ir moterų):

1) 100, 400, 800 m plaukimas su akvalangu,

2) 50, 100, 200, 400, 800, 1500 m plaukimas su pelekais,

3) 50 m nėrimas,

4) 4×50, 4×100, 4×200 estafetinis plaukimas su pelekais.Vaikų:

1) 50, 100, 200, 400 m plaukimas su pelekais,

2) 15 – 25 m nėrimas,

3) 4×50, 4×100 m estafetinis plaukimas.

(I.Zuozienė, 1996 m.)Varžybos povandeniniame sporte niekuo nesiskiria nuo plakimo varžybų.

Jos taip pat skirstomos pagal tikslą ir uždavinius į:

1) Čempionatus

2) Pirmenybes

3) Taurės

4) Atrankinės

5) ParodomąsiasPagal mastą į:

1) Tarptautines

2) Šalies

3) VietinesPagal nugalėtojų nustatymą į:

1) Asmenines – rezultatai, taškai ir vietos nustatomi atskirai

kiekvienam sportininkui.

2) Komandinis – atskirų sportininkų rezultatai įskaitomi komandai, po

to nustatoma jos vieta.

3) Asmeninės – komandinės – rezultatai įskaitomi kiekvienam

sportininkui atskirai ir bendrai visai komandai.

(V.Skyrienė, I.Zuozienė, N.Lagūnavičienė, S.Tarūtienė, 1995 m.)

2. Atrankos

problema sportePasiekti aukštų rezultatų sporte gali sportininkai turintys reikiamų

įgimtų ir įgytų savybių kompleksą. Todėl būtina rasti racionalią atrankos

ir sportinių rezultatų prognozavimo sistemą (A.A.Špokas, V.P.Filinas,

J.M.Jankauskas, 1977 m.).Atranka – daugiaplanė problema: socialinė, ekonominė, etinė,

pedagoginė. Atrankoje yra grynai “techninis” klausimas: kokiu rodikliniu

pagrindu ir kaip pravesti atranką, kad efektyvumas būtų maksimalus

(N.Ž.Bulgakova, 1978 m.).Jaunasis sportininkas turi turėti visas savybes, kurios yra būtinos jo

pasirinktoje sporto šakoje. Tik tuo atveju galima tikėtis sėkmingo jų

vystymosi siekiant aukšto sportinio meistriškumo (V.P.Riminas, N.A.Fominas,

1980 m.). yra nustatytos asmeninės savybės lemiančios veiklos atlikimo

sėkmę:Įgymiai – tai įgimtos (nors ne būtinai paveldėtos), anatominės –

fiziologinės žmogaus asmenybės savybių tolesnio vystymosi prielaidos. Šios

savybės vystymasis priklauso nuo aplinkos ir auklėjimo.Gabumai – tai tokios asmenybės savybės, kurios pasireikšdamos

konkrečioje veikloje (sporto šakoje) sąlygoja jos kokybę. K.K.Platonovas

(1972 m.) pažymi, kad sportinėje veikloje gabumai pasireiškia konkrečioje

sporto šakoje, kuri pradiniuose sportinės treniruotės etapuose gali būti

skirta ne tik atskiroms fizinėms savybėms ugdyti ir fiziniams pratimams

mokyti, bet ir esminiams gabumams diagnozuoti bei tolesnio ugdymo

galimybėms nustatyti.Talentas – aukštas gabumų pasireiškimo laipsnis. Be suminėtų sąvokų,

sportinėje praktikoje dažnai vartojamas “tinkamumas” – tai kuomet žmogus

atitinka konkrečios sporto šakos reikalavimus.Per atranką turi būti analizuojami keturi pagrindiniai klausimai:

1. Aukštos klasės sportininko modelio nustatymas.

2. Prognozavimas.

3. Atrankos efektyvumas.

4. Atrankos organizavimas (V.M.Zaciorskis ir kt., 1973 m.).Aukštos klasės sportininko modelio nustatymas – tai apibūdinimas,

kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti aukštos klasės konkrečios šakos

sportininkas. Šį uždavinį išspręsti galima tik visapusiškai ištyrus aukštos

klasės sportininkus.

Prognozavimas – tai pats svarbiausias atrankos klausimas. A.Maurinis

mano, kad prognozė – tai mokslinis numatymas, kaip ateityje vystysis koks

nors subjektas ar sistema. Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis kis

vystymasis. Prognozavimas yra specifinis mokslinis taikomosios analizės

būdas. Pagrindinė jo ypatybė – ateities numatymas. Jis visada turi

tikimybių pobūdį, t.y. visada reikia atsiminti, kad 100 procentinis

diagnozavimo tikslumas yra neįmanomas (A.Zutkis, 1983 m.).

