Jav susikūrimas
5 (100%) 1 vote

Jav susikūrimas

JAV SUSIKŪRIMAS

Nuo XVI a. kolonizaciją Šiaurės Amerikoje vykdė Ispanija, Prancūzija, Anglija, Nyderlandai. Gyvybingiausios pasirodė esančios anglų gyvenvietės. Tai priklausė nuo Anglijos karinės galios ir kolonizacijos pobūdžio. Iš Anglijos į Ameriką plūdo didžiausias nuskurdusių gyventojų srautas. O Olandijos ir Prancūzijos kolonijose nebuvo masinės valstiečių kolonizacijos, stambūs žemių savininkai buvo labai suinteresuoti kailių prekyba su indėnais. XVII a. prancūzai įkūrė Kvebeko fortą (Kanados kolonijos pradžia), o vėliau Luizianos koloniją.

1607 m. buvo įkurta I – oji nuolatinė anglų kolonija – gyvenvietė Šiaurės Amerikoje pelkėtose Džeimso upės žiotyse – Virdžinija.

Ilgainiui Atlanto pakrantėje įsikūrė 13 anglų kolonijų:

• šiaurinės, vadinamos Naująja Anglija: 1. Niu Hampširas,2. Masačiusetsas, 3. Konektikutas, 4. Rod Ailandas;

• centrinės: 5. Niujorkas, 6. Pensilvanija, 7. Niudžersis, 9. Delaveras;

• pietinės: 8. Merilendas, 10.Virdžinija, 11. Šiaurės Karolina, 12. Pietų Karolina, 13.Džordžija.

1619 m. atgabenami pirmieji juodaodžiai vergai į Virdžiniją.

1620 m. Į Ameriką atvyko anglų puritonai, kurie įkuria pirmąją koloniją Masačiusetse.

150 m. trukusio nuo anglų kolonijų įkūrimo Šiaurės Amerikoje iki 1775 – 1783 m. Nepriklausomybės karo, čia klostėsi kapitalistiniai santykiai, formavosi buržuazinės revoliucijos prielaidos. Svarbų vaidmenį suvaidino puritonizmas (griežti principai, moralė, elgesys). Naujajame Pasaulyje ši ideologija tapo teorine ankstyvosios buržuazinės visuomenės sukūrimo programa. Po truputį augo namudinė pramonė, o antroje XVII a. pus. atsirado ir manufaktūrų.

XVIII a. viduryje susidarė teritorijos, kalbos, ekonominio gyvenimo ir kolonijų ūkinių interesų bendrumas, kuris padėjo naujos nacijos – amerikiečių – pamatus. Gyventojai įgijo bendrų psichinių bruožų. Pakito čia vartojama anglų kalba – atsirado naujų žodžių, kitų pakito tartis.

XVIII a. vid. daugelis kolonijų gyventojų jau vadino save amerikiečiais.

Š. Amerikos kolonijose pradėjo dominuoti anglai.

13 – oje Atlanto pakrantės kolonijose gyv. 1,6 mln. gyventojų. Čia atplaukdavo ir airių, vokiečių, škotų, prancūzų. Čia žmonės rasdavo tai, ko trūko gimtinėje: žemės, tesią laisvai išpažinti savo tikėjimą, lygias galimybes dalyvauti viešajame bendruomenės gyvenime.

Anglijos kolonijų ūkinė padėtis

Šiaurinėse kolonijose – vad. Naujojoje Anglijoje buvo plėtojama žemdirbystė ir gyvulininkystė, vyravo vidut. dydžio ūkiai (fermos), kuriuos fermeriai nuomojo iš stambių žemvaldžių; taip plėtojosi laivininkystė, žvejyba, prekyba ir pramonė (metalurgija, maisto ir kt.).

XIX a. Š. valstijos tapo JAV pramonės, prekybos ir finansų centru. Buvo tiesiami geležinkeliai, kasami kanalai, statomos gamyklos, fabrikai. Buvo geros sąlygos metalurgijos raidai. Pagr. pramonės šaka buvo medvilninių audinių gamyba. Imta naudoti garo mašinos, plėtojosi mašinų, laivų gamyba.

