Jav kongreso rinkimai
5 (100%) 1 vote

Jav kongreso rinkimai

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Bendri rinkimų bruožai 4

2. Senato rūmų rinkimai 5

4. Atstovų rūmų rinkimai 6

5. Rinkimų kampanijos 7

6. Pinigai rinkimuose 7

Išvados 9

Naudota literatūra: 10

Įvadas

Jungtinės Amerikos Valstijos viena galingiausių , didelę galią visame pasaulyje turinčių valstybių. Ji pirmaujanti pasaulyje savo pramone, karine galia, ekonomika. Tai supervalstybė diktuojanti pasauliui savo madas. Tačiau kaip tokia valstybę suvaldyti iš vidaus? Kokie žmonės tai sugeba padaryti, kaip jie patenka į valdžios postus? O konkrečiau kaip vyksta JAV kongreso rinkimai? Kongreso rinkimai yra taip pat svarbūs kaip ir prezidento, nes Kongresas vaidina vieną iš svarbiausių įstatymų leidybos rolių. Visi įstatymai turi pereiti pro Kongresą. Kitaip nei parlamentinėse sistemose, nariai gali balsuoti kaip nori, ir kaip mano jiems esant tinkamai. Kongresas susideda iš dviejų rūmų: Senato ir Atstovų rūmų. Jų funkcijos ir paskirtis yra gana skirtingos. Skirtingai vyksta ir rinkimai į šių rūmų postus.

Šiuo rašto darbu ir ketinu išsiaiškinti, kokie rinkimų ypatumai vyrauja kiekvienuose rūmuose. Pabandysiu atsakyti į klausimą: “kaip vyksta Kongreso rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose?”. Rašydamas šį rašto darbą daugiausiai rėmiausi internetine literatūra, JAV Kongreso internetiniu puslapiu.

1. Bendri rinkimų bruožai

Kaip yra išrenkami žmonės:

Rinkimas susideda iš dviejų dalių – visų pirma kandidatas yra išrenkamas partijos viduje, o po to per viešuosius rinkimus į Kongresą. Paprastai rinkimuose partijos pateikia bloką kandidatų, kurie pretenduoja į visus postus (federalinius, valstijų ir vietinius).

Tačiau yra ir galimybė būti išrinktam į Kongresą ir neremiamam partijos, kandidatui. Yra du būdai:

1. Kandidatas turi pristatyti peticiją, pasirašytą tam tikro skaičiaus rinkėjų (sk. priklauso nuo valstijos).

2. Rinkėjai bukletuose patys įrašo savo kandidato vardą.

Dauguma klausimų susijusių su rinkimais sprendžia valstija, tačiau pagrindus nustato Konstitucija. Kadangi renkami kandidatai fiksuotam terminui, todėl visada yra žinoma kada bus rinkimai (1996, 2000, 2004 ). Rinkimai visuomet vyksta antradienį po pirmo lapkričio pirmadienio .

Pagal Konstituciją Atstovų rūmuose nariai yra renkami 2 metams. Senatoriai yra renkami 6 metams. Tačiau atstovai yra perrenkami visi vienų rinkimų metu, o senatoriai perrenkami 1/3 visų senatorių. Renkant naudojamasi daugumos balsų metodu – nugali daugiausiai balsų surinkęs. Tačiau tai sukuria geras sąlygas gyvuoti dvipartinei sistemai, tuo tarpu kai didžiojoje kontinentinės Europos dalyje naudojamas proporcinis atstovavimas ir tai suteikia teisę į kongresą papulti ir kitoms interesų grupėms.

Konstitucijos kūrėjai, įvesdami Kongreso rinkimus kas 2 metus, siekė užtikrinti, kad koordinacija tarp Kongreso ir prezidento nebus per daug artima.

