Jav lietuviai
5 (100%) 1 vote

Jav lietuviai

Turinys

1.Turinys……………………………………………………………………………………….2

2.Įvadas…………………………………………………………………………………………3

3. Emigracija XIX-XX a. ir jos priežastys………………………………………….4

4. Ekonominė lietuvių būkė……………………………………………………………..5

5. A.Kuršius- pirmasis lietuvių išeivis Amerikoje……………………………….6

6. Pirmoji Amerikos lietuvių sostinė- Shenandoah………………………………6

7. Emigrantų darbas anglių gasyklose………………………………………………..7

8. Atsiranda naujas lietuvių visuomenės sluoksnis………………………………8

9. Lietuvių organizavimosi pradžia……………………………………………………8

10. Lietuvių organizacijos ir jų veikla JAV………………………………………..9

 Tėvynės mylėtojųdraugija……………………………………………….10

 Susivienijimas lietuvių Amerikoje……………………………………10

 Amerikos lietuvių taryba…………………………………………………10

 Lietuvių bendruomenė Amerikoje…………………………………….11

 Lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga…………………………….12

 Lietuvių žurnalistų sąjunga………………………………………………12

 Sandara…………………………………………………………………………12

11. Lietuvių spauda JAV………………………………………………………………..12

12. Tautiškasis lietuvių judėjimas JAV…………………………………………….13

13. Lietuvos ryšiai su JAV lietuviais………………………………………………..14

14. VLIk’o veikla………………………………………………………………………….16

15. Iškiliausi JAV lietuviai…………………………………………………………….17

16.Išvados……………………………………………………………………………………21

Įvadas

Už Lietuvos ribų gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės žmonių. Dalis jų (Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) yra autochtonai, turintys senas tautiško gyvenimo tradicijas, kita dalis – išeiviai ir tremtiniai, dėl įvairių priežasčių skirtingu laiku atsidūrę už Tėvynės ribų. XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje mūsų protėviai emigravo į kitas šalis dėl ekonominės ir nacionalinės caro valdžios priespaudos. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui daug Lietuvos piliečių pasitraukė į Vakarus. Per sovietinę okupacija tūkstančiai lietuvių buvo ištremti iš gimtųjų vietų į Sibirą, Tolimuosius Rytus, Šiaurę, Vidurinę Aziją. Sovietų Sąjunga okupacijos dešimtmečiais sąmoningai vykdė tautų asimiliacijos politiką: dėl vadinamojo “sąjunginio” specialistų skirstymo, didelės darbo jėgos migracijos, tarnybos sovietinėje armijoje ir kitų priežasčių daug jaunų žmonių buvo priversti išvykti iš Tėvynės; dalis jų pasiliko nuolat gyventi svetimuose kraštuose.

Šiame referate norėjau plačiau atskleisti lietuvių emigraciją į JAV, nes daugiausia išeivių gyvena ten (net 800000 tūkst.). Turbūt kiekvienas turime artimesnių ar tolimesnių giminaičių, dėl įvairių priežasčių emigravusių JAV. Referate pateikta medžiaga apie bendras išeivių emigravimo priežastis, jų gyvenimo ir darbo sąlygas, atvykus į JAV. Lietuviai, būdami darbštūs ir protingi žmonės, greitai pradėjo užimti svarbias pareigas, bei kurti savo įmones. Tačiau prisitaikydami prie Amerikietiškos kultūros jie neprarado tautiško sąmoningumo ir nepamiršo savo tėvynės-Lietuvos. JAV lietuviai yra susibūrė ir nuolat buriasi į šalių ir kraštų lietuvių bendruomenes. Pvz., užsienio lietuvių bendruomenė – tai kurios nors valstybės ar krašto lietuvius jungianti organizacija, siekianti išlaikyti tautinę savimonę bei kultūrą ir stiprinti įvairius ryšius su istorine tėvyne. Jos sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę, kurios centras yra JAV, Čikagoje. Jaunimas yra susivienijęs į Pasaulio lietuvių jaunimo Sąjungą. Pagrindiniai šių organizacijų tikslai – padėti išlaikyti lietuviškąjį tapatumą po pasaulį pasklidusiems lietuviams, stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva.

