Javų ligos bei kova su jomis
5 (100%) 1 vote

Javų ligos bei kova su jomis

Javų ligos bei kova su jomis

Kietosios kūlės (Tilletia spp.) Yra viena pavojingiausių kviečių ligų. Užkrėstus kviečius galima pastebėti grūdų pieninėje brandoje. Augalai žemesni, varpos pasišiaušusios, tamsesnės, stovi stačios. Varpose vietoje grūdų yra tamsūs kūlgrūdžiai, pilni grybo sporų. Kuliant kviečius sporos išdulka ir patenka ant sveikų grūdų. Augalai kietosiomis kūlėmis apsikrečia dygimo metu. Ši liga pas mus pasireiškia kiekvienais metais ir labiau išplinta, kai blogai paruošiama sėkla, kai vėlinama sėja arba kviečiai dėl blogos priežiūros skursta. Dulkančiųjų kūlių pažeistų kviečių išplaukėja tik varpų stagarėliai, kurie būna gausiai aplipę tamsia, lengvai dulkančia sporų mase. Nudulkėjusios sporos patenka ant žydinčių augalų. Čia jos sudygsta ir skverbiasi į besiformuojančio grūdo gemalą. Tokiam grūdui dygstant, grybas įauga į daigą, iš kurio išauga kūlėti varpų stagarėliai. Ligos sukėlėjas žiemoja kviečių želmenyse ir grūduose. Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja žieminiu javu daiguose, o kuliaspores – ant grūdų – saugyklose. Čia jos gali išlikti gyvybingos daugeli metu. Daigai gali apsikrėsti ir per dirv¹. Derliaus nuostoliai siekia nuo 10 iki 40% ir yra tiesiogiai proporcingi sergančiu augalu kiekiui.

Dulkančios kūlės (Ustilago spp.) Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja grūduose, gemale ir juose gali išlikti gyvybinga 1-5 metus. Derliaus nuostoliai siekia nuo 10 iki 40% ir yra tiesiog proporcingi sergančiu augalu kiekiui.

Miežių dulkančios kūlės pažeidžia varpas, sunaikindamos grūdus. Sergantys augalai būna gerai matomi miežiams išplaukėjus – grūdų vietoje būna juodų kūliasporių masė, kuri netrukus nudulka ir iš varpos lieka juodas stagarėlis. Sporos užkrečia besiformuojančius grūdus, kurie pažiūrėjus atrodo sveiki, tik užauga smulkesni. Derliaus nuostoliai priklauso nuo ligos išplitimo ir gali siekti iki 10% ar daugiau. Dulkančiomis kūlėmis didesnė tikimybė užsikrėsti, kai plaukėjimo – žydėjimo metu vyrauja lietingi orai ir šis tarpsnis užsitęsia. Svarbiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios ligos, – miežių grūdų beicavimas sisteminiai beicais. Labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad miežiai sudygtų anksti ir greitai. Tyrimais nustatyta, kad jei miežių dygimo metu vyrauja sausi orai ir dygimas užsitęsia, sisteminių beicų aktyvumas sumažėja. Gerokai sumažinti dulkančiųjų kūlių plitimą galima sėklai atrenkant stabiausius grūdus, pasirenkant atsparesnes šiai ligai veisles.

Stiebinės kūlės (Urocystis spp.) Kūliasporės patenka ant grudu ir užteršia dirvą. Dygstant užterštiems grūdams, kartu dygsta ir kūliasporės. Derliaus nuostoliai siekia nuo 5 iki 20% ir daugiau.

Dryžligė (Helmintosporium spp.). Ypač pavojinga kviečių dryžligė, kurios latentinis periodas labai trumpas – tik 3-7 dienos (septoriozės latentinis periodas trunka iki kelių savaičių). Apsaugai nuo dryžligės (DTR) svarbu labai tiksliai parinkti purškimo fungicidais laiką. Žemdirbiai turėtų būti ypač atidūs, jei kviečius sėja į neartą ražieną, atsėliuoja, pasirenka neatsparią dryžligei veislę. žiemoja grybo konidijos grūdų paviršiuje ir dirvoje. Dirvoje gali išlikti gyvybingos iki 3 metu. Derliaus nuostoliai siekia nuo 10, 15 ir 20%.

