Jav
5 (100%) 1 vote

Jav

Jungtinės Amerikos valstijos (JAV) – dar vadinamos Jungtinėmis Valstijomis arba Amerika, yra federalinė respublika išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyne. JAV plotas (įskaitant Kolumbijos apygardą) yra 9,629,047 km2. Bendras šalies žemės plotas yra 9,158,918 km2. Vidaus vandenys, pakrančių vandenys ir Didieji Ežerai užima 470,129 km2 šalies bendro ploto. Pagal plotą ir gyventojų skaičių užima 3 vietą pasaulyje. Valstybinė kalba – anglų. Sostinė – Vašingtonas. Administraciniu požiūriu JAV suskirstytos į 50 valstijų ir Kolumbijos apygardą. JAV susideda iš 3 atskirų dalių:

1. Pagrindinė dalis. Sudaro 48 valstijos ir Kolumbijos apygarda. Plotas 7,8 mln. km2. 202 mln. gyventojų. Šiaurėje ribojasi su Kanada (sienos ilgis 6420 km), pietuose su Meksika (sienos ilgis 3111 km), vakaruose prieina prie Ramiojo vandenyno, rytuose – prie Atlanto (3330 km), pietryčiuose prie Meksikos įlankos (2625 km).

2. Aliaska. Užima Šiaurės Amerikos šiaurės vakarinę dalį. Jai priklauso Aleutų, Kadjako salos, Aleksandro salynas. Plotas 1,593,440 km2 . Ribojasi su Kanada (sienos ilgis 2480 km).

3. Havajų salos Ramiajame vandenyne. Plotas 16,729 km2. Sostinė Honolulu. Havajai – kolonijinė valstybė. 1959 m. rugpjūčio 21 d. tapo 50 JAV valstija. Valdos: Puerto Rikas (plotas 8900 km2, 3.1 mln. gyventojų), dalis Virdžinijos salų (344 km2, 65000 gyventojų); Guamo sala (534 km2, 93000 gyventojų) ir kt. mažos salos Ramiajame vandenyne; Panamos kanalo zona (1432 km2, 45000 gyventojų). Havajai valdo SNO globojamas Karolinų, Marianų ir Maršalo salas Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje.

Prieš atvykstant Kolumbui, JAV vietiniai gyventojai gyveno jau daugiau kaip 20 tūkst. metų. Europiečių atvykimas sudavė vietinių aborigenų populiacijai didelį smūgį, nes indėnai neturėjo imuniteto europiečių atvežtoms ligoms – per pirmus 150 metų nuo pirmųjų kolonistų atvykimo išmirė 90% vietinių gyventojų. 1565 m. ispanai įkūrė pirmąją Sent Augustino Koloniją (Dabartinėje Floridos teritorijoje). 1607 m. britai įkūrė savo pirmąją koloniją – Džeimstauną, dabartinė Virdžinija. 1763 m. Didžioji Britanijos valdžion, po indėnų ir Prancūzų karo, pateko rytinė Šiaurės Amerikos dalis. Apie 1770 m. Bostonas tapo vis didėjančio nepasitenkinimo Didžiosios Britanijos valdžia centru ir 1775 m. prasidėjo Amerikos revoliucija. 1776 m. Filadelfijoje paskelbta Nepriklausomybės Deklaracija. 1781 m. Amerikiečių pajėgos sutriuškino Britus per Jorktauno apgultį. Po dviejų metų Paryžiaus sutartimi Didžioji Britanija pripažino buvusių savo kolonijų nepriklausomybę. 1787 m. Filadelfijoje paskelbta JAV konstitucija, kurią iki 1790 m. ratifikavo visos 13 JAV valstijų. 1812-1815 m. karas tarp Didžiosios Britanijos ir JAV galutinai pabaigė Didžiosios Britanijos kišimąsi į JAV reikalus. 1848 m. laimėjusi Meksikos karą JAV įgijo daug naujų žemių. 1861 m. atsiskyrė kelio JAV pietinės valstijos, kuriose buvo stipri vergijos šalininkų įtaka ir sudarė Konfederaciją. Balandžio mėnesį prasidėjo JAV pilietinis karas. 1865 m. Konfederacija kapituliavo, taip pabaigdama pilietinį karą. JAV buvo panaikinta vergija, nužudytas prezidentas A. Linkolnas. 1867 m. JAV nupirko Aliaską iš Rusijos. 1870-1890 JAV kariuomenė nugalėjo vietinių genčių pasipriešinimą ir visus indėnus patalpino rezervacijose. 1886 m. susikūrė darbininkų teises ginanti organizacija Amerikos Darbo Federacija. 1898 m. JAV laimėjo Amerikos—Ispanijos karą ir užkariavo teritorijas Karibuose ir Ramiojo vandenyno pakrantėje. 1914 m. JAV užbaigė Panamos kanalo statybą, nutiesdama patogesnio vandens susisiekimo kelią tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. 1920 m. moterims suteikta balsavimo teisė. Tais pačiais metais uždrausta alkoholio gamyba ir prekyba. 1929 m. JAV prasidėjo didelė ekonomikos krizė, dar vadinama Didžiąja Depresija. 1941 m. Japonai atakavo JAV karines pajėgas Pearl Harbore, Havajuose, įtraukdama JAV į II Pasaulinį Karą, kaip atsaką į tai 1945 m. birželio 6 ir 9d. JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio. 1945 m. įkurta Jungtinių Tautų Organizacija. 1950-1953 m. JAV kariavo Korėjos kare. 1962 m. buvo išvengta karo tarp JAV ir TSRS dėl Kubos raketinių bazių krizės. 1965-1973 m. – Vietnamo karas, sukėlęs daug prieštaravimų pačioje JAV. 1969 m. JAV astronautai pirmieji išlipo mėnulyje. 1974 m. po Votergeito skandalo R. M. Niksonas buvo pirmasis JAV prezidentas atsistatydinęs iš prezidento pareigų. 1990-1991 m. JAV karinės pajėgos paskatino tarptautinę koaliciją prieš Iraką Persijos įlankos karo metu.