Visais laikais JAV lietuviai buvo ir yra neatskiriama lietuvių tautos dalis. Išsaugodami tautinę savimonę ir identiškumą jie kelis dešimtmečius gynė lietuvių tautos teisę į valstybingumą ir vietą pasaulio tautų bendrijoje, populiarino Lietuvą ir jos kultūrą valstybėse, kuriose jie gyveno.

Emigracija XIX-XXa. ir jos priežastys

“Emigracija-išsikėlimas, žmonių persikėlimas iš tėvynės į kitas valstybes. Emigracija ne vienoda- ji gali būti ekonominė, politinė, religinė, sezoninė arba nuolatinė, priverstinė arba savarankiška”1. Tremtis yra skirtina nuo emigracijos tuo, kad tai ne laisvos valios procesas. Apskritai emigracija reiškia žmogaus išrovimą iš šaknų, t.y. atplėšimą iš gimtinės kultūros ir įjungimas į naująją. “Emigracija gali būti naudinga krašto ūkiui, kai yra
gyventojų perteklius, kuriam neužtenka nei gamtos turtų, nei darbo. Ji gali būti žalinga, kai žmonės palieka kraštą be reikalingos darbo jėgos (emigruoja patys pajėgiausi) ir mažina jo gerovę”.2

Lietuvių emigracija XIX-XX a. buvo ekonominė, nors tam tikrą vaidmenį vaidino ir politiniai motyvai: rusifikacinė carizmo politika, augantis tautinis išsivadavimo judėjimas, 1905-1907 m. Revoliucijos pralaimėjimas, okupacijos, karai. Pavėlavęs pramoninis perversmas Lietuvoje augant gyventojų skaičiui nesutraukė į miestus laisvų darbo rankų, bet skatino masinę emigraciją. Užsienyje buvo galima gauti labiau apmokamo darbo, susitaupyti ir grįžtus gimtinėn geriau įsikurti. Kai kurie žmonės emigruodavo į JAV ir dėl politinių: dėl carizmo persekiojimų, represijų tai pat norėdami būti naudingi tautinei veiklai užsienyje.

1980-1914 m. Emigracija tapo masine. Ji ypač išaugo Kauno, Vilniaus, Suvalkų gubernijose. Didžiausias kėlimasis buvo 1904-1914 m.. Tai lėmė ekonominės priežastys, glaudžiai susijusios su politinėmis. Blogėjant tarptautinei padėčiai, ypač išaugo vyrų emigracija. “Dar labiau emigracija padidėjo I-ojo pasaulinio karo išvakarėse. 1912 m. į JAV emigravo 14071, 1913 m.- 24647, o 1914 m.- 21584 lietuviai”3

Dar viena emigracijos priežastis- karinės tanybos vengimas. “1940-1944 metais Lietuvą apleido daugiau kaip 60000 gyventojų, kurie baimės pilni bėgo į vakarus nuo karo fronto ir neaiškios ateities”44

Karui pasibaigus, emigracinis judėjimas atsinaujino, nes, atsikūrus Lietuvos valstybei, ekonominės problemos liko – ūkinį krašto atsilikimą didino karo veiksmai ir kaizerinės Vokietijos okupacija. Atkurti ir plėtoti ekonomiką teko labai sunkiomis sąlygomis, nes nutrūko ryšiai su Rusijos rinka, Lenkija okupavo svarbiausią pramoninį Lietuvos miestą Vilnių. Miestai augo lėtai, žemės reforma ne visų valstiečių padėtį pagerino. Bedarbiai mieste, sezoninių darbininkų santykinis perteklius kaime tapo mobilia jėga, kuri buvo priversta ieškoti geresnių pragyvenimo šaltinių svetur. 1933 m. miestuose buvo apie 50 tūkst. bedarbių. Paslėptas darbo jėgos rezervas žemės ūkyje siekė 200–300 tūkst. žmonių. Darbo jėgos pasiūla smarkiai viršijo jos paklausą, nuo to priklausė ir maži uždarbiai. Uždarbio sumažėjimas Lietuvoje priartėjo prie pačių aukščiausių rodiklių – Japonijos, Graikijos, Lenkijos, Rumunijos. Lietuvių emigracija liko ekonominė. Ši emigracija lietuvių literatūroje vadinama „Antrąja išeivijos banga“, kurios ribas apima 1920–1940 m. laikotarpis.

Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad 1920–1923 m. didžiausia emigracija iš Lietuvos buvo į JAV – 22 325 žmonės.

1 A.Eidintas. Lietuvių kolumbai, 5 psl.

2 Lietuva. Lietuvių enciklopedija- V.:1990 m.

3 A.Eidintas. Lietuvių kolumbai, 28 psl.

4 J. Kapačinskas. Išeivio dalia, 252 p., V.: Enciklopedija, 1993 m

Tačiau vėliau emigracija į JAV ryškiai sumažėjo dėl JAV Kongreso išleisto griežto įstatymo, kuris nustatė metinį imigrantų iš įvairių šalių kontingentą. Kiekvienos šalies kvota siekė 3% tos šalies gyventojų, kurie gyveno JAV (1920 m. gyventojų surašymo duomenimis). Nuo 1924 07 01 Lietuvai buvo taikoma 344 emigrantų metinė kvota, o nuo 1929 07 01 padidinta iki 366 emigrantų normos. “Per 1920–1940 metų laikotarpį iš Lietuvos išvyko 102 461 gyventojas. Iš šio skaičiaus 30 869 (30,1%) išvyko į JAV; 24 982 (24,4%) – į Braziliją; 16 794 (16,3%) – į Argentiną; 7942 (7,8%) – į Kanadą; 4437 (4,3%) – į Urugvajų; 5264 (5,1%) – į kitas šalis. Į Pietų Afrikos Sąjungą emigravo 7215 (7,0%) išeivių, į Palestiną – 5008 (4,9%) visų Lietuvos emigrantų. Emigravusių į šias šalis absoliučią daugumą sudarė Lietuvos žydai. Manoma, kad per visą laikotarpį lietuviai sudarė 70% visų emigrantų, t. y. virš 70 tūkst.”5

Ekonominė lietuvių būklė

Kol kas nepavyko rasti tokių vaizdų, kuriuose būtų užfiksuoti pirmosios lietuvių emigracijos į Ameriką įvykiai (laivų, kuriais žmonės plaukė, vaizdai, emigrantų gyvenimas kelionės metu ir pan.), nors to laikotarpio pabaigoje jau buvo fotografija, plėtėsi ir atvirukų leidyba. Tačiau liko autentiški tokių kelionių aprašymai, iš kurių vieną čia tiktų pacituoti: “Iszvaziavome mes isz Hamburgo 11 d. Gruodžio 1868 m. Laivas, ant kurio plaukėme vadinosi “James Foster”. Lietuvių buvo ant laivo viso 7, isz tų keturi katalikai ir trys lietuviai protestantai – du isz Marijampolės, o vienas nuo Vysztyczio. Žydų isz Marijampolės, Vilkaviszkio, Krosnos ir kitų Lietuvos miestelių važiavo su mumis į 20. Maistą ant laivo dalino mums tik vieną kart ant dienos, kiekvienas gavo: septynis cukorius, apvalius nuo 6 iki 7 colių ploczio, szmotelį blogos mėsos, dvi žalias bulves, žiupsnelį ryžių, kaip po puskvortę avižinių miltų ir po pusantros kvortos vandenio. Virtis valgį turėjom patys. Teip buvo pradžioj, paskiaus negaudavome nė to. Parėjo taip, kad, trecziam mėnesiui einant, žmonės ant laivo pradėjo mirti; buvo dienos, kad po kelis ant syk numarinome. Isz lietuvių, nors keletas sunkiai sirgo, vienog nenumirė nė vienas…Visi pirmiausiai atkeliavę Amerikon lietuviai iszlipdavo New Yorke, bet czion jų padėjimas buvo liudnas. Neturėjo jokių prietelių, nesuprato suvis vietinės kalbos, nežinojo kur eiti, kaip
darbo ir kaip darbą dirbti. Daugumas, kad nenumirtų badu, turėjo eit elgėtauti. Ant nakties visi sueidavo į kokią pasziurę nakvoti”.6