Tinkliškoji dryžligė. Miežiams susirgus tinkliškaja dryžlige ant lapų atsiranda pailgai elipsiškos dėmės, išmargintos tamsiai rudu raizginiu. Laikraštis apie dėmę arba ir dėmėje pagelsta. Neryškios gelsvos dėmelės gali susiformuoti ant varpažvynių ir grūdų. Drėgnu metu dėmės apsitraukia tamsiai rudomis apnašomis. Sergantys lapai anksti nudžiūsta. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti iki 16%. Ligos plitimą skatina vėsūs ir drėgni orai.

Juostuotoji dryžligė. Miežiams susirgus juostuotąja dryžlige ant lapų atsiranda pailgų gelsvų dėmių, kurios vėliau pasidaro šviesiai rusvos, apjuostos siauru purpuriniu apvadu. Lapai dėmių vietose išilgai suplyšta ir džiūsta. Ant dėmių paviršiaus matomas apnašas. Šiai ligai neatspariuose miežiuose ligos sukėlėjo grybiena plinta difuziškai, patenka į grūdus ir juos apkrečia. Tokia grūdai ištisai ar tik prie gemalo būna parudavę. Iš apsikrėtusių grūdų išaugę daigai dažniausiai žūva. Dryžligių plitimą padeda sumažinti joms atsparių veislių auginimas, agrotechnikos laikymasis, sėklos beicavimas. Pasėlyje pastebėjus ligos požymių, miežiai purškiami fungicidu.

Rudadėmė dryžligė. Miežiams susirgus rudadėme dryžlige jau ant pirmųjų augalo lapų atsiranda tamsiai rudų dėmelių ir dryželių. Sergantys daigai deformuojasi ir žūva. Ant senesnių lapų susidaro tamsiai rudos, vis šviesėjančios dėmės, apjuostos tamsiai rudu apvalkalu. Gali pūti apatinė stiebo dalis bei šaknys. Ligos apimta lapų bei stiebo dalis apsitraukia tamsiai pilkomis apnašomis. Sergančiose varpose užauga mažo daigumo grūdai su pajuodavusiu arba parudavusiu gemalo pagrindu. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti 10 – 30%. Liga labiau išplinta drėgnu oru.

Richosporiozė. Tuo pačiu metu kaip ir dryžligės miežių pasėliuose plinta ir richosporiozė. Miežiams susirgus šia liga ant lapo atsiranda ovalių arba netaisyklingos formos pilkšvai žalsvų pavandenijusių dėmių, apjuostų
tamsiai rudu apvadu. Dėmės matosi iš abiejų lapų pusių. Panašiai dėmėti būna ir lapalakščiai. Liga pradeda plisti nuo lapo viršūnės. Pažeidžia visus miežių lapus ir pieninės brandos varpas, nors dėmių ant varpų nesimato. Labai pažeisti miežių lapai nudžiūsta. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti iki 19%. Palankiausios sąlygos šiai ligai plisti – vėsūs drėgni orai miežių bambėjimo tarpsniu. Liga anksčiausiai ir labiausiai išplinta atsmėliuotų miežių pasėliuose. Šios ligos plitimą galima sumažinti nevėlinant miežių sėjos, palankių sąlygų sėklų dygimui ir sparčiam augalų vystimuisi sudarymas, sėklos beicavimas, o pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams – purškimas fungicidu.

Septoriozė. Septorioze kviečiai ir kiti varpiniai javai serga per visą vegetacijos periodą. Ant apatinių lapų pasirodo smulkios vis didėjančios šviesiai rudos dėmelės, vėliau lapai nudžiūsta. Liga gali pažeisti ir varpas. Pagrindinis septoriozės užkrato šaltinis – augalų liekanos. Maksimalus fungicidų efektas būna tuomet, kai purškiama 2 dienos iki infekcijos pradžios ir 5 dienos po užsikrėtimo. BASF su partneriais sukūrė ir šiuo metu tobulina specialų testą septoriozės infekcijai nustatyti. Pats testas ir jo veikimo principas labai panašus į nėštumo nustatymo testą. Testui atlikti pakanka kelių lašų lapų ekstrakto. Testas atliekamas su šviežiausiais lapais. Stebėti javus reikia nuo gegužės mėnesio, kai jau būna pasirodęs antrasis bamblys, iki birželio vidurio. Šiemet septoriozės testą bus pasiūlyta išbandyti geriausiems BASF klientams.

