Valstijos
JAV nėra vientisas kraštas, kaip Brazilija ar Kanada, o federacija, jungianti 50 visai skirtingų valstijų. Kiekvieną valstiją žymi žvaigždė JAV vėliavoje. Iš pradžių Atlanto vandenyno pakrantėje buvo tik 13 valstijų, bet amerikiečiams plečiantis į vakarus, XIX a. prisidėjo daugiau. Visos valstijos, išskyrus dvi, yra greta viena kitos tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, tik Aliaska už Kanados, tolimiausiame Šiaurės Amerikos žemyno šiaurvakariniame kyšulyje ir Havajai – grupė salų Ramiajame vandenyne – atsiskirusios nuo kitų. Aliaska yra didžiausia valstija. Havajai – jauniausia, prisijungusi tik 1959 metais.
Bendri duomenys
Pagal plotą JAV yra ketvirtoji pasaulio valstybė po Rusijos, Kanados ir Kinijos, o pagal gyventojų skaičių – trečioji, po Kinijos ir Indijos. Pagal ekonomikos lygį – tai pirmoji valstybė, kuri daro didžiulę įtaką viso pasaulio ekonomikai ir politikai. JAV yra turtingiausia ir galingiau-sia pasaulio valstybė. Joje per 250 mln. žmonių, o teritorija – dideli Šiaurės Amerikos žemyno plotai nuo apledėjusios Aliaskos iki kraštų, garuojančių Evergleitso pelikų Floridoje.
Valstybės valdymas
JAV yra seniausia pasaulyje demokratinė respublika, valdoma prezidento, dviejų kon-greso rūmų ir teismo pagal 1787 metų Konstituciją. JAV aukščiausioji valdžia dalijasi į tris ša-kas: a) prezidentas ir jo administracija; b) kongresas ; c) Aukščiausiasis teismas. Šitaip buvo numatyta 1787 metų Konstitucijoje, kad nė viena valdžios šaka neįsivyrautų. Šios šakos tarpusa-vyje pasidalinusios valdžią ir atsveria bei kontroliuoja vienas kitą.
JAV vyriausybė gauna pajamas iš: pajamų mokesčių, mokesčius už testamentus ir dovanas, muito mokesčių, akcizo mokečių, korporacinių gendrovių mokesčių, socialinio draudimo mokesčių iš darbdavių. O sunaudoja jas: ginkluotosioms pajėgos, palūkanoms už paskolas, socialinei rūpybai, sveikatos apsaugai, veteranams, švietimui, transportui, bedarbių pašalpoms bei kitkam.
Gyventojai
JAV gyventojų daugumą sudaro amerikiečiai. Amerikiečių nacija savo šaknimis siekia pirmuosius išeivius iš Europos. XVII – XVIII a. tarp emigrantų vyravo anglai, kurie ir sudarė nacijos branduolį. Vėliau į JAV atvyko daug škotų, olandų, vokiečių, airių, dar vėliau – ir kitų tautybių amerikiečių.
Nuo XIX a. antros pusės JAV pradėjo emigruoti ir daug lietuvių.Pagal JAV Imigracijos biuro duomenis, vien tiktai 1889-1914 m., kai lietuvių registracija buvo atskirta nuo Rusijos imperijos piliečių registracijos, į Naująjį Pasaulį atvyko apie 253 tūkst.lietuvių.Šis skaičius, be abejo buvo didesnis. 1923-1939 m.į JAV imigravo dar apie 100 tūkst.lietuvių.
Gyventojų skaičius praeityje didėjo dėl emigracijos. Dabar jai nustatomos griežtos kvo-tos (apribojimai). JAV kasmet įsileidžia apie 250 – 300 tūkst. imigrantų. Imigracija, be to skatina „protų pritekėjimą”. JAV gyvena išeivių kone iš viso pasaulio šalių. Šiais laikais pagrindinę gy-ventojų prieaugio dalį sudaro natūralusis prieaugis. Jis nėra didelis.
Vietinių Amerikos gyventojų liko nedaug: apie 800 tūkst. indėnų ir 30 tūkst. eskimų ir aleutų, gyvenančių daugiausia rezervatuose. Gyventojų rasių pasiskirstymas teritorijoje nevienodas. Visur vyrauja europiečių kilmės amerikiečiai, bet, pavyzdžiui, Alabamos valstijoje yra 25,3% negrų, Arkanzaso valstijoje 19% ispaniškai kalbančių tautų, atvykėlių iš Karibų salų, Aliaskoje – 16% eskimų ir aleutų, Kalifornijoje – 26% azijiečių.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra miestų šalis – net 34 jų miestai turi daugiau kaip po milijoną gyventojų. Didžiuosiuose miestuose įsikūrė apie pusę visų JAV gyventojų. Didžiausiu ekonominiu aktyvumu pasižyminčiuose JAV dalyse susidarė megalopoliai – urbanizuotos zonos, kuriuose susiliejo daug aglomeracijų. Didžiausias megalopolis, apimantis 34 miestus ir nusitę-siantis apie tūkstantis kilometrų Atlanto pakrante – Bostono – Vašingtono. Į jį įeina Bostono, Niujorko, Filadelfijos, Baltimorės, Vašingtono aglomeracijos. Čia gyvena apie 40 mln. gyvento-jų.
JAV miestai yra palyginti jauni, tad neturi Europos miestams būdingų senamiesčių. Juos pakeičia dauntaunai (down town). Aukščiausias pasaulio dangoraižis yra Čikagoje. Tai “Sears” 1947 m.
Gyventojų pasiskirstimą etniniu atžvilgiu lemia gretimų šalių kaiminystė, imigracija, jau anksčiau įsikūrusių etninių grupių išsidėstymas. Vakarų pakrantėje daugiau išeivių iš Azijos. Čia ir vadinamieji čainataunai – “kinų miestai” miestuose – yra didžiausi. Pietinė JAV dalis – juodųjų išeivių iš Karibų ir ispaniškai kalbančiu šalių gyvenamoji vieta. Ten daug kur angliškai neįmanoma susišnekėti.