Jav ir baltijos šalių bendradarbiavimo raida
5 (100%) 1 vote

Jav ir baltijos šalių bendradarbiavimo raida



Įvadas

Šaltojo karo metu Baltijos valstybės susilaukė sąlyginai mažai JAV politikos dėmesio. Tiesiogiai įgyvendinti politikos iniciatyvas buvo neįmanoma, nes Baltijos valstybės buvo Sovietų Sąjungos dalimi. Tik po Šaltojo karo suirus SSRS Baltijos šalys galėjo sulaukti paramos iš JAV. Taigi, Baltijos jūrų regionas tapo vienu iš tarptautinės politikos centrų. Jos tapo ne tik Europos, bet ir JAV dėmesio centre. Visos trys Baltijos valstybės vieninteliu savo saugumo problemos sprendimu laikė narystę ES ir NATO. Tuo pat metu JAV atsivėrė puikios galimybės įtvirtinti savo įtaką šiame regione. Savo darbe ir pabandysiu panagrinėti JAV santykius su Baltijos valstybėmis.

Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo pradžia

JAV santykiai su Lietuvą pirmą kartą užmegzti 1922 07 28. Negalima sakyti, kad nebuvo iki tol jokio bendradarbiavimo su JAV. Paprasčiausiai tais metais Lietuva ir JAV užmezgė oficialius diplomatinius santykius, kur buvo pasirašyti bendradarbiavimo dokumentai. Tačiau po šių dokumentų pasirašymo situacija nelabai ir pasikeitė, bent jau iš JAV pusės, nors Lietuva tikėjosi labai stiprios paramos iš JAV. Lietuvai buvo reikalinga tiek ekonominė, tiek politinė parama. JAV suteikė Lietuvą finansinę paramą ir pritarė Lietuvos nepriklausomybei, nes juk būtent W.Vilsono 14 punktų paskatino tautas kurti nepriklausomas valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Tačiau kai Rusija į Lietuvą įvedė kariuomenę ir ją paprasčiausiai užėmė, JAV jokios politinės ar kitokios paramos nesuteikė, paprasčiausiai bijodama komplikuoti savo santykius su Rusija. Lietuva tada atrodė ne labai reikšminga, nes politinė situacija tada Europoje buvo labai sudėtinga. Nors JAV ir per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį pasisakė už nepriklausomą Baltijos šalis, tačiau jokios didesnės paramos, paskatinančios atkurti nepriklausomas Baltijos valstybes, nesuteikė. Ir ta pagrindinė priežastis buvo Rusija, su kuria Lietuva nenorėjo komplikuoti santykių, nes jie ir taip buvo įtempti.

Naujų JAV ir Baltijos santykių užmezgimas po Šaltojo karo

JAV nors ir nepritarė Baltijos šalių pajungimui į SSRS, tačiau dėl to jokios paramos nesuteikė, be to, ji tarsi užšaldė ir pačius santykius su jomis. Tik po 1991m. rugpjūčio mėn. JAV politika Baltijos valstybių atžvilgiu tapo gerokai aktyvesnė, kai tuometinis JAV prezidentas Dž. Bushas rugsėjo 1 d. oficialiai paskelbė, kad atnaujinami Baltijos valstybių ir JAV diplomatiniai santykiai.

Nuo pat diplomatinių santykių atkūrimo pradžios JAV intensyviai rėmė ir Baltijos valstybių pastangas siekiant, kad Rusija išvestų savo kariuomenę iš šių valstybių teritorijos (tai atsispindėjo Valstybės sekretoriaus L. Eaglebergerio laiške Lietuvos užsienio reikalų ministrui A. Saudargui; taip pat prezidentų Dž. Busho ir B. Clintono pasisakymuose).