Sportinio prognozavimo tikslumą labai sumažina šie faktoriai:

1. Atskirų individų sportiniai gabumai pasireiškia įvairiame amžiuje.

2. Nemažą, kartais net lemiamą reikšmę turi vaiko susidomėjimas

tam tikra sporto šaka. Ši aplinkybė priklauso nuo tam tikrų subjektyvių ir

objektyvių veiksnių. A.Cirikas išskyrė tik šias pagrindines ankstyvo gabių

jaunųjų sportininkų nubyrėjimo priežastis:

1.Priežastys, kurios priklauso nuo pačių sportininkų, atkaklumo

ir kryptingumo stoka, rezultatų smukimas: nesugebėjimas įveikti reikiamo

treniruočių krūvio; susidomėjimas kitomis veiklos sritimis, konfliktas su

treneriu ir kt..

2.Priežastys, kurios priklauso nuo trenerio: individualaus

priėjimo stoka, rezultatų forsavimas, treniruočių proceso monotonija,

atsistatymo priemonių stoka ir kt..

3.Objektyvios priežastys: amžius, treniruočių nesuderinamumas su

mokslu, materialinės ir buitinės sąlygos, artimųjų reikalavimai ir kt.

(A.Zutkis, 1983 m.).

Sportinė atranka yra ilgametis procesas, kuriame tikslinamos žinios

apie sportininkų gabumus, per kryptingas treniruotes kompensuojant atskirus

motorikos trūkumus.

Ji apima tris pagrindinius etapus:

1. Preliminarinė atranka.

2. Patikslinanti atranka.

3. Sportinė “selekcija”.Atrankai taikomi šie metodai:

1. Pedagoginiai – sportinių rezultatų gerėjimas, fizinių

ypatybių išsivystymo lygis ir jų prieaugio tempai: sportinės technikos

mokėjimas, atlikto krūvio dydis ir intensyvumas.

2. Medicininiai – biologiniai – antropometrija, anamneze ir

kitais būdais įvertinamos žmogaus organizmo morfologinės ir funkcinės

ypatybės (ūgis, svoris, proporcijos, konstrukcija ir t.t.) bei sveikatos

būklė.

3. Fiziologiniai – pasitelkiant į pagalbą tiksliąsias

instrumentines metodikas nagrinėjamos analizatorių, širdies, kraujagyslių,

kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų pajėgumas bei jų kitimas dėl sportinės

treniruotės.

4. Psichologiniai – specialiais testais išaiškinamos svarbios

sportininko veikloje ypatybės: gebėjimas kovoti motyvacijos būsenos,

temperamento bei charakterio ypatumai ir pan..

5. Sociologiniai – rodo sportininko gebėjimą prisitaikyti prie

kolektyvo; padeda parinkti sportininko veiklos pobūdį ir pan..

Sportiniams gabumams prognozuoti taikomi du
pagrindiniai būdai:

įvairių rodiklių stabilumas ir paveldėjimo lygio tyrimai.

Atrankos organizavimas

Praktinės atrankos organizacinės formos yra šios:

1. Epizodinis vaikų agitavimas bendrojo lavinimo mokykloje, kurį

atlieka pats treneris;

2. Trenerio ir kūno kultūros mokytojo tarpusavio kontaktais;

3. Preliminarinis jaunųjų sportininkų rengimas atskirose bendrojo

lavinimo mokyklų klasėse (A.Zutkis, 1983).3. Povandeninio plaukimo sportininkų fizinės

ypatybės įtakojančios rezultatąDaug laiko sportinės treniruotės metu skiriama fizinėms ypatybėms

ugdyti. Plaukimas įvairiapusiškai veikia žmogaus organizmą, harmoningai

ugdo visas fizines ypatybes. Tai ištvermės sporto šaka, todėl ši fizinė

ypatybė yra svarbiausia treniruotėje. Be ištvermės svarbios ir kitos

ypatybės: jėga, greitumas, lankstumas, vikrumas. Šių fizinių ypatybių

svarba povandeniniam sportui nevienoda ir priklauso nuo sportuojančių

specializacijos, lyties ir amžiaus: ilgesnio nuotolio plaukiko rezultatui

mažesnę įtaką turi jėga, greitumas, o aerobinės ištvermės, lankstumo įtaka

didesnė.Ištvermė

Ištvermė apibūdinama kaip sportininko sugebėjimas efektyviai atlikti

ilgalaikį darbą nugalint organizmo nuovargį. Sporto praktikoje ištvermė

skirstoma į bendrąją ir specialiąją. Bendroji ištvermė – tai sugebėjimas

atlikti ilgalaikį aerobinį darbą, į kurį įtraukta daug raumenų grupių.

Plaukikams (povandenininkams) tai dažniausiai nespecifinis darbas: ėjimas,

bėgimas, darbas su įvairiais treniruokliais ir t.t. Rengiant jaunus

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1394 žodžiai iš 4626 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.