Jei nesiseka rašyti be klaidų…Rašybos ir skyrybos mokymas ir mokymasis visada buvo laikomi sudėtingu
darbu: rezultatai, pasiekti mokant tų dalykų, dažnai nepateisina sugaišto
laiko ir išeikvotos energijos.Šio mokymo ir savarankiško mokymosi priemonės tikslai:
1) Susisteminti ir pagilinti rašybos ir skyrybos žinias,
2) Atkreipti akis į dažnesnes rašybos ir skyrybos klaidas,
3) Patarti, ką ir kokiu nuoseklumu mokytis, jei nesiseka rašyti
be klaidų.Pastebėta, kad rašybos mokymo verbalumas, t.y. mėginimas viską
paaiškinti žodžiais, ne visada pakankamai efektyvus. Dauguma besimokančiųjų
turi išlavintą regimąją atmintį. Dėl šios priežasties teoriniai klausimai
čia pateikiami lentelių ir schemų pavidalu. Labai svarbu iš lentelių
skilčių pavadinimų ir išvadų susiformuoti taisykles savais žodžiais, tad
gerai išstudijuokite lentelių, schemų sandarą, įrašus ir taip tobulinkite
savo loginio mąstymo galimybes. Regimajai atminčiai tobulinti skirtos ir
grafinės priemonės: atskirą žodžių rašymas, šrifto rūšys, teksto išdėstymo
įvairovė. Skaitydami nuolat pagalvokite, kodėl vienaip ar kitaip
išryškintas žodis, kodėl įrėminti keli žodžiai ir pan.
Be grafinių dalykų, rašybos mokymuisi svarbu taisyklių iliustravimas
pačiais kalbos faktais. Stengtasi, kad į šią mokymo priemonę patektų kuo
daugiau tokių žodžių, kuriuos rašydami mokiniai ir studentai neretai
klysta. Nemažai tokių žodžių pateikta pastabų skyreliuose. Šioje mokymo
priemonėje neatsispindi bendrieji rašybos dalykai, pvz.: rašybos pagrindai,
garsų žymėjimas raidėmis ir pan. Taip pat neaptariami tie rašybos atvejai,
kurių neįmanoma schematizuoti.
Aptariant skyrybos dalykus, norėta atkreipti dėmesį tik į tas temas ar
požemes, kur rašantieji dažnai klysta. Tad neturėta tikslo apžvelgti visų
galimų skyrimo ar neskyrimo atvejų. Gerai įsisavinus tai, kas čia
rekomenduojama žinoti ir mokėti, skyrybos klaidų žymiai sumažėtų. Likusias
spragas galima būtų „likviduoti“ naudojantis mokyklai skirtu sintaksės
vadovėliu ar kitais žinynais, pvz., „Mokomosios lietuvių kalbos taisyklės“
(Vilnius, 1994). Ieškant studentų ir moksleivių daromų skyrybos klaidų
priežasčių, pastebėta, jog mokykliniuose vadovėliuose ne visada pateiktos
aiškios ir konkrečios taisyklės, o kai kurių ir visai nėra. Todėl šioje
knygelėje aptartos tokios temos, kurioms per mažai dėmesio skiriama
mokykloje: derinamieji ir nederinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio,
lyginamieji posakiai, poromis sujungtų vienarūšių sakinio dalių skyryba ir
kt. atkreiptas dėmesys į intonacinio brūkšnio vartojimą. Be to, atsižvelgta
į lietuvių kalbos mokymo reformos tendencijas, t.y. bandyta atsakyti
nemažai teorijos dalykų, terminų…
Kad rašybos mokymasis būtų sėkmingas, reikalingos kelios sąlygos:
1. Besimokantieji privalo suvokti leksinę žodžio reikšmę, pvz., ražas –
„be lapų, sausas virbas; nudilusi be lapų vienų virbų šluota, nupjauto
javo šiaudo galas“; rąžytis – „ištiesti rankas ir kojas, ilgiau
nejudėjus , raivytis“; ręžti – „įtempti kūną ar jo dalies raumenis“;
rėžti – „aštriu įrankiu dalyti, pjauti“. Tik suprasta leksinė žodžio
