Jav ir didžiosios britanijos specialiųjų pajėgų taktikos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Jav ir didžiosios britanijos specialiųjų pajėgų taktikos ypatumai

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Taktikos mokslų katedra

Taktika

Vytautas Liutvinas

I kurso 034 būrio kariūnas

JAV ir Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų

taktikos ypatumai

Rašto darbas

Darbo vadovas:

Kpt. A. Adomavičius

Vilnius 2004

Turinys

ĮVADAS 2

1. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PAJĖGOS 3

1.1 Speciali Aviodesantinė Divizija (S.A.S.) 3

1.2 Specialusis valčių eskadronas (Special Boat Squadron) 5

1.3 Folklendų konfliktas. Abiejų Didžiosios Britanijos spec. paskirties padalinių veiksmai ir taktika jame 6

2. JAV SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PAJĖGOS 8

2.1 Sausumos kariuomenė 9

REINDŽERIAI 9

SPECIALIOSIOS TARNYBOS PAJĖGOS (“ŽALIOSIOS BERETĖS”) 11

GREITOJO REAGAVIMO OPERACIJŲ BŪRYS “DELTA” 12

ORO DESANTINĖS PAJĖGOS 13

2.2 Laivynas 14

LAIVYNO SPECIALIOSIOS KOMANDOS S E A L 14

YPATINGIEJI VALČIŲ ESKADRONAI 15

2.3 Oro pajėgos 16

ORO PAJĖGŲ OPERATYVINĖS KONTROLĖS KOMANDOS 16

AEROKOSMINĖ GELBĖJIMO TARNYBA 17

2.4 Jūrų pėstininkų korpusas 18

2.5 Reidas į Makinio atolą Gilberto salyne. Reindžerių spec. paskirties padalinių veiksmai ir taktika jame 19

Išvados 21

Informacijos šaltiniai ir nuorodos 22

Išnašos 22ĮVADAS

Specialiųjų karinių pajėgų tema yra nepriimta kalbėti atvirai ne tik tarp kariškių. Spaudoje informacijos ypatingai mažai, o jeigu praslysta informacija, tai dažniausiai gandų lygio, kitaip tariant, kažkas kažką girdėjo, matyt – niekas nematė. Tai kas jie, vis dėlto, tokie? Šiek tiek atsiradimo istorijos. Amžiaus pradžioje specialios paskirties pajėgomis (toliau s.p.p.) Anglijoje buvo vadinama karališkoji gvardija, o Amerikoje – jūrų pėstininkų korpusas. Prieš šimtmetį s.p.p. vykdė panašias funkcijas kaip ir dabartinės, tik dabar stipriai pasikeitęs jų turinys. Seniau pagrindinė ir vienintelė jų užduotis buvo pirmųjų valstybės asmenų bei rūmų apsaugą, tik amerikiečių jūrų pėstininkų korpusas. vykdė dar ir savo pasiuntinybių apsaugą visame pasaulyje. Elitinių dalinių karininkai, kaip taisyklė, priklausė aukščiausiems visuomenės sluoksniams, o kareiviai buvo kilę iš žemesniųjų sluoksnių. Pagrindiniai atrankos kriterijai – ūgis ir kūno sudėjimas; juk jie savo išvaizda turėjo simbolizuoti profesionalumą, valstybės ir kariuomenės galią. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas rikiuotės pratimams ir aprangai, kurios didžiąją dalį sudarė įvairiausi blizgučiai. Na o šiuolaikinis s.p.p. dalinys yra nedidelės apimties junginys su visapusiškai paruoštais kariais, kurie vykdo ypatingos svarbos užduotis, kur yra padidintas rizikos laipsnis, reikalaujantis nestandartinių sprendimų. Tai yra: veiksmai priešo užnugaryje, slaptų užduočių vykdymas valstybėse, kurioms nėra paskelbtas karas ir nevyksta kariniai veiksmai, teroristų neutralizacija. Šiuolaikinės s.p.p. yra Anglijoje (“Speciali aviodesantinė divizija”, „Specialusis valčių eskadronas“) Jungtinėse Valstijose (“reindžeriai“, “ruoniai”, “raudonosios komandos” kai kurie jūrų pėstininkų daliniai), Rusijoje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje. Iki