Jei nesiseka rašyti be klaidų

Jei nesiseka rašyti be klaidų…Rašybos ir skyrybos mokymas ir mokymasis visada buvo laikomi sudėtingu

darbu: rezultatai, pasiekti mokant tų dalykų, dažnai nepateisina sugaišto

laiko ir išeikvotos energijos.Šio mokymo ir savarankiško mokymosi priemonės tikslai:

1) Susisteminti ir pagilinti rašybos ir skyrybos žinias,

2) Atkreipti akis į dažnesnes rašybos ir skyrybos klaidas,

3) Patarti, ką ir kokiu nuoseklumu mokytis, jei nesiseka rašyti

be klaidų.Pastebėta, kad rašybos mokymo verbalumas, t.y. mėginimas viską

paaiškinti žodžiais, ne visada pakankamai efektyvus. Dauguma besimokančiųjų

turi išlavintą regimąją atmintį. Dėl šios priežasties teoriniai klausimai

čia pateikiami lentelių ir schemų pavidalu. Labai svarbu iš lentelių

skilčių pavadinimų ir išvadų susiformuoti taisykles savais žodžiais, tad

gerai išstudijuokite lentelių, schemų sandarą, įrašus ir taip tobulinkite

savo loginio mąstymo galimybes. Regimajai atminčiai tobulinti skirtos ir

grafinės priemonės: atskirą žodžių rašymas, šrifto rūšys, teksto išdėstymo

įvairovė. Skaitydami nuolat pagalvokite, kodėl vienaip ar kitaip

išryškintas žodis, kodėl įrėminti keli žodžiai ir pan.

Be grafinių dalykų, rašybos mokymuisi svarbu taisyklių iliustravimas

pačiais kalbos faktais. Stengtasi, kad į šią mokymo priemonę patektų kuo

daugiau tokių žodžių, kuriuos rašydami mokiniai ir studentai neretai

klysta. Nemažai tokių žodžių pateikta pastabų skyreliuose. Šioje mokymo

priemonėje neatsispindi bendrieji rašybos dalykai, pvz.: rašybos pagrindai,

garsų žymėjimas raidėmis ir pan. Taip pat neaptariami tie rašybos atvejai,

kurių neįmanoma schematizuoti.

Aptariant skyrybos dalykus, norėta atkreipti dėmesį tik į tas temas ar

požemes, kur rašantieji dažnai klysta. Tad neturėta tikslo apžvelgti visų

galimų skyrimo ar neskyrimo atvejų. Gerai įsisavinus tai, kas čia

rekomenduojama žinoti ir mokėti, skyrybos klaidų žymiai sumažėtų. Likusias

spragas galima būtų „likviduoti“ naudojantis mokyklai skirtu sintaksės

vadovėliu ar kitais žinynais, pvz., „Mokomosios lietuvių kalbos taisyklės“

(Vilnius, 1994). Ieškant studentų ir moksleivių daromų skyrybos klaidų

priežasčių, pastebėta, jog mokykliniuose vadovėliuose ne visada pateiktos

aiškios ir konkrečios taisyklės, o kai kurių ir visai nėra. Todėl šioje

knygelėje aptartos tokios temos, kurioms per mažai dėmesio skiriama

mokykloje: derinamieji ir nederinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio,

lyginamieji posakiai, poromis sujungtų vienarūšių sakinio dalių skyryba ir

kt. atkreiptas dėmesys į intonacinio brūkšnio vartojimą. Be to, atsižvelgta

į lietuvių kalbos mokymo reformos tendencijas, t.y. bandyta atsakyti

nemažai teorijos dalykų, terminų…

Kad rašybos mokymasis būtų sėkmingas, reikalingos kelios sąlygos:

1. Besimokantieji privalo suvokti leksinę žodžio reikšmę, pvz., ražas –

„be lapų, sausas virbas; nudilusi be lapų vienų virbų šluota, nupjauto

javo šiaudo galas“; rąžytis – „ištiesti rankas ir kojas, ilgiau

nejudėjus , raivytis“; ręžti – „įtempti kūną ar jo dalies raumenis“;

rėžti – „aštriu įrankiu dalyti, pjauti“. Tik suprasta leksinė žodžio

reikšmė neleis tų 4 minėtų žodžių priskirti vienai kuriai rašybos

taisyklei.2. Reikia mokėti skaityti žodžius reikšminėmis dalimis. Iš anksčiau

pateiktų pavyzdžių ryšku, jog šaknyje glūdi leksinė žodžio reikšmė,

kurios suvokimas leidžia be klaidų parašyti tą žodžio dalį. Priesagų,

galūnių, priešdėlių rašybos taisyklių neįmanoma taikyti praktiškai,

neskiriant tų reikšminių žodžio dalių. Priešdėlio radimas žodyje

beveik nekelia sunkumų besimokantiems. Sunkiausiai sekasi nustatyti

galūnę, pvz., šakose, akmenyje, neštųsi, mokymąsi, gerajam, pirmąsias,

eitumėte, bąlančiuosiuose. Tad būtina įsidėmėti, kad galūne turi

linksniuojamieji, asmenuojamieji arba tik giminėmis, skaičiais kaitomi

žodžiai. Žodžio galūnė randama kaitant žodį: ta dalis, kuri kinta, ir

bus ieškomoji morfema. Tiesa, dvi asmenuojamosios formos – būsimojo

laiko trečias asmuo (eis, neš) ir liepiamosios nuosakos vns. II a.

(eik, bėk) – galūnės neturi.