reikšmė neleis tų 4 minėtų žodžių priskirti vienai kuriai rašybos
taisyklei.2. Reikia mokėti skaityti žodžius reikšminėmis dalimis. Iš anksčiau
pateiktų pavyzdžių ryšku, jog šaknyje glūdi leksinė žodžio reikšmė,
kurios suvokimas leidžia be klaidų parašyti tą žodžio dalį. Priesagų,
galūnių, priešdėlių rašybos taisyklių neįmanoma taikyti praktiškai,
neskiriant tų reikšminių žodžio dalių. Priešdėlio radimas žodyje
beveik nekelia sunkumų besimokantiems. Sunkiausiai sekasi nustatyti
galūnę, pvz., šakose, akmenyje, neštųsi, mokymąsi, gerajam, pirmąsias,
eitumėte, bąlančiuosiuose. Tad būtina įsidėmėti, kad galūne turi
linksniuojamieji, asmenuojamieji arba tik giminėmis, skaičiais kaitomi
žodžiai. Žodžio galūnė randama kaitant žodį: ta dalis, kuri kinta, ir
bus ieškomoji morfema. Tiesa, dvi asmenuojamosios formos – būsimojo
laiko trečias asmuo (eis, neš) ir liepiamosios nuosakos vns. II a.
(eik, bėk) – galūnės neturi.
Taisyklingai rašyti trukdo ir neišmanymas, kiek ir kokių priesagų turi
žodis. Pvz., žodyje, kūryba yra priesaga, prasidedanti balse, todėl
daiktavardis padarytas iš būt.k.l. veiksmaž. kūrė ir turi ilga šaknies
balsę; sūpavimas – paskutinė žodžio priesaga –im-, kuti jungiama prie I
ir II asmenuotės veiksmaž. būt.k.l. kamieno (sūpavo); to veiksmažodžio
bendraties (sūpuoti) priesaga ir pati žodžio reikšmė ( reiškia lėtai
trūkstanti veiksmą) rodo, kad pamatinio žodžio (supo) šaknies balsė
pailgėjusi.3. Būtina gebėti sparčiai ir nepastebimai pačiam sau, t.y.
suautomatintai, atpažinti visas kalbos dalis, pvz., formavimas,
pustymas (daiktav.), krosnin
(priev.), raštuotas, saulėtas (būdv.),
važiuotas, girdėtas (dal.) ir t.t. Reikia mokėti suautomatintai
nustatyti ne tik visas kalbos dalis sakinyje, bet ir skirti kai
kuriuos jų morfologinius pažymius:
– bendrinius ir tikrinius daiktav.; veiksmažodinės kilmės paprastuosius
ir sangrąžinius daiktav.; vienaskaitinius ir daugiskaitinius daiktav.;
– kiekinius ir kelintinius skaitvardžius;
– santykinius ir nežymimuosius įvardžius;
– įvardžiuotines būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių formas;
– bevarde būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių giminę;
– būdvardžių, prieveiksmių laipsnius;
– pagrindines veiksmažodžių formas, asmenuotes, nuosakas, laikus (jei
turi);
– išvestinių veiksmažodžių formų (dal., padal., pusdal. rūšis laikus;
– sangrąžinius veiksmažodžius ir dalyvius.
4. Be abejo, reikia mokėti gerai linksniuoti ir asmenuoti žodžius.
Tam tikrų sąlygų reikia ir norint sakiniuose tinkamai padėti skyrybos
ženklus:1. Suvokti sakinio prasmę: „Jonas, atsisveikinęs su draugais,
nužingsniavo aikštės link“ (nuėjo vienas) ir „Jonas atsisveikinęs
su draugias nuėjo aikštės link“ (su kažkuo atsisveikino ir nuėjo su
būriu draugų). Suvokta mintis, kas norima pasakyti, padės nustatyti
tinkamus skyrybos ženklus ir jų vietą sakinyje.2. Gerai skirti kalbos dalis, ypač būdvardžius ir veiksmažodines
formas ( įvairių linksnių ir laikų dal., pusdal., pad.),
santykinius įvardžius, sujungiamuosius ir prijungiamuosius
jungtukus, prielinksnius, dalelytes.