Iš JAV statistikos surinktų duomenų apie atvežamas pinigų sumas matome, kad kraštas dėl emigracijos turejo ne tik darbo jėgos, bet ir finansinių nuostolių. Įvažiuodami į JAV lietuviai turėjo parodyti 30-50 dolerių. Tai buvo valdžios reikalaujamas laidas, kad ateivis turės iš ko gyventi, kol susiras sau darbo. Tad lietuviai Amerikoje turėdavo pradėti iš penkių pirštų. Tiek kiek užsidirbę, kai kurie imdavosi laisvų verslų: kas steigė krautuves, kas smukles bei valgyklas, kas vertėsi įvairiais amatais. Bet dauguma vis dėlto tapdavo paprastais darbininkais anglių kasyklose ir įvairiose dirbtuvėse. Lietuviai gausiai apsigyveno prie anglių kasyklų ir pramonės centrų. Vietomis jie užimė ištisus miestų kvartalus. Ten jie turėjo įvairiausių savo įmonių ir amatininkų. Visi reikalai buvo tenkinami savų žmonių, atsirado lietuviškų krautuvių, kepyklų, smuklių, siuvėjų, kurpių, kirpėjų ir t.t.

5 J. Skirius. Lietuvos istorijos vadovėlis “Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 kl.” CD

6 J.Dapkausko užrašai iš Fr. Jono knygos “Lietuviai Amerikoje” (Plymouth, Pa., 1899, p. 14-15)

Lietuviai taip pat steigė savo akcines bendroves. Amerikos lietuviai stengėsi visus savo reikalus patys apsirūpinti. Kai kurie iš jų praturtėjo ir turėjo nemažai nekilnojamo turto, kai kurie Amerikoje išėjo aukštąjį mokslą ir vertėsi gydytojo, advokato ar kita praktika.

“Apskaičiuojama, kad į Ameriką išvažiavę lietuviai valdžios organams yra parodę apie 4 mln. dolerių. Kai kurie išeiviai pinigų turėjo daugiau, negu buvo reikalinga parodyti. Tad pinigų iš Lietuvos į Ameriką buvo įvežta daug daugiau. Apskaičiuojama, kad plačiai Lietuvai išauginimas ir įkurdiniams Amerikos lietuvių yra atsėjęs apie 5 mln. litų . Tačiau išeiviai yra davę Lietuvai ir daug naudos.”7

A.Kuršius- pirmasis lietuvių išeivis Amerikoje

Kyla klausimas, kodėl tik nuo XIX a. pab. pradedama susipažinti su Amerika? Pasirodo, kad lietuvių Amerikoje buvo ir prieš XVIIa. vidurį . ”Pirmasis lietuvis, atvykęs į Ameriką, apie kurį tiksliai žinome, remdamiesi istoriniais dokumentais, buvo daktaras-pedagogas Aleksandras Karolis Kuršius. A.Kuršius buvo labai išsilavinęs mokslininkas, erudicija lenkęs savo kolegas. Būdamas pirmasis gydytojas ir gamtininkas Amerikoje, jis dar buvo teologas ir teisininkas. A. Kuršius buvo pirmasis Niujorko mokyklos rektorius.”8

Tikroji Kuršiaus pavardė nėra žinoma. Lenkų istorikai jo pavardę kildina iš Kunčevskio, teigdami, kad ji yra lotynizuota į Curtus, bet neneigia, kad jis yra kilęs iš lietuvių didikų šeimos.