paskutinio laikotarpio masinės informacijos priemonės retkarčiais išspausdavo nekonkrečius pranešimus apie s.p.p. operacijas. Ir štai protrūkis: Amerikos ir Europos televizijos žiūrovai stebėjo amerikiečių reindžerių išsilaipinimą iš malūnsparnių Mogadiše prie Olimpo viešbučio o jau sekančią dieną visas. pasaulis pamatė, kaip Dzeržinskio divizijos elitinis dalinys šturmavo Parlamento rūmus Maskvoje. Ir taip praktiškai kiekvieną dieną ekrane pasirodo prancūzų “para” Bosnijoje, Izraelio “saipet golani” Libane, indų “para” Pendžabe, visa gama rusų “specnazų” Čečėnijoje, amerikiečių “ruoniai” Gaityje, turkų “komandos” Kurdistane, o visai neseniai viso pasaulio akivaizdoje Peru specialios paskirties būrys šturmavo Japonijos pasiuntinio rezidenciją, kur teroristai laikė įkaitais 72 žmones. Žiūrovų akivaizdoje buvo nukauti 14 teroristų, o įkaitai ir šturmo dalyviai nenukentėjo. Šiais neramiais laikais s.p.p. yra neatsiejama kariuomenės dalis. Labai panašių junginių turi policija ir valstybės saugumas. Pagrindinės jų užduotys yra labai panašios, šiek tiek skiriasi jų paruošimo lygis. Praktiškai kiekviena jėgos struktūra turi sau pavaldžius specialios paskirties pajėgas, jų kiekis didėja, plečiasi veiklos sfera. Sunkiais ekonominiais laikais daugelis vyriausybių linkę pasitikėti s.p.p., o ne reguliaria kariuomene ar policija, nes pirmieji yra patikimesni ir geriau paruošti kovai su vidiniais priešais. Be to tokių dalinių išlaikymas mažiau kainuoja.

Šiame darbe pabandysiu supažindinti, kas tie žmonės, kaip jie yra ruošiami, kokias operacijas atlieka? Dėmesį koncentruosiu į Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Valstijų specialiosios paskirties karinių vienetų taktiką, istoriją, raidos tendencijas bei veiklos modelius. Žinant, jog dabartinė Lietuvos kariuomenės taktika yra ne kas kita, kaip Didžiosios Britanijos, JAV, Danijos bei dar kelių šalių mišinys, ši tema tampa mums dar aktualesnė.

1. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PAJĖGOS

1.1 Speciali Aviodesantinė Divizija (S.A.S.)

S.A.S. šiuo metu yra viena geriausiai
žinomų ir gerbiamų elitinių pajėgų. “Nugali veržlusis” tai devizas geriausio Europoje specialios paskirties junginio, kurį 1940m. įsakymu įkūrė tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras V.Čerčilis. S.A.S. sukurti pasiūlė kpt. David Sterling. Gulėdamas ligoninėje dėl nelaimingo atsitikimo su parašiutu jis nusprendė, jog mažos karių komandos, susidedančios iš 4-5 profesionalų, kai kuriais atvejais galėtų būti efektyvesnės už dideles 50-60 karių grupes. Tos mažos komandos galėtų būti numestos parašiutais, infiltruotos džipais ar mažomis valtimis giliai už priešo linijos tam, kad vykdytų diversinius veiksmus ar atliktų žvalgybos misijas. Kai D.Sterling išėjo iš ligoninės, jis įtikino vyriausiąjį šiaurės vakarų Afrikoje dislokuotų pajėgų vadą Gen. Claude Auchinleck panaudoti tokius mažus junginius. Kaip matysime, vėliau tokios komandos tapo tiek Didžiosios Britanijos, tiek JAV specialiųjų karinių pajėgų pagrindu bei skiriamuoju bruožu. Teisybės dėlei reikia paminėti, jog dėl to pagrindinį nuopelną prisiimti turėtų britai, kadangi JAV šis modelis prigijo tik po daugybės karininkų stažuočių bei apmokymų Europoje.