3. Mokėti skaityti sakinį žodžių junginiais.
4. Sklandžiai nagrinėti sakinio dalimis, sutartiniais ženklais
pabraukti veiksnius, tarinius ir t.t. (Apie sakinio ir kalbos dalių
painiojimą negali būti nė kalbos.)5. Suprasti sintaksinių terminų reikšmes ir įsidėmėti jų pavadinimus:
priedėlis, išplėstiniai pažyminiai ir aplinkybės, tikslinamoji
aplinkybė, vienarūšės sakinio dalys su apibendrinamuoju žodžiu,
įterpinys, sudėtinis sujungiamasis, prijungiamasis sakinys,
kreipinys.Pedagogai ir psichologai teigia, jog būtina lavinti ne tik regimąją,
girdimąją (klausydamiesi įsidėmime taisykles, pavyzdžius) atmintį, bet ir
motorinius rankos pojūčius ir kalbos padargų veiksnius. Pastebėta, kad
rašantysis, nebeatsimindamas vieno ar kito žodžio rašybos, kelissyk
užrašinėja jį ant lapelio ar net vedžioja žodį pirštu ant suolo, ore, kol
judesiai atgamina tinkamą ortogramą, t.y. teisingą raidę. Tad kartais
prasmingą žodį ar jų grupę labai tvarkingai, neskubant, net pasigėrint
pačiu rašymo procesu, perrašinėti gana daug kartų. Pastebėta, kad
moksleiviai padaro daug klaidų, kai rašo sučiaupę lūpas.
Labai svarbu išmokti taisyklingai nurašinėti nuo knygos:
1) Garsiai (tyliai krutinant lūpas) perskaitomas sakinys ar žodis,
2) Įsigilinama į sakinio (žodžio) prasmę,
3) Apmąstomi ir įsidėmimi rašybos (skyrybos) sunkumai,
4) Rašomas sakinys (žodis) nežiūrint į tekstą,
5) Parašius patikrinama.Vadinasi, nurašinėti nuo knygos negalima paskubomis. Jokiu būdu
negalima žvilgčioti į tekstą kas žodis ar net jo dalis, kaip kartais būna
tikrovėje. Nurašinėjimą galėtų lydėti antraeilės reikšmės turintis tylus
žodžių tarimas, t.y. rašymas „nesučiauptomis lūpomis“.Ypač nuo galimų klaidų saugo rašytinio nagrinėjimo įgūdžiai. Jie
formuojasi tokia veiksmų seka:
1) išskiriamos „pavojingos: (kur rašantysis gali klysti) vietos ir
taip tobulinamas rašytinis akylumas, pastabumas,
2) išskirtajam atvejui paaiškinti taikoma taisyklė,
3) komentarai užrašomi, pvz., ošianti – veik.r.esm.l.dal.; -ant- po
minkštojo priebalsio; sąnarys, nes są-, zyzti, nes zyzė.
Rašybos klaidų padeda išvengti darybinio nagrinėjimo įgūdžiai, pvz.,
balinu – es.l. antrinis (priesaginis) veiksmaž., kurio priesaga prasideda
balse, todėl padarytas iš „balo“; nosinė raidė žodžio šaknyje nereikalinga;
švytuoklė – daiktav., kurio paskutinė priesaga (-kl-) prasideda
priebalse, todėl žodis padarytas iš bendraties „ švytuoti“; tai
pasikartojantį veiksmą reiškiantis antrinis veiksmaž. su priesaga –uoti,
todėl jo šaknies balsė y;
pučiąs – es.l. veik.r. dal., padarytas iš „pučia“; pirminis
(dviskiemenis) veiksmaž., pagrindinėse formose turintis šaknies balsių
kaitą; kadangi būt.k.l. III a. galūnė –ė, tai es.l šaknies balsė trumpa;
nuščiūvant – es.l. pad., padarytas iš nuščiūva; tai pirminis
veiksmaž., turintis šaknies balsių kaitą; kadangi būt.k.l. III a. galūnė
–o, tai es.l. šaknies balsė ilga.
