Jausmai emocijos valia jų tarpusavio ryšys
5 (100%) 1 vote

Jausmai emocijos valia jų tarpusavio ryšys

SANTRAUKA

Šiame darbe atskleista emocijų (jausmų) reikšmė bendravime, emocijų rūšys ir pagrindinės valios savybės; jausmų ir valios tarpusavio ryšys.

Darbą sudaro 4 dalys. Pirmojoje dalyje siekiama apibūdinti jausmus (emocijas), jų kilmę. Antrojoje – aprašomos jausmų rūšys, jų poveikis žmogaus savijautai. Trečioje dalyje siekiama apibūdinti valią, jos atsiradimo istoriją. Ketvirtoje dalyje aprašomos pagrindinės valios savybės ir asmenybiniai skirtumai.

Išvadose trumpai aprašytos referato pagrindinės sąvokos ( jausmai, emocijos, valia). Visa tai padeda geriau įsiminti jų skirtumus, bei panašumus.

TURINYS

Įvadas …………………………………………………………………………………………………… 4

1. Emocijų (jausmų) kilmė, bendrasis jų apibūdinimas…………………………………. 5

2. Emocijų rūšys……………………………………………………………………………………….7

2.1. Somatinės emocijos …………………………………………………………………………7

2.2. Situacinės emocijos …………………………………………………………………………8

2.3. Socialinės emocijos ………………………………………………………………………..10

2.3. Kognityvinės emocijos ……………………………………………………………………11

2.4. Meditacinės emocijos ……………………………………………………………………..12

3. Bendrasis valios apibūdinimas ……………………………………………………………….14

4. Pagrindinės valios savybės ir jų asmenybiniai skirtumai ……………………………16

Išvados ……………………………………………………………………………………………………18

Literatūra …………………………………………………………………………………………………19



ĮVADAS

Emocijos yra žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas . Nuo to, kokias žmogus emocijas išgyvena (teigiamas ar neigiamas) priklauso jo aktyvumas, sveikata, nuotaika. Jausmai – tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jais reiškiasi vienokie ar kitokie žmogaus poreikiai, jie skatina žmogų veikti, kad tuos poreikius patenkintų Jausmai reiškiasi veido ir viso kūno judesiais, kalbos intonacijomis. Emocionalūs žmonės, susidurdami su aplinka, džiaugiasi ir liūdi, myli ir neapkenčia, garbina ir niekina, pavydi ir atleidžia, juokiasi ir verkia, aistringai ko nors siekia ir nusivilia. Ramūs, šaltakraujiški žmonės neturi tokio emocinių išgyvenimų diapazono: jiems būdingas mažas jautrumas, santūrios išorinės išraiškos, vadovavimasis apskaičiavimais ir kitomis proto išvadomis. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti, kokių poreikių patenkinimas ar nepatenkinimas jas sukelia

Valios dėka, žmogus, siekdamas tikslo, gali nugalėti neigiamas emocijas, kliūtis ir veikti toliau. Valia turi būti ugdoma kaip asmenybės savybė. Valia – tai sąmoningas žmogaus elgesio ir veiklos reguliavimas, susijęs su vidinių ir išorinių kliūčių nugalėjimu.

Darbo objektas – jausmai, emocijos ir valia: tarpusavio ryšys.

Darbo tikslas – atskleisti emocijų bei valios tarpusavio ryšį.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti emocijų (jausmų) sampratą, jų kilmę

2. Apibrėžti jausmų rūšis

3. Apibrėžti valios sampratą

4. Apibrėžti pagrindines valios savybes, jų asmenybinius skirtumus, rasti ryšį tarp emocijų ir valios.

1. Emocijų (jausmų) kilmė, bendras apibūdinimas

Emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo momentu. ( E`motion: E – išorės link, motion – judesys.) Tai vidaus judesys išorės link. Pasak Isabelle Filliozat, kai emocijos negali būti išgyventos, išreikštos, išgirstos, dažnai jos daro neigiamą įtaką darbui, skatina net smurtą. ( Filliozat Isabelle Kas dedasi su manim? 1999)

Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. Daugelis emocijų kilmės teorijų autorių apsiriboja smegenų požievio funkcijų, vegetacinių procesų tyrimų (fiziologinės kilmės samprata), kiti žvelgia bendriau ir sieja emocijas su motyvacijos sfera.( Psichologija studentui, 2000)

Pirmasis, bandydamas atskleisti biologinę emocijų prigimtį. Č. Darvinas teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir kad psichikai vystantis, emocijos turėtų išnykti (Psichologija studentui, 1996). Emocijos – tai instinktyvių veiksmų rudimentas, t.y. emocijų išraiškos – tai buvusių naudingų judesių liekanos. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai. Visos emocijos atsirado evoliucijos procese, o jų išraiška – tai reakcija, turėjusi prisitaikomąją reikšmę (Psichologija studentui, 1996).

Artimas Darvinui yra amerikiečių filosofo ir psichologo V. Džemso bei danų gydytojo
K. Langės požiūris. Jie teigia, kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Emocijos kyla dėl judesio (pavyzdžiui, žmogus juokiasi, todėl jam linksma). Taigi, fiziologiniai procesai – emocijų šaltinis, o ne pasekmė. Pavyzdžiui, V. Džemsas yra suformulavęs posakį, jog mes ne dėl to verkiame, kad liūdime, o dėl to esame liūdni, kad verkiame (Psichologija studentui, 1996 ir Kralikauskas J. Psichologijos įvadas, Kaunas, 1993).

S. Šachterio nuomone (Psichologija studentui, 1996) emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (Pvz., sutikę miške vilką mes susigūžiame arba puolame bėgti). Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas. (šiuo atveju – išgąstis). Fiziologinį susižadinimą (drebulį, prakaitavimą, širdies plakimą ir panašiai) susiejame su išorinio pasaulio įvykiais ir tokiu būdu įvardijame savo emocijas, lyg uždedame tam tikrą etiketę.

Bendrasis jausmų apibūdinimas

Jausmai – tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas (Psichologija studentui, 1996). Jais reiškiasi vienokie ar kitokie žmogaus poreikiai, jie skatina žmogų veikti, kad tuos poreikius patenkintų. Jausmai yra svarbūs žmogaus, kaip asmenybės tobulėjimui. Nepakanka žmogui turėti idealus, žinoti elgesio normas, kad imtų jais vadovautis; tas išmanymas tik tada realiai stimuliuos veiklą, kai bus susijęs su jausmais. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu, nuo jų priklauso situacinių emocijų dinamika ir turinys: pavyzdžiui, meilės jausmas pagal tai, kokios yra aplinkybės, gali sukelti nerimą, sielvartą (išsiskyrus), džiaugsmą (susitikus), pyktį (kai mylimas žmogus apvilia) ir pan.

Kaip teigė Jacikevičius (1994), jausmai – žmogaus santykio su pažįstamais daiktais, reiškiniais, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimai. Jausmams pavadinti lietuvių kalbos tekstuose yra vartojamas ir tarptautinis emocijų terminas. Nors yra buvę mėginimų teikti šiems žodžiams skirtingas reikšmes, tačiau psichologinėje literatūroje manoma, kad jausmai ir emocijos yra sinonimai. Ir vienas, ir kitas šių terminų gali reikšti daugiau ar mažiau sudėtingų santykių išgyvenimus.

Jausmai tiek reikšmingi žmogaus gyvenime, tiek daug jie teikia pasitenkinimo, komforto bei nusivylimų, kad atsispindi ir grožinėje literatūroje, ir kitose meno šakose. Čia dažniausiai jausmai iškeliami į aukščiausių humaniškų vertybių rangą. Mokslinis psichologinis jausmų modeliavimas nebuvo toks sėkmingas. Daug sunkiau rasti tinkamas tyrimų metodikas bei diagnostinius testus, sunkiau perprasti jausmų esmę. Dėl to po grožinės literatūros puikių meilės bei kitų jausmų aprašymų ir sėkmingos emocinės patirties mokslinis jausmų aprašinėjimas sukelia daugiau nusivylimo, negu pažinimo džiaugsmą.