Į junginio sudėti įėjo jūrų pėstininkai (komandos) ir parašiutininkai (leopardai). Pirmojo pulko vadu 1941m. buvo paskirtas pulkininkas David Sterling, o antro pulko vadu jo brolis Viljam Sterling. Įsteigtas parašiutininkų mokymo centras kodiniu pavadinimu “17 stotelė”, kuris per visus karo metus išleido 60 tūkstančių parašiutininkų, žvalgų, diversantų, paruostų kovai priešo užnugaryje. S.A.S. ypatingai gerai save užsirekomendavo šiaures Afrikoje mūšiuose su feldmaršalo Romel daliniais, o taip pat 1945m. mūšiuose pačioje Vokietijoje.

Po antrojo pasaulinio karo S.A.S. dalyvavo kovos veiksmuose Malajoje, Borneo, Omane bei Vietname.

Paskutiniais metais Britanijos vyriausybė S.A.S. naudojo kovai su prokomunistiniais elementais ir banditais Malaizijoje, Šiaures Airijoje ir Anglijoje. Junginio veikla ypatingai yra slepiama, bet kai kurie faktai išryškėja, kaip antai Irano pasiuntinybės šturmas Londone , išsilaipinimas Folklendų salose, Irako raketų paieška dykumose “Audros Dykumoje” metu.

Jeigu informacijos apie atliktas operacijas yra labai nedaug, tai apie karių paruošimą yra gan nemažai – iš to nedaroma paslapties ir skelbiama masinės informacijos priemonėse. S.A.S. yra komplektuojama savanoriais, praėjusiems ypatingą atranką ir ilgalaikį pasiruošimą. Visi savanoriai verbuojami iš karinių pajėgų , vieną trečdalį sudaro desantininkai. Šiuo metu S.A.S. susideda iš trijų pulkų po 500 žmonių, nors visi tarnaujantys skaitosi visai kituose daliniuose. Net artimiausi šeimų nariai neturi žinoti, kur tarnauja jų giminaičiai, tai yra daroma slaptumo sumetimais. Dalinys yra tiesiogiai pavaldus vyriausybei ir aukščiausiai kariuomenės vadovybei. Konkursiniai kandidatų bandymai vyksta penkiais etapais.

Pirmajame etape (10 dienų) yra įvertinamos kandidato fizinės galimybės, kaip jis orientuojasi vietovėje, ar gali nubėgti pusantros mylios (2,4 km.) per 12 minučių.

Antrame etape (10dienų) atliekami ištvermės ir valios testai. Kasdien daromi įvairaus sudėtingumo žygiai. Pabaigoje – įskaita: žygis pilna ekipuote 64 km. per 20valandų.

Trečias etapas (98 dienos), kurio metu tikrinamos taktikos, topografijos žinios, žvalgybiniai sugebėjimai, ypatingas dėmesys skiriamas mokėjimui šaudyti.

Ketvirtas etapas (40 dienų) tikrinamas desantinis pasiruošimas, ypatingas dėmesys skiriamas šuoliams iš mažų aukščių.

Penktame etape (21 diena) tikrinamas kandidato sugebėjimas išgyventi ekstremaliom sąlygom, stebimi jo veiksmai ekstremaliom situacijom (reidai į priešo užnugarį, priešo persekiojimas, pabėgimo iš nelaisvės organizavimas). Visas 179 dienas kandidatai yra stebimi, ko pasėkoje atranką praeina vienas iš penkių. Su tais kandidatais, kurie išlieka po badymų yra sudaromos sutartys tarnybai trims metams, jiems pasibaigus, abipusio sutikimo metu galima pratęsti sutarti dar trims metams. Vidutinis kandidatų amžius yra 27 metai. Toliau karių laukia 205 dienų intensyvaus mokymo kursas, vėlgi suskirstytas į penkis etapus(!).