Darybinio nagrinėjimo mokykloje beveik nemokoma. Tokie įgūdžiai ypač
reikalingi tiems, kurie neturi fonetinės klausos, t.y. negirdi ir netaria
ilgųjų ir trumpųjų balsių y, ū, i, u.
Darybinė, o kartu ir rašytinė žodžio analizė atliekama tokiu
nuoseklumu:
1) Atpažįstama kalbos dalis, nurodomi reikalingi požymiai,
2) Jei žodis išvestinis, nustatoma, iš ko jis padarytas,
3) Ortogramai paaiškinti taikomos rašybos taisyklės.Rūpinantis skyrybos klaidų likvidavimu, pirmiausia praverstų išmokti
susitvarkyti su sudėtiniu (prijungiamųjų, sujungiamųjų, mišriųjų) sakinių
skyryba, po to gilintis į vientisinio sakinio skyrybos taisykles. Efektyvus
mokymosi būdas – skyrybinis nagrinėjimas. Pvz.:
1 2
3 4
Kai išgirsti tolimą, netikėtą garsą, ateinantį iš nesuprantamos pusės,
atitiesi nugarą, pečius, nes jis ne vien
5 6
netikėtas, bet ir nepanašus į kitus garsus, kuriuos tau yra tekę girdėti.
(R.Gram).1 Atskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys,
2 Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio,
3 Atskiriamos dvi vienarūšės sakinio dalys,
4 Pagrindinis sakinys atskiriamas nuo antro šalutinio sakinio,
5 Atskiriamos dvi vienarūšės sakinio dalys,
6 Atskiriamas šalutinis sakinys nuo kito šalutinio sakinio.
Šis sakinys – sudėtinis prijungiamasis, sudarytas iš pagrindinio sakinio
ir trijų šalutinių sakinių.Kiekvienas, norintis išmokti rašyti be klaidų, turėtų atlikti tokį
savigyros darbelį: išrinkti kontrolinių diktantų, atpasakojimų, rašinių
visus klaidingai parašytus žodžius ar sakinius ir sugrupuoti juos pagal
klaidų rūšis. Jei susikaups daug vienos (dviejų, trijų…) rūšies klaidų,
vadinasi, rašančiajam trūksta žinių ir mokėjimų. Tada būtina mokytis
reikalingas taisykles ir rašyti daug teminių pratimų, pvz., atskiri
žodžiai ir sakiniai, skirti tik nosinių raidžių šaknyje rašybai
įtvirtinti. Jei klaidos įvairios, beveik neįmanoma išskirti atskiros
klaidų grupės – rašantysis nesugeba paskirti dėmesio, yra nepakankamai
akylas ir nepastebi rašybos (skyrybos) skirtumų. Tokių įgūdžių trūkumą
rodo rašančiojo reakcija į savo klaidas : „Juk žinojau, kaip reikia
rašyti!“ taigi, jei esama išsiblaškymo ir nepastovumo pažymių, būtina kuo
daugiau rašyti įvairiatemių pratimų, kur teks taikyti įvairias,
dažniausiai net negiminingas rašybos (skyrybos) taisykles. Dar
sudėtingesni yra kompleksiniai pratimai, kuriuos rašant mokomasi ir
rašybos, ir skyrybos. Minėtų rūšių pratimų rasite B.Dobrovolskio
parengtame rinkinyje „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos pratimai X- XII
klasei“ (Kaunas, 1993). Nesvarbu, kad knyga skirta aukštesniųjų klasių
moksleiviams – ji tinka ir kitokio amžiaus moksleiviams, studentams.
