JAV SUSIKŪRIMAS
Šiaurės Amerikos kolonizavimas prasidėjo XVII a. pr., kai anglai įkūrė Virdžinijos koloniją (1607 m.). Be britų, kolonijas kūrė prancūzai, švedai, olandai. Kolonistų interesai susidūrė dėl teritorijos, todėl kilo Septynerių metų karas tarp Prancūzijos ir Anglijos. Prancūzai pralaimėjo ir prarado Luizianą bei Kanadą.
Emigracijos į Ameriką priežastys:
• Siekimas praturtėti. Europoje tuo metu buvo tikima, kad didžiausias tautų turtas – aukso ir sidabro kasyklos, todėl į Ameriką plūdo aukso ieškotojai.
• Noras laisvai išpažinti religiją. Puritonai dėl drąsių demokratijos ir respublikonizmo idėjų Anglijoje buvo persekiojami, ieškojo tokios žemės, kurioje galėtų gyventi pagal savo principus.
• Politinės-religinės kovos gimtojoje Anglijoje.
• Noras įsigyti žemės.
• Noras įgyvendinti laisvės ir lygybės idėjas.
Kolonistų gyvenimo Šiaurės Amerikoje sąlygos
Fizinės-ekonominės
• Kolonistai nekentė bado, jiems netrūko būtiniausių buities dalykų, geriau maitinosi.
• Beveik nebuvo lūšnų ir tiek daug valkatų kaip Anglijoje.
• Nereikėjo išlaikyti nuolatinės kariuomenės, karalių dvarų, aristokratijos. Politinės-socialinės
• Kolonijos turėjo plačią savivaldą, atstovaujamuosius susirinkimus, konstitucijas.
• Nors iš pradžių buvo priimti įstatymai, numatantys rangų hierarchiją, bet žemvaldiška aristokratija neprigijo. Patys savininkai turėjo dirbti žemę.
• Žmonėms buvo suteikta įsitikinimų ir religijos laisvė, kolonistai buvo gana raštingi.
Nepriklausomybės karo priežastys (1775-1783 m.) Anglijos parlamentas priėmė keletą aktų, reglamentuojančių Šiaurės Amerikos užsienio prekybą. kolonijas norėta paversti žaliavų šaltiniu ir pigios pramonės rinka.
• Tabaką į kitas šalis buvo galima išvežti tik per Anglijos uostus, parduoti tik Britanijos pirkliams ir išsiųsti tik anglų laivais.
• Kontrabandą siekta pažaboti įvedant naujus muito mokesčius.
• Uždrausta leisti popierinius pinigus – atsiskaityti galima tik sidabru.
• Parengtas žyminės rinkliavos įstatymas, apmokestinti visi juridiniai dokumentai, spaudos leidiniai ir kt.
• Žymūs kolonijų žmonės įrodinėjo, kad Anglijos valdžia neturi teisės taip elgtis, ir kad kolonijoms lieka viena išeitis – atsiskirti nuo metropolijos.
Nepriklausomybės deklaraciją (1776 m.liepos 4 d.) priėmė kolonijų atstovų kongresas. Ją parengė žymus mąstytojas Tomas Džefersonas. Deklaracijos mintys apibendrino XVIII a. Europos švietėjų idėjas. Paskelbta, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką valstybę, nustatė naujos valstybės santvarkos pagrindus: valstybėje turėtų būti užtikrinta visų piliečių lygybė ir prigimtinės teisės, o jas turi garantuoti valdžia, kurios šaltinis – valdomųjų sutikimas.