Šiam tikslui tarnauja ir Konstitucijos I-ojo straipsnio 6 skyrius, nustatantis, kad “nė vienas asmuo, užimantis kokias nors pareigas Jungtinėse Valstijose, negali būti nei vienų rūmų nariu tol, kol eina tas pareigas”. Kaip Džeimsas Madisonas teigia, šis padalijimas buvo sukurtas siekiant sutekti valdžios šakoms skirtingus rinkimų būdus ir skirtingus veikimo principus, taip jas padarant tiek mažai susijusias viena su kita, kiek leidžia jų bendrų funkcijų prigimtis ir bendra jų priklausomybė nuo visuomenės . Prezidentas nuo nepageidautinos Kongreso įtakos saugomas ir II-ojo Konstitucijos straipsnio nuostata, kad prezidento gaunamas atlyginimas negali būti nei padidintas, nei sumažintas tuo laikotarpiu, kuriam jis išrinktas. Taigi, Konstitucijoje Kongresas ir prezidentas yra atskirti tiek savo struktūra, tiek ir rinkiminėmis procedūromis.

JAV valdžia skirstoma į tris viena nuo kitos nepriklausomas rūšis: įstatymų leidžiamąja (Kongresą), įstatymų vykdomąją (prezidentas) ir teisminę valdžią. JAV įstatymų leidžiamoji valdžia priskiriama Kongresui, kurį sudaro Senatas ir Atstovų rūmai. Atstovų rūmai yra visų JAV piliečių atstovaujamoji institucija. Ji susideda iš 435 atstovų. Skirtingoms valstijoms priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, atstovauja skirtingas kongresmenų skaičius. Jie yra renkami tiesioginiuose rinkimuose kas dveji metai. Senate yra atstovaujamos JAV valstijos. Nepriklausomai nuo pastarųjų dydžio ir gyventojų skaičiaus kiekviena valstija gali deleguoti po du senatorius. Senatoriai renkami šešeriems metamas, tačiau rinkimai vyksta kas dveji ir taip perrenkama po trečdalį visų Senato narių. 435 Kongreso nariai atstovauja skirtingiems savo rinkėjų ekonominiams, socialiniams ir geografiniams interesams, nes jų perrinkimas priklauso nuo geografiškai apibrėžtos teritorijos politinių jėgų. To pasėkoje Kongreso nariai laikosi gana siauros politinės orientacijos, o nacionaliniai interesai Kongrese gali atsirasti tik vykstant deryboms tarp narių ar jų blokų, atstovaujančių skirtingiems interesams, kuriant laikinas koalicijas. Todėl Kongresui dažnai trūksta efektyvumo, pastovumo ir darnumo.

2. Senato rūmų rinkimai

Senatas yra skirtas atstovaiti Valstijas, ir iš pradžių senatoriai buvo renkami pačios Valstijos. Nuo 1913m. senatorius
renka valstijų gyventojai, iki tol juos rinkdavo valstijų įstatymų leidžiamasis susirinkimas. Kongresmenu gali būti išrinktas asmuo, turįs aktyviąją rinkimų teisę, ne mažiau kaip 25 metus amžiaus ir 7 metus JAV pilietybę. Senatorius turi būti ne jaunesnis kaip 30 metų ir turėti pilietybę bent 9 metus. JAV kongresui priklauso įstatymų leidimas visais federacijos kompetencijai priskiriamais klausimais.

Rinkdami senatorių piliečiai siekė, kad kai jie užims savo postą, jie galės koncentruotis į savo srities darbus be aplinkinio poveikio, tuo tikslu ir numatyta rinkti po 2 senatorius iš valstijos. Buvo pastebėta, kad rinkimai kiekvienoje valstijoje vyksta skirtingu keliu, todėl 1866 metais Senatas priėmė įstatymą, kuris nurodė kaip kiekvienoje valstijoje vyks rinkimai. Tai buvo pirmas kartas, nuo JAV Konstitucijos sukūrimo, kai buvo pakeista senoji rinkimu tvarka. 1870 metais rinkėjai nusiuntė į Atstovų rūmus peticiją, kurioje prašė tiesioginių rinkimų. Atstovų rūmuose ši peticija sulaukė pasisekimo, tačiau pats Senatas nenorėjo jos tvirtinti. 1900 metais Oregonas savarankiškai pakeitė senatorių rinkimo tvarką – tai buvo eksperimentas, tačiau jis pavyko, sekdama Oregono pavyzdžiu Nebraska irgi įvedė tokia pačią tvarką savo valstijoje. Taip pat spaudoje buvo spausdinami straipsniai, kurie senatorius rodė kaip industrialistus ir finansistus, ir taip siekė, kad tiesioginių rinkimų įstatymas butų įteisintas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 946 žodžiai iš 1855 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.