Pirmas 42 dienų etapas skiriamas šaudymui tam specialiai įrengtame mokymo centre. Plačiai yra praktikuojamas metodas šaudymo vienas i kitą guminėmis kulkomis, kaip sako patys kariai, nušaut nenušausi, bet po pataikymo juoktis nesinorės.

Sekantį 21 dienos etapą kariai mokomi išgyvenimo meno visose klimatinėse juostose.

Trečiame etape daugiau nei devyniasdešimt dienų kariai mokomi savigynos, kovos su šaltaisiais ginklais, medicinos, topografijos, minavimo, ypač išminavimo meno, alpinizmo, plaukiojimo su akvalangu, žvalgybines diversinės veiklos tiek lauko tiek miesto sąlygomis.

Ketvirtas etapas tai 21 dienos radijo ryšio kursas.

Penktas etapas 28 dienos yra skiriamas desantiniam parengimui. Visą mokymo laikotarpį kariai pratyboms naudoja tik kovinius šovinius ir granatas ir yra stebimi instruktorių, kurie pastebėję, jog karys nepasitiki savo jėgomis, dvejoja ar slepiasi nuo kulkų ir skeveldrų, iškart pašalina iš dalinio. Ypatingai didelis dėmesys yra skiriamas antiteroristiniam pasiruošimui. Pavyzdžiui, normatyvas įsiveržti į lėktuvo kabiną, nenaudojant jokių kopėčių, yra trys sekundės. Dalinio vadovybe
prisipažįsta, kad jų pagrindinė užduotis yra visapusiškai parengti “individualų karį”, kas jiems iki šiol sekėsi ypatingai gerai, nes pagal pasiruošimo lygį jie yra vieni iš pirmaujančių pasaulyje.

S.A.S. bazuojasi Hereforde (Anglija). Ginkluotė gana gausi ir įvairi: H&K MP5, MP5SD, MP5k, H&K G3, Sig-Sauer P226 bei 9mm Browning pistoletai, M16 lengvieji atakos ginklai su povamzdiniais M203 granatsvaidžiais ir kt.

1.2 Specialusis valčių eskadronas (Special Boat Squadron)

S.B.S. suformuotas II-o pasaulinio karo metais kaip Karališkojo Laivyno dalis. Iki šiol jie buvo žinomi daugeliu pavadinimų, tačiau nuo 1976 prigijo S.B.S.

S.B.S. nariai – Karališkojo laivyno šauktiniai bei dėvi įprastinę Karališkojo Laivyno uniformą.

S.B.S. uždaviniai – pakrantės linijos žvalgyba, sprogdinimai bei diversiniai veiksmai, tačiau jų įgūdžiai tuo toli gražu neapsiriboja. S.B.S. atlieka visas. operacijas 12 mylių gylio nuo kranto linijos sausumos plote (toliau – S.A.S. atsakomybės rajonas).

S.B.S. kaip ir S.A.S. ilgą laiką buvo laikomi paslaptyje ir toliau nuo visuomenės akių. Dalyvavo Borneo bei Omano karinėse operacijose bei kovėsi kartu su S.A.S. Folklando konflikte. Golfo konflikto metu vykdė reidus išilgai Kuveito pakrantės, taip nukreipdami irakiečių dėmesį nuo pagrindinių smūgių sausumoje.

Sklinda gandai, jog neilgai trukus S.B.S. bus išformuota ir sujungta su S.A.S. kaip naujas valčių padalinys. Tačiau tikima, kad net ir tokiu atveju S.B.S. bus komplektuojama iš Karinio Laivyno sudėties. Šiuo metu S.B.S. štabas bazuojasi Poole (Anglija), o daliniai išmėtyti po visą pasaulį kartu su Karališkuoju Laivynu.