Minėtoje B.Dobrovolskio knygoje yra pastabumui ugdyti skirtų korektūros
pratimų: reikia ištaisyti tekste paliktas klaidas. Kai išmokstama
pastebėti kitų klaidas, tada ir savikontrolė rezultatyvesnė.KELI BAIGIAMIEJI PATARIMAI,
kai nesiseka rašyti be klaidų:1. Pirmiausia nagrinėkite sakinius kalbos (sakinio) dalimis, kol
įgūdžiai virs suautomatintais veiksmais.2. Gerai įsiminkite vartojamus terminus: sangrąžos dalelytė, intarpas,
priedėlis, įterpinys ir t.t.3. Tik tada mokykitės rašybos(skyrybos) taisykles, rašykite sakinius,
diktantus, pratimus, kol imsite rašyti greitai ir beveik
nejausdami, jog remiatės taisyklėmis.4. Būtina daug skaityti (tyliai ir garsiai): dažnai daroma rašybos
(skyrybos) klaidų, kad menkas rašančiojo kalbos žodynas, prastai
tariami žodžiai arba skaitant jie net iškraipomi, nesuvokiama
sakinio prasmė ir t.t.
S Ė K M Ė S !
KAIP ATPAŽINTI KALBOS DALIS?Pasitikrinkite:
1. Ar galima tą žodį linksniuoti?
– Taip, vadinasi, jis gali būti:
– daiktavardis,
– būdvardis,
– skaitvardis,
– įvardis,
– dalyvis(turi veiksmažodžio šaknį).
2. Ar žodi galima asmenuoti?
– Taip, vadinasi, jis veiksmažodis.
3. Jei žodis nelinksniuojamas ir ne asmenuodamas, tai jis gali būti:
– prieveiksmis (turi daiktav., būdv., įv., dal. šaknį; atsako į
tokius pat klausimus kaip ir aplinkybės),
– tarnybinis žodis:
– prielinksnis (stovi šalia linksniuojamojo žodžio, sakinyje
jo negalima praleisti),
– dalelytė (suteikia minčiai tam tikrą atspalvį, sakinyje
galima praleisti),
– jungtukas (jungia žodžius ar sakinius; juos reikia
įsiminti)
– ekspresijos žodžiai:
– jaustukas (reiškia įvairius jausmus),
– ištiktukas (dažniausiai nutrupėjęs veiksmaž., reiškia
įvairių veiksmų sukeltus garsus).
IŠVESTINĖS VEIKSMAŽODŽIŲ FORMOS
Būtasis kartinis laikas Esamasis laikasBūt.k.l.veik.r.dalyvis Geidžiamoji nuosaka
Esam.l.veik.r.dalyvis
Būt.k.l.padalyvis Esam.l.neveik.r dalyvis
Esam.l.padalyvis
BendratisBūtasis d. laikas
Būsimasis laikas Veik.r. dalyvių
Tariamoji nuosaka Būsimasis laikas
Liepiamoji nuosaka Būtasis d. laikas
Neveik.r. dalyvių
Būsimasis laikas
Reikiamybės dalyvis Būtasis laikas
Pusdalyvis Padalyvių
Būdinys Būsimasis laikas
Siekinys Būtasis d. laikas
Įsidėmėti.
1. Veiksmažodžiai turi pagrindines ir išvestines formas.
2. Pagrindinės formos yra bendratis, esamojo laiko III asmuo ir būtojo
kartinio laiko III asmuo. Šių trijų formų kamienai vadinami
pagrindiniais kamienais, iš kurių daromos išvestinės formos.
IŠVESTINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ FORMŲ DARYBA
Rašybai reikšmingus pamatinius žodžius nustatyti ir išvestines formas
atpažinti padeda jų darybos išmanymas.| |Kas ? |Iš ko ? |Kaip ? |Pavyzdžiai |
|Veiks- |Būt.d.l. |Bendr. kam. |-dav- |Kur -ti + -dav –o |
|mažodia| | | | |
|i | | | | |
| |Būs.l. |Bendr. kam. |-s- |kur -ti + -s |
| |Tariamoji |Bendr. kam. |-t- |kur -ti + -t -ų |
| |nuos. | | |(kurtų) |
| |Liepiamoji |Bendr. kam. |-k- |kur -ti + – k- |
| |nuos. | | | |
| |Geidžiamoji |Esam.l. III asm.|te-, tegu, tegul|te- + kuria, tegu |
| |nuos. | | |kuria ||Veikia-|Esam.l. |Esam.l.kam. |-ąs, -antis, |kur(i) -a + -ąs, |
|mosios | | |-anti, -įs, |-anti; |
|rūšies | | |-intis, inti |žiūr- i + -įs, |
|dalyv. | | | |-inti |
| |Būt.k.l. |Būt.k.l.kam. |-ęs, -usi |kūr- ė + -ęs, -usi |
| |Būt.d.l. |Bendr.kam. |-davęs, -davusi |kur- ti + -davęs, |
| | | | |-davusi |
| |Būsim.l |Bendr.kam |-siąs, -sianti |kur-ti + -siąs, |
| | | | |-sianti ||Nevei-ki|Esam.l. |Esam.l. III asm.|-mas, -ma |kuria + -mas, -ma |
|amosios | | | | |
|r.dalyvi| | | | |
|s | | | | |
| |Būt.l. |Bendr.kam. |-tas, -ta |kur -ti + -tas, -ta|
| |Būsim.l. |Bendr.kam. |-simas, -sima |kur -ti + -simas, |
| | | | |-sima ||Padaly-|Esam.l. |Esam.l.kam. |-ant, -int |kur(i) -a + -ant, |
|viai | | | |žiūr -i + -int |
| |Būt.k.l. |Būt.k.l.kam. |-us |kūr -ė + -us |
| |Būt.d.l. |Bendr.kam. |-davus |kur -ti + -davus |
| |Būsim.l. |Bendr.kam. |-siant |kur -ti + -siant ||Reikiamybės dalyvis |Bendraties |-nas, -na |kurti + -nas, -na |
|Pusdalyvis |Bendr.kam. |-damas, -dama |kur -ti + -damas, |
| | | |-dama |
|Būdinys |Bendr.kam. |-te, -tinai |kur -ti + -te, |
| | | |-tinai |
|Siekinys |Bendr.kam. |-tų |kur -ti + -tų |
| | | |(kurtų) |Pastaba. Rašybos mokymo tikslais išvestines veiksmažodžio formas patogiau
sudarinėti iš bendraties, esamojo ir būtojo kartinio laiko kamienų.
Išvestinės veiksmažodžių formos išlaiko pamatinio žodžio ( būtojo
kartinio, esamojo laiko ar bendraties) šaknies rašybą. Pvz.: šąla:
šąląs, šąlant, tešąla; užgeso: užgesęs, užgesus; išsigąsti:
išsigąstų, išsigąsiąs, išsigąsdamas…
VEIKSMAŽODŽIŲ SKYRIUS
Pirminiai
Augti, auga, augo
Užaugti, užauga, užaugo
Nešti, neša, nešė
Neštis, nešasi, nešėsi
Antriniai
Galvoti, galvoja, galvojo
Pelyti, pelija, pelijo
Važiuoti, važiuoja, važiavo
Mišrieji
Skaityti, skaito, skaitė
Šildyti, šildo, šildė
Giedoti, gieda, giedojo
PIRMINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ SKYRIAI
Pagrindinėse formose turi šaknies balsių kaitą
Kurti, kuria, kūrė
Skirti, skiria, skyrė
Dusti, dūsta, duso
Gyti, gyja, gijo
Tūpti, tupia, tūpė
Pagrindinėse formose neturi šaknies balsių
kaitos
Šokti, šoka, šoko
Bėgti, bėga, bėgo