Pagrindinės JAV dalies bendras kranto ilgis 22 860 km. Atlanto pakrantė daugiausia žema, daug įlankų. Ramiojo vandenyno pakrantė kalnuota, jo šiaurinėje dalyje daug fiordų ir šcherų.

Apie ½ pagrindinės JAV dalies teritorijos užima lygumos ir neaukšti kalnai (rytuose ir vidiniuose rajonuose). Į vakarus nuo didžiųjų ežerų, kur į paviršių išeina Šiaurės Amerikos platformos pamatas, yra Laurentijos plokščiakalnis (pietinė dalis; 300-400 m aukščio). Vidinės lygumos – Centrinių lygumų (200-500 m aukščio) ir Didžiųjų lygumų (500-1600 m aukščio) pietinės dalys, Meksikos įlankos pakrantės žemuma – užima Šiaurės Amerikos platformą ir Meksikos įlankos tektoninį įlinkį. JAV rytuose – raukšliniai Apalačių
kalnai (Mičelio kalnas, 2037 m), susidarę paleozojuje. Į pietryčius nuo jų – Atlanto pakrantės žemuma. JAV vakarus užima vėlyvojo mezozojaus ir kainozojaus raukšliniai kalnai – Kordiljerai; rytuose jie apima Šiaurės Amerikos platformos vakarinę dalį, dislokacijų suskaidytą kreidos periode. Kordiljerų rytiniame pakraštyje yra Uoliniai kalnai (beveik 4400 m aukščio). Į vakarus nuo jų – vulkaninė Kolumbijos plynaukštė, dykuminis Didysis Baseino kalnynas su nenuotakiomis įdubomis (giliausia – Mirties slėnys – 85 m), Kolorado plynaukštė. Į vakarus nuo plokščiakalnių ir plynaukščių yra Kaskadiniai ir Siera Nevados kalnai. Kalifornijos ir Vilameto slėniai skiria juos nuo Pakrantės kalnagūbrių. Aliaskos centre yra dalis Jūkono plokščiakalnio. Pietuose jį juosia Aliaskos kalnagūbris (Makinlio kalnas 6193 m – aukščiausia viršūnė JAV ir visoje Šiaurės Amerikoje), Aleutų kalnagūbris, Šv. Elijo, Čugačo kalnai; šiaurėje – Brukso kalnai ir Arktinė žemuma. Havajų salos vulkaninės, iki 4205 m aukščio. Vidutinis šalies aukštis – 760 m virš jūros lygio.

Pagrindinės JAV šiaurėje klimatas – vidutinių platumų (prie Ramiojo vandenyno – jūrinis, centre – kontinentinis, rytuose – vėsus drėgnas). Didesniosios JAV dalies klimatas subtropinis (prie Ramiojo vandenyno mediteraninis, vidurinės dalies vakaruose kontinentinis, centre ir pietvakariuose drėgnas, prie Atlanto musoninis). Floridos pusiasalio pietuose jis jūrinis tropinis, Aliaskoje – arktinis, subarktinis ir jūrinis vidutinių platumų, Havajų salose – jūrinis tropinis. Žiemą žemiau 00C būna visoje JAV teritorijoje, išskyrus JAV pietvakarius (Kalifornijos valstija), Floridos pusiasalio pietus ir Havajų salas. Žemiausia temperatūra (- 640C) yra buvusi Jūkono plokščiakalnyje. Vasarą aukščiausia temperatūra (56,7 0C) užregistruota Mirties slėnyje. Aliaskos pietryčiuose per metus iškrinta 3000-4000 mm kritulių, Vašingtono valstijos vakaruose – iki 2000 mm, JAV pietryčiuose – 1500-2000 mm, vidinėse lygumose – 300-1500 mm, vidiniuose Kordiljerų plokščiakalniuose ir plynaukštėse kai kur – mažiau nei 100 mm. Pastovi sniego danga žiemą būna Kordiljerų šlaituose, ir JAV šiaurės rytuose (į šiaurę nuo 400 š. pl.).

