Savo jausmų įvardinimas ir priėmimas, bei kitų žmonių išgyvenimų suvokimas turi didelę reikšmę bendraujant. Pasidalijimas jausmais grupėje padeda jaustis artimesniems vienas kitam, sukuria saugią aplinką, kur žmonės gali laisvai atskleisti savo išgyvenimus. Šis būdas padeda geriau pažinti vienas kitą, lengviau bendrauti ir bendradarbiauti.
Pirmasis žingsnis, kurį reikia žengti tam, kad suprastume save, kas mums yra, tai savo jausmų pažinimas.
Tikslas: Mokiniams padėti atpažinti savo ir kitų žmonių jausmus tam tikrose gyvenimo situacijose.
Priemonės: Penktosios klasės moksleiviams buvo išdalintos anketos su klausimais “Kokiose situacijose (namie, su draugais, mokykloje) jautiesi taip?” ir “Ką tuomet darai?”. Dešiniąjame viršutiniame anketos kampe buvo pavaizduoti scematizuoti paveiksliukai su “besišypsančio” ir “nuliūdusio” žmogaus veidu. Moksleiviai patys iš 14 pateiktų variantų galėjo pasirinkti kokius konkrečius jausmus aprašyti pagal pateiktus klausimus ir juos priskirti atitinkamiems paveiksliukams (laimingas, liūdnas, sutrikęs, vienišas, nuobodžiaujantis, sužlugdytas, pavargęs, piktas, išsigandęs, išdidus, susijaudinęs, suglumęs, kvailas, atsargus).
Anketas užpildė 10 penktųjų klasių moksleivių.
Jausmas, kurį moksleivis priskyrė “besišypsančiam” veidui Kokiose situacijose moksleivis taip jaučiasi Ką tuomet jis daro (emocinė išraiška)
Linksmas Kam nors pagyrus Laiminga ir džiaugiasi
Laimingas Gavus gerą pažymį, laimėjus, pagirta, kai aplanko giminės Juokiasi, būna labai laiminga, džiūgauja, būna linksma
Linksmas Gavus gerą pažymį Šypsosi, būna draugiška ir linksma
Laimingas Gavus gerą pažymį Juokiuasi ir būna linksma
Laimingas Gavus gerą pažymį Šypsosi, pasigiria tėvams
Laimingas Kai kas nors pasiseka, gavus gerą pažymį, kam nors pagyrus Šypsosi, būna labai laiminga, linksma bendrauja su draugais
Laimingas Gavus gerą pažymį, kai pagiria mokytoja Namuose visiems giriasi, būna draugiška, bendrauja
Susijaudinęs Gavus gerą pažymį būna geros nuotaikos, draugiška ir drąsi
Laimingas Gavus gerą pažymį Šypsosi, būna linksma ir draugiška
Sužlugdytas (?) Kai atstumia mylimas žmogus, draugai ir broliai, ir t. t. Kartais nuėjusi toliau pradeda verkti, pykti, kartais atsako piktais žodžiais
Jausmas, kurį moksleivis priskyrė “nuliūdusiam” veidui Kokiose situacijose moksleivis taip jaučiasi Ką tuomet jis daro (emocinė išraiška)
Piktas Kai tėvai ant jo pradeda rėkti ar šaukti Nueina toliau ir nekreipia dėmesio, bet “ant širdies lieka sunku”
Piktas Kai mokytoja pasako, kad gavo dvejetą Nekalba su draugais, būna atšiauri
Liūdnas Kai kas nors įžeidžia, kada gauna blogą pažymį Būna pikta, suglumusi
Piktas Kai ko nors nesupranta ir niekas nepaaiškina, kai niekas nedraugauja Ant visų pyksta ir nekalba
Liūdnas Kai kas nors įžeidžia, kada gauna blogą pažymį Su niekuo nešneka, būna nuliūdusi
Pavargęs Kai grįžta namo iš mokyklos Eina miegoti
Liūdnas Kai gauna blogą pažymį Niršta, tranko kumštį į sieną, nori būti viena
Suirzęs Kai kas nors erzina ar apkalba Su niekuo nekalba
Liūdnas Kai kas nos įžeidžia, apkaltina Būna liūdna ir susinervinusi
Piktas Kai nesiseka ką nors padaryti Būna suirzusi ir nervinga
Anketos buvo anoniminės, todėl vaikai galėjo laisvai rašyti apie savo jausmus. Vėliau anketos buvo aptarinėjamos. Dauguma moksleivių pateikė pavyzdžius iš mokyklos gyvenimo (“būnu laiminga, kai gaunu gerą pažymį”). Labai nedaug moksleivių pateikė kitokių pavyzdžių. Aiškinomės, kodėl moksleivis vienoje ar kitoje situacijoje jaučiasi gerai ar blogai, kaip geriau būtų reaguoti. Moksleiviams paaiškinau, kad neapykantos negalima nugalėti neapykanta, ją galima nugalėti tik meile. Nesusipratimų negalima išsisaiškini ginču, o tik taktiškumu, diplomatija ir nuoširdžiu troškimu suprasti kito asmens požiūrį. Moksleiviams tai buvo gera proga pamastyti apie savo jausmus ir emocijas.