Gamta
Amerika gali didžiuotis savo gamtos grožiu ir įvairumu: gražios kalvos, kalnų viršūnės, ugnikalniai, geizeriai, miškai, girios, ežerai, upės, kriokliai.
Šalies pietuose ir klimatas ir gamta labai skiriasi nuo šiaurės kraštų: vietos lygios dažnai pelkėtos, miškai neįspūdingi. Juose vyrauja ilgaspyglės pušys, palmės, pelkėse balų ąžuolai, kiparisai. Pajūriuose platūs paplūdimiai.
Vidurio ir rytų valstijose nestinga miškuotų kalvų, tarp kurių teka upių. Žali laukai bet pievos.
Ne tokia vaizdinga Didžiosios plokštumos gamta. Prerijose po aukštus stagarus braido galvijai. Kalnuose galima pasigėrėti laukine gamta, upeliais, kriokliais, gėlių laukais ir pievomis.
Tarpukalnėje vyrauja dykumos vaizdas, augmenijos reta, tačiau spalvingos uolos, kalnai sukuria gražia aplinką.
Kalnų virtinėse matyti visai kitokia gamta: sniegas, vertikalios uolos, statūs slėniai, kalnų upės, užgesę ugnikalniai. Raudonmedžio, sekvojos girios.
Prie valstybės grožio prisideda ir miškų plotai palikti gyventojams tai parkai, girios, draustiniai, pajūriai.
Šalies geografinis veidas
Amerikos valstybė susideda iš 48 valstijų krūvoje ir dviejų atokių. Sienos su Kanada ir Meksika driekiasi 12 002 905 km, o tuo tarpu Atlanto, Meksikos įlankos ir Ramiojo vandenyno pakrančių ilgis siekia 18 223 236 km. Daug galingų upių raižo visą JAV žemėlapį, Misisipės upynas pačiame viduryje.
Žemės paviršių charakterizuoja keli vienas į kitą mažai panašūs kraštai: Pamario plokštuma, Apalačių kalnai, Didžioji plokštuma, Uoliniai kalnai, Tarpukalnė ir Ramiojo vandenyno pakraščio kalnai, kurie susideda iš Siera Nevados ir Kaskadų grandinių.
Arti Atlanto ir Meksikos įlankos esantys žemės plotai tolydžio žemėja jūros link ir tampa žemumomis, kurių derlinga žemė labai tinka grūdų, medvilnės ir tabako auginimui. Lėtai tekančiose upėse gausu žuvies, laikosi vandens paukščiai ir kitokie gyvūnai.
Žemės pluta prieš kelis šimtus milijonų metų sustūmė kalnų virtines, kurių gilios raukšlės driekiasi nuo Albamos iki Meino valstijų. Tai Apalačių kalnai, kurių viršūnės siekia 1600 m. nuo jūros lygio. Į vakarus nuo Apalačių prasideda lygumos ir pelkėtas Misisipės slėnis. Didžiųjų ežerų pašonėje paviršius žemas, labai derlingas.
Pačiame šalies viduryje iš pietų į šiaurę tęsiasi didžioji plokštuma, kuri sudaro apie pusę viso JAV ploto. Ji daug kur iškilusi per 520 m. neariama, sausa, apaugus aukšta žole bei retais krūmokšniais. Didžioji šių prerijų dalis labai tinka ganykloms.
Už jų beveik per visą šalį driekiasi Uoliniai kalnai. Juo iškėlė per milijonus metų vykęs žemės plutos judėjimas ir aštriai sulaužė uolų briaunas, kurias dažnai dengia amžinas sniegas.
Kai kurios Uolinių kalnų viršūnės siekia iki 3800 m. ir sudaro dantytą „nugarą“ besitęsiančią per visą šalį. Šių kalnų tirpstantis sniegas duoda pradžią upėms ir dalija upynus į rytų ir vakarų. Už jos prasideda retai apgyvendinta Tarpukalnės sritis – aukšta ir itin sausa plokštuma su skurdžia augmenija, giliai išgraužtais tarpekliais ir erozijos paveiktomis uolomis bei kalvomis.
Plačiuose vakaruose kalnai driekiasi Ramiojo vandenyno pakraščiu. Jie sulaiko vandenyno atnešamus orus ir sudaro vaizdingą pakrantę.
Ekonomika
Jungtinės Amerikos Valstijos-ketvirta pagal dydį pasaulio valstybė. Jos teritorija-9629 tūkst. km2, gyventojų skaičius-275,6 milijono. JAV ekonomika laikoma galingiausia ir pažangiausia pasaulyje. Ji pagamina net trečdalį pasaulio pramonės produkcijos. Pirmavimas siejamas su liberalia ekonomika, finansinės rinkos stabilumu ir puikia šalies infrastruktūra. Šiuo metu JAV ekonominė situacija yra geriausia per paskutinius trejus dešimtmečius:
* nedarbo lygis yra žemiausias lyginant pastaruosius 25 metus;
* ekonomikos augimas didžiausias per paskutinius 10 metų;
* infliacija pasiekė žemiausią lygį nuo prezidento Kenedžio laikų;
* biudžeto deficitas sumažėjo 80%, palyginus su 1992 m.
JAV verslo ciklo pakilimas tęsiasi jau septintus metus. 2000 m. realaus bendrojo vidaus produkto augimas pasiekė 4.1% ir buvo didžiausias nuo 1988 m. Vienas iš pagrindinių JAV ekonomikos augimą skatinančių veiksnių yra vartojimo išlaidos, kurios didėja augančių realių pajamų ir darbo užimtumo dėka. BVP pasiskirstymas pagal ekonominius sektorius: žemės ūkis-2%; pramonė-18%; paslaugos-80% (2000m.).
Infliacija
Nepaisant spartaus ekonomikos augimo ji ir toliau mažėja. 2000m. infliacija siekė 2.2%. Disinfliacija atsirado dėl pasaulinių kainų stabilumo bei žymiai išaugusios JAV dolerio vertės, o tai sumažino importo į JAV kainą ir padidino importo apimtis. Įtakos turėjo ir augantis darbo produktyvumas, kuris kompensuoja didėjančias darbo išlaidas.
Užimtumas
Nedarbo lygis sumažėjo nuo 6.1% (1994 m.) iki 3.9% (2000 m.). Šis skaičius yra žymiai mažesnis nei didžiojo septyneto (G-7) šalyse, kartu jas paėmus. JAV nedarbo lygis, lyginant su kitomis G-7 šalių ekonomikomis, išskyrus Japoniją, yra mažesnis.