Tuo metu dar būdamas tik demokratų kandidatu į JAV prezidentus B.Clintonas 1992m. rugsėjo 2d. pasveikino estų, latvių ir lietuvių bendruomenes nepriklausomybės atstatymo metinių proga ir užtikrino, kad jis pasiruošęs dirbti su Baltijos valstybėmis siekdamas užtikrinti, kad perėjimas iš komunizmo į demokratiją bei laisvąją rinką būtų sėkmingas. Jau tuomet B. Clintonas išreiškė susirūpinimą buvusios Sovietų Sąjungos kariuomenės buvimu Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad kariuomenės išvedimo problema turės įtakos JAV – Rusijos santykiams, neišskiriant ir pagalbos suteikimo klausimo. Kandidatas į JAV prezidentus pasisakė už kuo greitesnį, tvarkingą ir pilnutinį SSRS kariuomenės kontingento išvedimą iš Baltijos valstybių. B. Clintonas siekdamas prezidento posto stipriai akcentuodavo savo poziciją pasisakydamas už kolektyvinio saugumo politiką.

B. Clintonui tapus JAV prezidentu, Baltijos valstybės ir toliau juto stiprią politinę šios valstybės paramą. Ypač stipriai JAV palaikė Lietuvos poziciją 1993 m. rugpjūčio mėn. Rusijai sustabdžius kariuomenės išvedimą. Po to iš karto sekė 1993 m. rugpjūčio 23 d. JAV valstybės departamento paskelbtas pareiškimas, kuriame apgailestaujama dėl Rusijos vadovybės sprendimo pristabdyti kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Pareiškime JAV taip pat pabrėžė, kad tai gali pakenkti dvišaliams JAV -Rusijos santykiams. Tų pačių metų rugsėjo 27d. Lietuvos Respublikos prezidento A.Brazausko susitikimo su JAV prezidentu metu B.Clintonas dar kartą išreiškė stiprią JAV paramą Baltijos valstybėms dėl Rusijos kariuomenės išvedimo. Visa tai įrodo, kad nuo pat Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymo jos užėmė svarbią vietą JAV užsienio politikoje.

Baltijos šalių ir JAV Partnerystės Chartija bei naujos bendradarbiavimo iniciatyvos

1998 m. sausio 16 d. Vašingtone JAV, Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Partnerystės Chartiją, atvėrusią naują bei dinamišką JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo galimybę. Šia Chartija buvo patvirtintas bendras tikslas – kartu dirbant sudaryti sąlygas Baltijos valstybių integracijai į Europos ir transatlantines politines, ekonomines ir saugumo struktūras, įskaitant ir NATO. JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija liudija JAV dėmesį Baltijos regionui ir įkūnija nedalomos ir laisvos europos viziją.
Lietuvai gavus pakvietimą į NATO, JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija atliko savo istorinį vaidmenį ir šiuo metu ieškoma naujų bendradarbiavimo formų, išsaugančių JAV dėmesį Baltijos regionui. Tikimasi, kad naujausia JAV iniciatyva Šiaurės Europoje- “Enchanced Partnership in Northern Europe” (e-PINE), kurios esmė – įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione bei panaudoti Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį kaimynių regionų vystymuisi ir demokratizacijos procesams, leis ir toliau sėkmingai gilinti jau susiformavusį dialogą tarp regiono valstybių kovoje su naujai iškylančiais globaliniais ir regioniniais iššūkiais ir išlaikyti JAV dėmesį regione.

Ekonominis bendradarbiavimas

(Lietuvos ir JAV prekyba)

Lietuvos ir JAV prekyba 2002m.

2002 m. Lietuvos eksportas į JAV buvo lygus 714.7 mln. Lt (194.6 mln. JAV dol.). Palyginus su 2001 m., eksporto apimtys padidėjo 2.6 %. Lietuvos eksportas į JAV 2002 m. sudarė 3.52 % bendro Lietuvos eksporto, tai yra JAV teko 10-oji vieta eksporto partnerių sąraše.

2003 m. I pusmetį Lietuvos eksportas į JAV sudarė 319.4 mln. Lt (101.9 mln. JAV dol.). Palyginus su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksporto apimtys padidėjo 13.0 % bei sudarė 3.1 % bendro Lietuvos eksporto. JAV atiteko 13-oji vieta Lietuvos eksporto partnerių sąraše.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 965 žodžiai iš 3174 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.