Jav pėstininkų kuopos vietovės gynybos analizė pagrindiniai principai taktinės charakteristikos
5 (100%) 1 vote

Jav pėstininkų kuopos vietovės gynybos analizė pagrindiniai principai taktinės charakteristikos

Literatūra

1. Gediminas Dapkevičius. ,,Užsienio šalių sausumos kariuomenių žinynas“. Vilnius, 1996.

Internetiniai puslapiai

2. www.GlobalSecurity.org

3. http://www.goarmy.com/

4. http://arba.army.pentagon.mil/

5. http://www.armystudyguide.com/

6. http://armyawards.com/

7. http://www.stayarmy.com/

8. https://www.infantry.army.mil/

Įvadas

JAV kariuomenė turi gilias tradicijas ir patirtį kovojant lauko bei miškingų vietovių sąlygomis. Įvykę karai leido JAV kariuomenei ištobulinti savo techniką, ištaisyti buvusias klaidas, kurios atsirasdavo, dėl vienokio ar kitokio patirties trūkumo. Žinant, kiek lėšų nuo bendro vidaus produkto JAV skiriama kariuomenei, vargu ar galime surasti šios kariuomenės silpnąją grandį. Tokia grandimi galime laikyti JAV nemokėjimą kovoti miesto sąlygomis. Taip yra todėl, kad ši kariuomenė neturėjo patirties tokios rūšies operacijose. Tačiau ir ši spraga, manau bus užpildyta, po įvykusių karo Afganistane, bei Irake. Nors JAV kariuomenė dominuoja puolimo operacijose, tačiau jos gynybos sugebėjimai taip pat nėra nei trupučio menkesni.Gynyba

Gynybos samprata JAV kariuomenėje yra tokia pat, kaip ir daugelyje kitų valstybių kariuomenių. Ji apibrėžiama, kaip kovinių veiksmų rūšis, kuri gali būti naudojama norint laimėti laiko, padaryti priešui kuo daugiau nuostolių, sutaupyti (atgauti) jėgas, suklaidinti priešą ar paremti savo pajėgas kituose veiksmuose, pavyzdžiui kontratakoje, ar kontramūšyje. Šioje kariuomenėje gynyba skirstoma į vietovės ir pozicinę. Šios dvi gynybos rūšys skiriasi pagal keturis pagrindinius parametrus: kovos rikiuotės išdėstymo būdą, gynybos tikslą, vietovės įrengimą, bei grupuotės elementų veiksmų tempą. JAV kariuomenės statutai pabrėžia, kad sausumos karinomės pajėgos, įsitvirtinusios gynyboje gali ilgą laiką gintis nuo tris kartus didesnių priešo pajėgų, arba trumpą laiką atsilaikyti prieš penkis kartus didesnį priešą. Taip pat yra išskiriamos gynybos rūšys, kurios labiausiai tinka tankų ir mechanizuotiems padaliniams (mobili gynyba), pėstininkams (pozicinė gynyba) ir mišrios sudėties junginiams (puolamieji gynybos veiksmai). Vienokia ar kitokia gynyba suteikia galimybę užpulti priešą ir perimti iš jo mūšio iniciatyvą.

Gynyba JAV kariuomenėje pagal gynybos būdą skirstoma į mobilę ir vietovės. Mobilios gynybos tikslais yra: priešo sutriuškinimas, priešo kovos rikiuotės pažeidimas, bei perėjimas į puolimą perimant iniciatyvą iš priešo. Pozicinės gynybos pagrindinis požymis yra tas, kad ši gynyba yra orientuota į vietovės išlaikymą, priimant puolančiojo priešo smūgį.

Pozicijų išdėstymas vietovėje

Pagal JAV kariuomenės statutus yra reikalaujama, kad gynybos pozicijos nebūtų išdėstomos šabloniškai. Gynybos elementai, tokie kaip atramos punktai, blokuojančios ir atkertančios pozicijos, esančios ugnies ir kontratakų ribose, nebūtų išdėstomos šabloniškai. Atskirose kryptyse gynyba gali būti organizuota išdėstant padalinius į viena ešeloną su rezervu, kitose-ešelonuojant į giluma, trečiose – kombinuotai arba žiedinės gynybos principu. Be to, rikiuotės elementais gynyboje gali būti: lauko artilerijos grupuotė, priešlėktuvinės gynybos priemonių grupuotė, specialūs rezervai, o nesant sąlyčio su priešu- priedangos kariuomenė, bendroji ir kovinė sauga. Prieš pagrindinį gynybos rajoną statoma tiesioginė sauga, ruošiami minų laukai, įvairios kliūtys, kurios pridengiamos visų rūšių ugnimi. Kuopa savarankiškai gynybos veiksmų dažniausiai nevykdo. Dažniausiai ginamasi brigados sudėtyje. Tam tikrai atvejais gali gintis ir savarankiškai. Gynybos rajonas siekia 5-8 km. fronto ir 8-12 km. į gilumą.

Kuopos mūšio pozicija gynyboje sudaroma iš būrių pozicijų, pagrindinių, atsarginių ir papildomų kovos mašinų, priskirtų ugnies priemonių pozicijų, kuopos vado vadavietės. Priklausomai nuo situacijos būriai gali būti išdėstomi linija arba pagilintai.

Linijinis išdėstymas. Toks metodas reiškia padalinių išdėstymą, sukoncentravimą, išilgai PGL (FEBA). Tai duoda didesnę pajėgų koncentraciją, tarpusavio palaikymą ugnimi, lengvesnę sąveiką bei administravimą bei didesnio fronto ruožo uždengimą. Pagrindinis tokio metodo trūkumas yra gynybos gilumos mažas ruožas, arba visiškas jos nebuvimas. Todėl linijinis išdėstymas pasirenkamas tik tokiais atvejais, kai:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 670 žodžiai iš 2097 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.