Čia gyveno 2 kartus daugiau gyventojų nei P. valstijose.

Pietinėse kolonijose pramonė beveik nesivystė, vyravo stambus plantacinis ūkis (buvo auginamas tabakas, ryžiai, cukranendrės, medvilnės plantacijos), kuris buvo paremtas Afrikos juodaodžių vergų darbu. Pagr. Pietinių valstijų verslas buvo medvilnė. Darbas buvo neįsivaizduojamas be vergų.

Anglijos kolonijų politinė ir visuomeninė padėtis

• Kiekvieną iš 13 kolonijų valdė Anglijos karaliaus paskirti gubernatoriai, kurie rėmėsi kolonijų konstitucijomis (chartijomis).

• Š. Amerikoje nebuvo tokio skurdo kaip Anglijos ir Prancūzijos prastuomenės.

• kolonistai buvo gana raštingi (ypač Naujojoje Anglijoje, kur buvo įsikūrę puritonai): kolonijose buvo aukštųjų mokyklų, rengusių daugiausia dvasininkus.

1636 m. įsteigtas seniausias Havardo koledžas. Veikė bibliotekos, buvo leidžiami laikraščiai.

1756 – 1763 m. Septynerių metų karas. Prancūzija Š. Amerikoje praranda Kanadą ir Luizianą.

Šiaurės Amerikos nepriklausomybės karas (revoliucija)

1775 – 1783 m.

1775 m. Masačiusetse prasidėjo karas tarp JAV ir Anglijos. JAV kariuomenės vadu buvo išrinktas Dž. Vašingtonas.

Amerikiečių sąjungininkai: Prancūzija, Ispanija, Olandija.

Šiaurės Amerikos Nepriklausomybės karo priežastys 1. Agrarinė problema Anglijos karalius ir aristokratinė dvarininkija negailėjo pastangų feodaliniams principams įtvirtinti kolonijose. Stambiems valdytojams priklausė daug žemių ir karališkose kolonijose, ir tose, kurias karaliai dovanodavo stambiems dvarininkams (lordas Baltimoras buvo Merilendo savininkas ir pan.). Žemės sklypus jie dalindavo persikėlėliams fiksuotosios rentos sąlygomis, bet neleido kolonijose įsitvirtinti laisvai buržuazinei perkamos ir parduodamos žemės nuosavybei.

Anglijos karalius Jurgis III (Angliją valdo 1760–1820 m.) mėgino atstatyti karaliaus autoritetą.

• Jis stengiasi apriboti kolonijų (Š. Amerikos) savivaldą ir gauti ko daugiau iš jos pajamų.

• siekė kolonijas paversti žaliavų šaltiniu ir gatavos produkcijos rinka.

Feodalizmo elementai agrariniuose santykiuose – latifundijos, majoratas (žemės paveldėjimo aktas), fiksuotoji renta (nuoma, mokestis) – buvo ypač ryškūs centrinėse ir pietinėse kolonijose. Kova dėl
demokratinio žemės klausymo sprendimo pasireiškė įvairiomis formomis: kėlimusi į „laisvas“ žemes (skvoterystė – naujakurystė), sukilimais (1676 m., vadovaujamas Bekono). 2. Prekybinės ekonominės problemos Svarbi prieštaravimų tarp kolonijų ir metropolijos didėjimo priežastis, šalia agrarinio klausimo, buvo prekybinės ekonominės problemos. Anglijos buržuazija kolonijas traktavo kaip žaliavų šaltinį ir rinką savo pramoninėms prekėms. Įvežamų į kolonijas anglų prekių piniginė išraiška sutinkamai su merkantilizmo doktrina viršijo įvežamųjų žaliavų kainas. Tačiau šiaurinės ir centrinės kolonijos ėjo kapitalistiniu keliu, kaip ir pati metropolija, o buržuaziniai Amerikos savininkai tapo anglų buržuazijos varžovais laivų statyboje, geležies liejimo pramonėje, prekyboje su Vest Indija ir kitur.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 837 žodžiai iš 2451 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.