Į Ameriką A. Kuršius atplaukė 1659 m. birželio pabaigoje. Jis 1659 m. balandžio 10 d. buvo pasamdytas Amsterdame ir išvyko į Ameriką dėstyti lotynų kalbą. Kuršius, be darbo Niū-Amsterdamo mokykloje, įrengė sodą su herbarų rinkiniais, kurių jau reikėjo medicinos praktikai. 1659 m. liepos mėnesį gubernatorius savo raporte rašė, jog Kuršius dirba labai gerai ir mokslo srityje daro stebinančią pažangą. Daugeliui miesto vadovų Kuršiaus mokymo metodai atrodė labai liberalūs. Kuršius bandė aiškinti, kad ir daugelis tėvų nenori, kad vaikai mokykloje būtų mušami, bet miesto “galvos” juo netikėjo. Brendo konfliktas ir Kuršius netrukus po to grįžo į Olandiją mokytis. 1661 m. gruodžio 27 d.jis įstojo į Leideno universitetą, kur studijavo teisę ir mediciną. Kuršius buvo įregistruotasss kaip “Lietuvos bajotas”. Po jo išvykimo iš Leideno, istoriniai duomenys apie jį nutrūksta.

Pirmoji Amerikos lietuvių sostinė- Shenandoah

Pirmieji ateiviai, atvykę į JAV, pateko į Niujorką. Tačiau darbo čia nebuvo. Kai prasidėjo geležinkelių tiesimas į Pensilvaniją, lietuviai patraukė ten. Plėtojantis Pensilvanijos anglių pramonei, nemaža lietuvių susirado darbo anglių šachtose. Pensilvanijos kasyklose 1885 m. buvo apie 15 tūkst. lietuvių. Jų skaičius greitai augo, 1915 m. ten buvo jau apie 80-90 tūkst. lietuvių.

Bostone, Filadelfijoje, Baltimorėje lietuviai apsigyveno XIX a. pab. Labiausiai lietuvių kolonijos augo Ilinojaus, Pensilvanijos, Niujorko ir Masačiuseto valstijose.

“Shenandoah- vienintelis miestas Amerikoje, kurio atsiradime dalyvavo lietuviai. Jie ne tik dalyvavo miesto augimo eigoje bei ilgainiui sudare apie 1/3 visų gyventojų

7 A. Šapoka. Lietuvos istorija, 638 psl, V.:1990 m.

8 Straipsnis. V. Ramonis. Daktaras A. Kuršius- pirmasis lietuvis Amerikoje

ir ėmėsi jam vadovauti. Todėl ne veltui Shenandoah buvo ilgą laiką vadinamas Amerikos lietuvių sostine…”9

Pimojo lietuviško spausdinto žodžio atsiradimo Amerikoje garbė priklauso ne kam kitam, bet Shenandoah lietuviams. Ten buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga. Tai buvo Augustino Zaicos iš lenku kalbos išversta “Istorija septynių mokytojų”.

Lietuviai, atsidūrę šiame mieste, dirbdavo anglių kasykloje. Tai buvo sunkus, alinantis darbas, neretai pareikalavęs ir aukų…

“ Mūsų dienomis lankantis Shenandoah mieste, iš visų pastatų ir kitų bažnyčių, iškyla du gotikiniai bokštai. Tai Šv. Jurgio bažnyčios bokštai, savo aukščiu bei grožiu dominuojantys kadaise buvusiame angliakasių mieste, klestėjimo laikais turėjusiame apie 30000
gyventojų. Šiuo metu belikę apie 7000”10

Šv. Jurgio bažnyčia nebuvo pirmoji, kurią šiame mieste pastatė lietuviai. 1872 m. buvo pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. Vėliau lietuviai įkūrę ir savo parapiją

Shenandoah ir apylinkių lietuviai angliakasiai ėmė rūpintis savo tiesioginio darbo anglių kasyklose pagerinimu, siekė žmoniškesnio uždarbio. To siekdami ji įstojo į uniją. 1897 m. prasidėjo angliakasių streikai, pareikalavę daug kraujo ir aukų.

Emigrantų darbas anglių gasyklose

Ne tik Shenandoah apylinkėse pagrindinė ateivių profesija buvo angliakasyba. Dirbant nepaprastai sunkiomis sąlygomis, po 10 valandų kasdien, angliakasiai gaudavo atlyginimą tiesiogiai priklausantį nuo anglių kiekio. Darbo mokestis šiek tiek stabilizavosi tik apie 1880-1900 metais.