Didžiausios upės: Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jūkonas. Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų režimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai: Aukštutinis, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (>½ jo ploto priklauso JAV, likusi dalis – Kanadai.) D. Baseine yra nenutekamųjų sūriųjų ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.

Pagrindinės JAV dalies šiaurės rytuose, Apalačių priekalniuose ir Didžiųjų ežerų rajone dirvožemiai daugiausia velėniniai jauriniai ir rudieji miškų, pietinėse provincijose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Centrinių lygumų vakaruose – prerijų juodžeminiai, Didžiosiose lygumose – kaštoniniai, juodžemiai, o į pietus nuo 380 š.pl. – tamsiai rudi ir pilkai rudi, Kordiljerų vidiniuose plokščiakalniuose ir plynaukštėse – pusdykumių rudieji ir subtropinių dykumų. Lygumose taip pat daug velėninių karbonatinių, aliuvinių, pelkinių pievų dirvožemių. Kalnuose – rudieji kalnų miškų ir tamsiai rudi, Aliaskoje – tundriniai, tundriniai kalnų, įšalę taigos, Havajų salose – feralitiniai dirvožemiai.

Iki europiečių pasirodymo apie ½ teritorijos užėmė miškai (rytinėje dalyje ir Kordiljerų šlaituose), didelę vidinių lygumų dalį – stepės (prerijos). Iki XX amžiaus 8 dešimtmečio > ½ miškų iškirsta, prerijos suartos. Natūrali augalija išliko tik kalnuose. Dabar miškai užima apie 30% JAV teritorijos (1990m. miškų užimamas teritorijos plotas didėjo). Šiaurės rytuose ir netoli Didžiųjų ežerų, be pievų ir dirbamų žemių yra spygliuočių ir plačialapių miškų (juose auga pušys, eglės, kėniai, klevai, liepos, uosiai). Apalačių priekalniuose – plačialapių miškai (ąžuolai, kaštonai, bukai, klevai, žagreniai, platanai); į pietus nuo 35-390 š.pl. juose auga magnolijos, tulpmedžiai, likvidambarai, laurai. Kordiljeruose iki 2100-3300 m aukščio daugiausia auga spygliuočių miškai, aukščiau – subalpinės ir alpinės pievos. Kolumbijos plynaukštėje – stepės. D. Baseino dykumose ir pusdykumėse auga kiečiai, balandūnės, į pietus nuo 380 š.pl. – kaktusai ir kiti sukulentai. Prie Ramiojo vandenyno – pocūgių, sitkinių, eglių, tujų, sekvojų miškai. JAV pietvakariuose – kietalapių krūmynai ir medžiai. Aliaskoje – tundra, kalnų tundra, miškatundrė, taiga. Visas JAV miškų plotas 298 mln. ha, iš jų produktyvaus miško 198 mln. ha. Medienos ištekliai 7,1 mlrd. m3.

Miškų zonoje gyvena rudieji lokiai, elniai, vapičiai, Virdžinijos elniai, lūšys, erniai, kiaunės, burundukai, šikšnosparniai. JAV pietryčiuose – tropiniai gyvūnai: aligatoriai, vėžliai, pekariai, oposumai; paukščiai – flamingai, pelikanai, kolibriai. Prerijų gyvūnai: bizonai (tik rezervatuose), šakotaragės antilopės, elniniai mazamiai, kojotai, šeškai, barsukai, suslikai, gyvatės barškuolės. Pusdykumėse ir dykumose yra įvairių graužikų ir roplių.
šlaituose gyvena snieginės ožkos, grizliai, pietuose – jaguarai, šarvuočiai, Aliaskoje – šiauriniai elniai. Aleutų salų rajone yra jūrų žinduolių kalanų ir kotikų. Svarbiausios verslininkystės žuvys Atlanto pakrantėje – menkės, silkės; Ramiojo vandenyno pakrantėje – lašišinės, paltusai, tunai, be to, krabai, krevetės, austrės.

Dauguma gyventojų yra amerikiečiai – nacija, susiformavusi iš Europos šalių išeivių palikuonių. XVII-XVIII a. imigrantų tarpe vyravo anglai (jie sudarė amerikiečių tautos branduolį), škotai, olandai, vokiečiai, airiai. Nuo XIX a. II pusės – vokiečiai, airiai, anglai, skandinavai. XIX a. pabaigoje – italai ir kitų Pietų ir Rytų Europos šalių išeiviai. 1820-1920 m. į JAV imigravo 39 mln. žmonių. XX a. imigrantų tarpe daug Kanados, Meksikos, išeivių. XVII-XVIII a. iš Afrikos buvo atvežta daug vergų negrų.

Šiuo metu Jūs matote 47% šio straipsnio.
Matomi 1669 žodžiai iš 3538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.