Ginkluotė daug kuo primena S.A.S.: H&K MP-5, M16A2 ir kt.

1.3 Folklendų konfliktas. Abiejų Didžiosios Britanijos spec. paskirties padalinių veiksmai ir taktika jame

Anglų – argentiniečių karas dėl Folklendų salų – tipiškas šiuolaikinio, lokalaus ginkluoto konfliktas pavyzdys. Mums dar svarbiau, jog šis konfliktas taip pat puikiai iliustruoja Didžiosios Britanijos spec. paskirties padalinių S.A.S. bei S.B.S. veikimo taktiką bei atskirų operacijos etapų specifiką. Verta atkreipti dėmesį, kaip profesionalūs kariai nenuleidžia rankų ir toliau tęsia užduotis, iškilus nenumatytiems sunkumams.

Argentiniečiams užgrobus salyną, anglai smogė atsakomąjį smūgį bei puikiu stiliumi susigrąžino užgrobtą teritoriją, kurią gynė triskart skaitlingesnės ir neblogai paruoštos pajėgos. Abiejų pusių pirmosiose eilėse kovojo iš tiesų geriausi iš geriausių – specialiųjų pajėgų daliniai. Nuo jų operacijų priklausė pagrindinių pajėgų sėkmė.

Argentiniečių veiksmai

Pirmosios spec. pajėgos, įžengusios į konflikto teritoriją –„Buzo tactico“ – argentiniečių jūrų laivyno koviniai plaukikai. Šie plaukikai žvalgė pakrančių dugną numatomam Argentinos jūrų pėstininkų išlaipinimui. Pakrantės žvalgybą savo ruožtu vykdė ir nustatė pačias patogiausias vietas pagrindinių pajėgų desantui Argentinos koviniai plaukikai. Po visko, jie vėl dingo jūroje.

Į pirmą paplūdimį išsikėlė kuopa komandosų iš jūrų pėstininkų pajėgų, kuriuos kažkada mokė Britanijos kariškiai. Jie be šūvių nuginklavo anglų kovinį patrulį, sudarytą iš aštuonių karių, patruliavusių prie Penbruko švyturio. Dėka to, argentiniečiai pašalino stebėjimo postą, kontroliavusį priėjimus prie Stenlio uosto. Toliau, pasidalinę į dvi grupes, komandosai pajudėjo gilyn į sausumą. Kelias pagrindinių pajėgų desantui buvo atviras. Pirmoji grupė gavo užduotį užimti oro uostą ir muitinės pastatą.

Tuo metu antroji grupė užėmė paštą ir radijo stotį. Kitas plano punktas buvo gubernatoriaus įkalinimas jo paties rezidencijoje. Kai kurių pavienių ugnies punktų gynyba vyko iki 14.00, kol gubernatorius, pamatęs tolesnių veiksmų beviltiškumą, nenusprendė pasiduoti į nelaisvę

Žvalgyba

Anglų atsakymo neteko ilgai laukti. Į Folklendų pusę pajudėjo ekspedicinis korpusas, sudarytas iš rinktinių karių: parašiutininkų, jūrų pėstininkų, gurkų, Škotijos ir Valijos gvardijų karių. Balandžio 5-ą pakilo lėktuvas su 12 karių grupe iš S.B.S. (Special Boat Service). Netoli South Georgijos krantų jie iššoko su parašiutais, apsivilkę akvalangus. Juos paėmė povandenini laivas „Onix“, kur jiems dar dvi savaites teko laukti naujų įsakymų. Balandžio 20 dieną, prisidengdama ledkalniais, „Onix“ išplaukė į paviršių. Žvalgybos grupė pajudėjo kranto pripučiamomis valtimis „Jemini“. Reikėjo įvertinti argentiniečių pajėgas, užėmusias pagrindinį salos rajoną.