Populiariausias yra R. Plutchiko emocijų įvairovės aprašymas (1960 – 1980). Ištempto pusrutulio skerspjūvyje pavaizduotas emocijų pusrutulis, kurį sudaro 4 pirminių emocijų poros: ekstazė – sielvartas, pritarimas – antipatija, akylumas – stebėjimasis, įtūžis – panika. Intensyvumo mažėjimo kryptimi jausmai silpnesni. Plutchikas pabrėžia, kad šitaip galima geriau aprašyti ypač miglotus jausmus.

Emocijas klasifikuodami psichologai susiduria su problema, pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. Kai kurie autoriai mano, kad emocijų klasifikuoti apskritai neįmanoma: žmogus kaskart atsiduria kitokioje situacijoje ir negali patirti lygiai tokios pačios emocijos.

Plačiai paplitęs skirstymas į teigiamas ir neigiamas emocijas, ir į nukreiptas į įšorinį pasaulį ir į save.

Jausmams reikia pripažinimo. Jausmais žmogus išreiškia savo esmę, tiksliau – konkrečios akimirkos savo vidinę būseną, tačiau tai vyksta nuolatos. O tuomet, kada kalbame apie žmogaus sielą, apie jo ego, juokauti nedera, nes kiekvienas iš mūsų nori tinkamo pripažinimo, atvirumo, aiškumo ir natūralumo.

2. Emocijų rūšys

2.1. Somatinės emocijos

Somatiniai (kūno) reiškiniai glaudžiai susiję su emocijomis. Tai – neginčytinas teiginys. Jau Aristotelis savo psichologijoje rašė: “Atrodo, kad visas sielos emocines būsenas lydi tam tikri kūno reiškiniai, pavyzdžiui, pyktį, romumą, baimę, gailestį, drąsumą, taip pat džiaugsmą, meilę ir neapykantą” (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas. Vilnius, 2001. P).

Poreikiai

Tenkinant poreikį, žmogaus emocijos kinta. Pajutęs kokį trūkumą, žmogus pirmiausia jaučia nepasitenkinimą, įtampą ir kančią. Tada jis išgyvena neigiamas emocijas, nori ką nors pakeisti, kad išsivaduotų iš tokios nemalonios būsenos.

Poreikiui virtus motyvu, žmogus jau žino ir supranta, ką jis turi padaryti, kad išsivaduotų iš tos įtampos. Emocinių išgyvenimų kaita priklausys nuo to, ar seksis patenkinti savo poreikius. Jeigu norai nesunkiai įvykdomi, kyla pasitenkinimo jausmų banga, išnyksta kančia ir įtampa, patiriamos teigiamos emocijos; o jeigu žmogui sunku ar neįmanoma patenkinti poreikio, jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatlėgsta, lieka įtampa ir nepasitenkinimas. (Psichologija studentui, 1996).

Nuotaika

Nuotaika – sąlyginai ilgalaikė,
gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. Nuotaiką gali sąlygoti savijautą ( iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga). Priklausomai nuo mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti, suerzinti arba nuliūdinti. W. ir H. Nowli išskyrė aštuonis jų įvairovę atspindinčius ir apibūdinančius faktorius:

A – koncentracija: susimąstęs, susikaupęs, susitelkęs.

B – agresija: piktas, pasipiktinęs, susierzinęs.

C – malonumas: patenkintas, nerūpestingas, atsipalaidavęs.

D – aktyvumas: energingas, budrus, žvalus.

E – egocentriškas: įsigilinęs, susikoncentravęs į save.

F – socialumas: nuoširdus, jautrus, rūpestingas.

G – depresija: liūdnas, nepasitikintis, beviltiškas.

H – nerimas: neramus, susinervinęs, susijaudinęs.

Derinant minėtas dimensijas, galima gana tiksliai ir išsamiai aprašyti tam tikru momentu esančią nuotaiką.



Išgąstis

Aukštesniųjų gyvūnų bei kūdikių vadinamasis Moro refleksas byloja apie išgąsčio reakcijų svarbą. Kilus pavojui, automatiškai įsikimbama. Ir suaugę jaučia šį sąstingį. Trumpam gali sutrikti pulsas, kvėpavimas, susiaurėti sąmonė. Kraštutinė emocinio susijaudinimo forma yra šokas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1584 žodžiai iš 5154 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.