Sunkios darbo sąlygias, dažnos nelaimės šachtose, griūtys, darbo apsaugos nebuvimas vertė angliakasius vienytis. 1894 m. Shenandoah llietuvių skyrius turėjo 4000 narių, o su apylinkių padaliniais apie 15 tūkst. Profsajungų būrimasi konflikavo kai kurių amerikiečių darbininkų judėjimų vadovų pozicija. Jie aiškino, kad Rytų Europos imigrantai demoralizuoja darbininkų judėjimą, nes jie nemoka anglų kalbos ir streikų metu komunikacija su ateiviais neįmanoma. Tuo naudojosi darbdaviai, kiršindami vieną tautą su kita.

“Agitacija prieš ateivius, kuria varė darbdaviai, ypač pasmarkėjo 1897 m. Jie buvo raginami priimti JAV pilietybę (dalis tai darė), o Amerikos spaudoje buvo raginama apriboti imigraciją. Antiemigracinė propoganda paveikė vietinius- daugelis ateivių, nemokėjusių anglų kalbos, buvo šalinami iš darbo, o naujieji nepriimami.”10 Lietuviai buvo raginami protestuoti. 1897 m. išsiplėtus streikams, lenkų, lietuvių ir slovakų darbininkai organizavo eitynes į Latimero vietovę uždaryti dar tebedirbančias šachtas. Eiseną pasitiko policija ir ją sustabdė žiauriomis priemonėmis. 38 buvo sužeisti, 51 žmogus nukautas vietoje.

Latimero skerdynės buvo gera pamoka ir JAV profsajungų vadovams, įrodinėjusiems, kad imigrantai silpnina streikų kovą.

Smunkant anglių pramonei Pensilvanijoje, daugelis lietuvių patraukė dirbti į šachtas arba miestus, kur susirasdavo darbo fabrikuose, siuvyklose arba už susitaupytų pinigų atidarė dirbtuvėles, valgyklas, salūnus.

9 V.Būtėnas. “Pimoji Amerikos lietuvių sostinė-Shenandoah”

10 A Eidintas. Lietuvių kolumbai, 36 psl.

Atsiranda naujas lietuvių visuomenės sluoksnis

Kadangi lietuvių imigrantai buvo jauni, nevedę vyrai, tai lietuvių šeimos pradėjo verstis ir pelnytis iš savotiškų bendarbučių laikymo. Nemokant ateiviams anglų kalbos, atsirado ir etninė aptarnavimo sfera, prekybininkai, jau turėjo tam tikrą kapitalą bizniui. Būdingiausias to meto amerikietiškasis kultūros atributas buvo karčema, JAV vadinta salūnu.(Žr. Priede, Nr.1) Tarp prekybininkų daugiausia vyravo smulkieji ir tai lėmė bendros išeivių gyvenimo sąlygos. Didelių kapitalų jie neturėjo, o augant imigracijai iš Rytų Europos, naujiems ateiviams reikėjo tik pačių būtiniausių prekių. Smulkieji lietuvių prekybinikai sėkmingai konkuravo su žydų prekybininkais, nes lietuvių krautuvėlės buvo steigiamos tik imigrantų rajonuose, o dauguma krautuvinikų mokėjo ne tik lietuvių, bet rusų, lenkų ir anglų kalbas ir turėjo platų pirkėjų ratą.

“Atsirandant pasiturinčių žmonių, gausėjo ir lietuvių inteligentų. JAV statistika rodo, jod 1899-1914 m. į šalį atvyko 255 lietuviai inteligentai, 61 muzikantas, 37 kunigai, 37 mokytojai, 18 inžinierių. 1916 m. lietuvių surinktais duomenimis, JAV buvo 40 lietuvių gydytojų, 10 advokatų, 25 laikraščių redaktoriai ir 25 leidėjai, 120 kunigų, 30 bankininkų ir apie 3000 krautuvininkų, 2500 aludžių savininkų ir apie 10000 įvarių amatininkų ir kvalifikuotų darbininkų.”11. Laikui bėgant jų skaičius augo, nemažai lietuvių baigė koledžus ir aukštesnias mokyklas. Nepaisant jų skaičiaus didėjimo, jie tesudarė vos 2% visos išeivijos, visi kiti buvo fizinį darbą dirbantys imigrantai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2683 žodžiai iš 8800 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.