Jav gynybos politika
5 (100%) 1 vote

Jav gynybos politika

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. JAV GYNYBOS POLITIKA 4

2.1. JAV POLITIKA ŠALTOJO KARO METU 4

2.2. JAV POLITIKA PO ŠALTOJO KARO 4

3. JAV GYNYBOS POLITIKOS FORMAVIMO PROCESAS – PAGRINDINIAI VEIKĖJAI 5

3.1. PREZIDENTAS 5

3.2. GYNYBOS DEPARTAMENTAS 6

3.3. ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA – KONGRESAS 7

3.4. INTERESŲ GRUPĖS 8

4. IŠVADOS 10

5. NAUDOTA LITERATŪRA 11

1. ĮVADAS

Po Antro Pasaulinio karo pasaulis suskilo į dvi dalis: komunistines šalis su SSRS priešakyje ir demokratines valstybes, kurių svarbiausia buvo Jungtinės Amerikos valstijos. Abu blokai buvo priešiški vienas kito atžvilgiu, tad vieno jų žlugimas būtų reiškęs kito įsiviešpatavimą pasaulyje. Todėl tarp blokų vyko kova, kuri pasireiškė dviem būdais: karinės galios stiprinimu ir įtakos pasaulyje didinimu.

Šaltojo karo pabaiga – sovietinio bloko kapituliacija, reiškė, kad JAV liko vienvalde pasaulio lydere, neturinčia lygiaverčio priešininko. Nematant potencialaus agresoriaus, Jungtinėse Amerikos Valstijose suformuota užsienio politikos strategija, pagal kurią JAV turi rūpintis tik gyvybiškai svarbiais interesais – ginti savo nepriklausomybę, užtikrinti savo piliečių teises ir laisves bei valstybės saugumą. Pagal šią teoriją, JAV saugumas pagrįstas tokiais aspektais kaip karinis ir ekonominis dominavimas pasaulyje.

Daugelis valstybių suvokia, jog norint užtikrinti saugumą, reikia sukurti efektyvią gynybos sistemą. Vystantis globalizacijai tapo akivaizdu, jog daugelis valstybių pavieniui yra nepajėgios apsiginti, tad vienintelė likusi išeitis – kooperuotis ir kurti naują visuotinį saugumą bei stabilumą bendromis jėgomis. Čia didžiosios valstybės priverstos mažosioms garantuoti savo pagalbą, ne išimtis ir pati galingiausia – JAV. Savo įtaką pasaulyje ji didino kurdama karines koalicijas ir remdamasi ekonominiu-politiniu bendradarbiavimu.

Šią rašto darbo temą pasirinkau, nes JAV šiuo metu yra įtakingiausia pasaulio valstybė, kurios strategija daro didelę įtaką tarptautiniams santykiams. Be to, ji užima dominuojančią poziciją NATO, tad, mano manymu, ši politika yra aktuali ir Lietuvai, kaip Aljanso narei.

Mano rašto darbo tikslas yra atskleisti, kaip formavosi JAV gynybos politika ir kokios tendencijos vyrauja dabar. Darbo uždavinys – išnagrinėti, kurios JAV institucijos yra atsakingos ir kokia jų kompetencija priimant sprendimus politinėje arenoje.

Rašydama rašto darbą rėmiausi kompendiumo medžiaga, taip pat interneto paieškos programomis bei puslapiais: The Defence Strategy Rewiew Page (adresas http://www.comw.org/qdr/ccck.htm), gynybos departamento (http://www.defenselink.mil), saugumo politikos centro (http://www.centerforsecuritypolicy.org); knygomis: Nigel Bowles. Government and Politics of the United States. 2’nd ed., MacMillan Press, 1998 ir Armin Rozencranz, James B.Chapin, Sharon Wagner, Barbara Finley Brown. American GovernmentHolt, Rinehart and Winston, Publishers. 1982.

2. JAV gynybos politika

2.1. JAV politika Šaltojo karo metu

Šaltojo karo metu tarp sovietinio bloko ir Jungtinių Amerikos valstijų vyravo įtampa ir vyko ginklavimosi varžybos. Buvo įgyvendinamos atgrasymo (deterrence), atpildo (retaliation) ir paneigimo (denial) strategijos. Atgrasymas – grasinimas kitam tarptautinės sistemos veikėjui karinės jėgos panaudojimu, sulaikant jį nuo agresyvių veiksmų. JAV strategai teikė prioritetą atgrasymui per gynybą.. Išrasto branduolinio ginklo grėsmė įtakojo strateginį mąstymą ir sustiprino gynybą. Atpildo strategijos esmė – oponento „nubaudimas“ kaip atpildas už jo organizuotą ataką, pavyzdžiui branduolinės atakos grėsmė viena kitos atžvilgiu po vienos iš valstybių atakos. Paneigimo strategija apima tiesioginį valstybių pasipriešinimą fizine jėga, kai kita valstybė bando pulti teritoriją. Puikus to pavyzdys – Aljanso pajėgų didinimas iki tokio lygio, kol būtų galėję atitolinti arba sustabdyti SSRS invaziją.

Branduolinė priešprieša terp blokų tapo neišvengiama, kai 1949 m. TSRS išbandė branduolinį ginklą, ir prasidėjo valstybių ginklavimosi varžybos. 1946 m. JAV pradėjo savo Priešraketinės gynybos programą, kaip atsaką į Nacių raketų programą, siekusių II Pasaulinio Karo metu suskurti pirmąją tarpkontinentinę balistinę raketą (ICBM).

1964 m. JAV pirmą kartą pakvietė TSRS dvišalėms strateginių branduolinių ginklų kontrolės deryboms. SALT derybos prasidėjo 1969 m., ir baigėsi tik 1972 m., pasiekus tokių rezultatų kaip ABM sutartis ir Preliminarus Susitarimas dėl Strateginių puolamųjų Ginklų ribojimo. Tolesnės derybos truko 1972-1979 m. ir baigėsi sutarties SALT II pasirašymu.

2.2. JAV politika po Šaltojo karo

Po Šaltojo karo strateginė aplinka pasikeitė – JAV ir Rusija tiesiogiai nebekonkuruoja karinėje sferoje. Abi valstybės, suinteresuotos strateginių puolamųjų branduolinių užtaisų mažinimu, 1991 m. ratifikavo START I sutartį, kuria kiekviena pusė ribojama iki 6000 branduolinių galvučių.

Gynybos politika formuojama siekiant užtikrinti saugumą. Šaltojo karo metais susiformavo gana specifinis saugumo suvokimas – dažniausiai jis buvo suvokiamas kariniu lygmeniu, kadangi manyta, kod karinės priemonės turi didžiausią įtaką saugumo prasme, ir kad jomis galima daryti didžiausią
įtaką. Dabar saugumas suprantamas nebe kaip grėsmių suvokimas, o kaip laisvė nuo tų grėsmių pavojaus ir rizikos. Galima teigti, jog po Šaltojo karo netgi pasikeitė pačių grėsmių pobūdis: jos išsiskaidė į karines, politines, ekonomines, socialines, ekologines, ir reiškiasi ne tik tarpvalstybiniais, bet ir vidaus konfliktais.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 788 žodžiai iš 2496 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.