Miltligė (Erysiphe graminis DC. f. hordei Marchal). Miltligės žieminius javus labiausiai pažeidžia bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniuose. Ant lapų ir stiebų atsiranda baltas, vėliau tamsėjantis apnašas. Ligoti augalai silpniau krūmijasi, užauga menkesni, su smulkiomis varpomis. Ligos sukėlėjas žiemoja želmenyse ir augalinėse liekanose. Ekologiškai auginamuose kviečiuose labiau plinta ten, kur pasėliai rudenį buvo gausiau tręšti nepakankamai perpuvusiu mėšlu. Azoto perteklius skatina šių ligų plitimą.

Miltligės miežius pažeidžia krūmijimosi – bambėjimo tarpsnyje. Ligos apimtos augalo dalys apsitraukia baltomis, tankiai susipynusiomis grybienos salelėmis. Jos gali susilieti tarpusavyje ir apimti gana didelę augalo dalį. Pažeisti augalai užaugina smulkius, prastos kokybės grūdus. Ligai išplitus grūdų derlius gali sumažėti iki 25%. Liga labiau išplinta vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, tankiuose bei labiau azoto trąšomis įtręštuose pasėliuose. Sumažinti šios ligos išplitimo ruduką padeda tinkamas agrotechnikos laikymasis. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams pasėlius būtina purkšti fungicidais.

Fuzariozė (Fusarium spp.). Javai serga nuo sudygimo iki grūdų subrandinimo, tačiau augalų daigus labiau pažeidžia žiemos – pavasario laikotarpiu (pavasarinis pelėsis), o subrendusias varpas – vasarą. Pavasarinis pelėsis ypač greitai plinta per anksti pasėtuose ir vešliai sužėlusiose žieminiuose javuose. Tokie pasėliai gali visiškai žūti, kai ant neįšalusios žemės iškrenta storesnis sniego sluoksnis ir ilgesnį laiką išbūna. Dažniausiai javai Lietuvoje apsikrečia Fuzarium nivale (Pavasarinis lielius) ligos sukėlėju. Žieminiai javai apsikrečia rudeni. Ligos židinius sudaro apkrėstos sėklos ir užkrėsta dirva. Susidarius palankioms sąlygoms apsikrečia nusilpę daigai. Gali žūti iki 80% derliaus.

Šios ligos pažeisti salykliniai grūdai sukeli aluje išputojimą, kuris padaro daug nuostolių aludariams. Šią ligą pasėlyje pastebėti gana sunku – pavieniai pakitusios spalvos grūdai, išplitę visose varpose, nedaug skiriasi nuo dėl kitų priežasčių pakeitusių spalvą grūdų. Šia liga miežiai užsikrečia dviejų savaičių laikotarpyje miežiams išplaukus. Ligos vystymuisi palankiausios sąlygos yra lietingi orai ir apie 18ºC oro temperatūra.

Juodligė. Grūdas ar jo dalis patamsėja, pasidengia apnašu. Šią ligą sukelia Clostrydium , Penicilium ir kiti ant subrendusių grūdų įsikuriantys grybai.

Pašaknio ligos žieminiams kviečiams padaro bene daugiausia žalos. Net įprastoje žemdirbystėje, kur plačiau naudojami įvairūs fungicidai, efektyvių priemonių prieš šias ligas kol kas nėra. Pagrindiniai pašaknio ligų sukėlėjai yra parazitiniai grybai: Ophiobolus graminis, Fusarium culmorum, Alternaria tenuis, Helmintosporium sativum. Pašaknio ligų pažeisti kviečių grūdai praranda geras kepimo savybes. Ligoti grūdai, lyginant su sveikais, turi iki 15 proc. mažiau baltymų, sutrumpėja augalo stiebas bei varpa. Sumažėja grūdų skaičius varpoje, grūdų masė vienoje varpoje, absoliutus jų svoris. Žūsta 3,4 – 19,9 proc. stiebų. Stipriai šių ligų pažeisti augalai gali visiškai sunykti. Pašaknio ligų sukėlėjai yra gana gajūs. Fusarium genties grybai, net neturėdami augalų šeimininkų (kviečių, miežių ir t.t.), dirvoje išsilaiko 5 – 15 ir daugiau metų, javaklupės sukėlėjai – Ophiobolus grybai – 2 – 4 metus, Helminhosporium – 3 metus. Fusarium grybai nepalankiais jiems vystytis metais gali virsti saprofitais, tai yra gali maitintis negyva dirvoje esančia organine medžiaga. Todėl jie gali gana ilgai išbūti dirvoje be varpinių augalų – šeimininkų, o susidarius
palankioms sąlygoms, pradeda aktyviai parazituoti javus. Iš visų priemonių patikimiausia prieš pašaknio ligas yra sėjomaina.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1760 žodžiai iš 5545 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.