Pirmasis anglų dalinys, pačiuose Folklenduose išsilaipino balandžio18 dieną. Tai buvo S.B.S. žvalgybos grupė atvykusi povandeniniu laivu. Žvalgai turėjo numatyti pakrantės vietas desanto išlaipinimui, sudaryti minų laukų ir argentiniečių pozicijų planus.

Balandžio 21 dieną, trys sraigtasparniai „Wessex“ pakilo nuo fregatos „Antrim“, norėdami išlaipinti sekančią žvalgybos bangą šiaurės-vakarinėje salos dalyje. Deja, jiems nepavyko. Du sraigtasparniai sudužo, dėl prasidėjusios sniego audros, o trečiasis evakavo žmones atgal į laivą. Vis dėlto galų gale pavyko išlaipinti komandosus saloje, tačiau jie atsirado ten gana nepalankiu metu – naktį ir pučiant uraganiniam 80km/h
vėjui. Vėjas rovė palapines, todėl kariams grėsė mirtis nuo šalčio. Teko antrą kartą evakuoti žmones. Dieną, salos kryptimi pajudėjo penkios valtys, po 3 karius kiekvienoje. Tačiau ir šįkart nesėkmė – salą pasiekė tik 3 valtys, kitoms dviems sugedo varikliai.

Išlipę į krantą kariai 3 dienas vykdė žvalgybą, po ko juos evakavo sraigtasparnis. Tuo pat metu dar dvi žvalgų grupės išsilaipino nuo ledlaužio. Jie turėjo išvalgyti pakrantes, naudodamiesi valtimis, tačiau smarki audra užblokavo jų veiksmus. Tik balandžio 23 žvalgams pavyko patekti į rajoną. Po 2 dienų, laivai pradėjo apšaudyti argentiniečių pozicijas. Ugnį nuo kranto koregavo S.B.S. žvalgai.

Gegužės 1-ąją, nuo lėktuvnešio „Hermes“ pakilo sraigtasparnis „Sea King“. San Karlos įlankos rajone jis išlaipino specialią S.A.S. grupę, kurios užduotis buvo nustatyti argentiniečių artilerijos ugniavietes, priešlėktuvines pozicijas, patrulių judėjimo trasas, aerodromų apsaugos būdus ir šaudmenų sandėlius.

Pagaliau anglai turėjo visus žvalgybos duomenis, puolimo operacijai.

Diversinės operacijos

Dengiami sraigtasparnių, 30 S.A.S. karių, o po to ir kuopa jūrų pėstininkų išsilaipino pakrantėje. Po minų laukų (kuriuose žvalgai jau buvo padarę praėjimus) įveikimo, anglai įsiveržė į miestą. Nors puolančių pajėgos ir buvo mažesnės, labai daug padėjo laivų artilerija. Smarki ugnis padėjo užimti miestą ir 23 dienas besitesianti argentiniečių viešpatavimas pasibaigė.

Pirmąją diversijos operaciją anglai planavo įvykdyti Pible saloje, vakarų Folklende. Gegužės 11-osios vėlų vakarą, 8 S.A.S. grupė išsikėlė Folklende. Jie turėjo valtimi perplaukti 800 metrų kanalą, išvalgyti aerodromą ir numatyti aikštelę sraigtasparnio, su šturmo grupe, nusileidimui. Tačiau dėl blogų oro sąlygų, jie pateko į salą tik gegužės 13 dieną. numatytą vietą naktį nusileido trys sraigtasparniai „Sea King“ su komandosais. Pusę trijų nakties sugriaudėjo fregatos „Glamorgan“ pabūklai. Dengiami kulkosvaidžių ir minosvaidžių ugnimi anglai įsiveržė į pakilimo taką. Greitai padėti sprogmenys sunaikino 6 naikintuvus, vieną transportinį lėktuvą ir 4 sraigtasparnius „Puma“. Taip pat buvo sunaikintos degalų talpyklos ir šaudmenų sandėliai. Reidas praėjo praktiškai be nuostolių (!) – tik 2 specialiųjų pajėgų kariai buvo lengvai sužeisti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2745 žodžiai iš 8797 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.