Taisyklingai rašyti trukdo ir neišmanymas, kiek ir kokių priesagų turi

žodis. Pvz., žodyje, kūryba yra priesaga, prasidedanti balse, todėl

daiktavardis padarytas iš būt.k.l. veiksmaž. kūrė ir turi ilga šaknies

balsę; sūpavimas – paskutinė žodžio priesaga –im-, kuti jungiama prie I

ir II asmenuotės veiksmaž. būt.k.l. kamieno (sūpavo); to veiksmažodžio

bendraties (sūpuoti) priesaga ir pati žodžio reikšmė ( reiškia lėtai

trūkstanti veiksmą) rodo, kad pamatinio žodžio (supo) šaknies balsė

pailgėjusi.3. Būtina gebėti sparčiai ir nepastebimai pačiam sau, t.y.

suautomatintai, atpažinti visas kalbos dalis, pvz., formavimas,

pustymas (daiktav.), krosnin
(priev.), raštuotas, saulėtas (būdv.),

važiuotas, girdėtas (dal.) ir t.t. Reikia mokėti suautomatintai

nustatyti ne tik visas kalbos dalis sakinyje, bet ir skirti kai

kuriuos jų morfologinius pažymius:

– bendrinius ir tikrinius daiktav.; veiksmažodinės kilmės paprastuosius

ir sangrąžinius daiktav.; vienaskaitinius ir daugiskaitinius daiktav.;

– kiekinius ir kelintinius skaitvardžius;

– santykinius ir nežymimuosius įvardžius;

– įvardžiuotines būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių formas;

– bevarde būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių giminę;

– būdvardžių, prieveiksmių laipsnius;

– pagrindines veiksmažodžių formas, asmenuotes, nuosakas, laikus (jei

turi);

– išvestinių veiksmažodžių formų (dal., padal., pusdal. rūšis laikus;

– sangrąžinius veiksmažodžius ir dalyvius.

4. Be abejo, reikia mokėti gerai linksniuoti ir asmenuoti žodžius.

Tam tikrų sąlygų reikia ir norint sakiniuose tinkamai padėti skyrybos

ženklus:1. Suvokti sakinio prasmę: „Jonas, atsisveikinęs su draugais,

nužingsniavo aikštės link“ (nuėjo vienas) ir „Jonas atsisveikinęs

su draugias nuėjo aikštės link“ (su kažkuo atsisveikino ir nuėjo su

būriu draugų). Suvokta mintis, kas norima pasakyti, padės nustatyti

tinkamus skyrybos ženklus ir jų vietą sakinyje.2. Gerai skirti kalbos dalis, ypač būdvardžius ir veiksmažodines

formas ( įvairių linksnių ir laikų dal., pusdal., pad.),

santykinius įvardžius, sujungiamuosius ir prijungiamuosius

jungtukus, prielinksnius, dalelytes.

3. Mokėti skaityti sakinį žodžių junginiais.

4. Sklandžiai nagrinėti sakinio dalimis, sutartiniais ženklais

pabraukti veiksnius, tarinius ir t.t. (Apie sakinio ir kalbos dalių

painiojimą negali būti nė kalbos.)5. Suprasti sintaksinių terminų reikšmes ir įsidėmėti jų pavadinimus:

priedėlis, išplėstiniai pažyminiai ir aplinkybės, tikslinamoji

aplinkybė, vienarūšės sakinio dalys su apibendrinamuoju žodžiu,

įterpinys, sudėtinis sujungiamasis, prijungiamasis sakinys,

kreipinys.Pedagogai ir psichologai teigia, jog būtina lavinti ne tik regimąją,

girdimąją (klausydamiesi įsidėmime taisykles, pavyzdžius) atmintį, bet ir

motorinius rankos pojūčius ir kalbos padargų veiksnius. Pastebėta, kad

rašantysis, nebeatsimindamas vieno ar kito žodžio rašybos, kelissyk

užrašinėja jį ant lapelio ar net vedžioja žodį pirštu ant suolo, ore, kol

judesiai atgamina tinkamą ortogramą, t.y. teisingą raidę. Tad kartais

prasmingą žodį ar jų grupę labai tvarkingai, neskubant, net pasigėrint

pačiu rašymo procesu, perrašinėti gana daug kartų. Pastebėta, kad

moksleiviai padaro daug klaidų, kai rašo sučiaupę lūpas.

Labai svarbu išmokti taisyklingai nurašinėti nuo knygos:

1) Garsiai (tyliai krutinant lūpas) perskaitomas sakinys ar žodis,

2) Įsigilinama į sakinio (žodžio) prasmę,

3) Apmąstomi ir įsidėmimi rašybos (skyrybos) sunkumai,

4) Rašomas sakinys (žodis) nežiūrint į tekstą,

5) Parašius patikrinama.Vadinasi, nurašinėti nuo knygos negalima paskubomis. Jokiu būdu

negalima žvilgčioti į tekstą kas žodis ar net jo dalis, kaip kartais būna

tikrovėje. Nurašinėjimą galėtų lydėti antraeilės reikšmės turintis tylus

žodžių tarimas, t.y. rašymas „nesučiauptomis lūpomis“.Ypač nuo galimų klaidų saugo rašytinio nagrinėjimo įgūdžiai. Jie

formuojasi tokia veiksmų seka:

1) išskiriamos „pavojingos: (kur rašantysis gali klysti) vietos ir

taip tobulinamas rašytinis akylumas, pastabumas,

2) išskirtajam atvejui paaiškinti taikoma taisyklė,

3) komentarai užrašomi, pvz., ošianti – veik.r.esm.l.dal.; -ant- po

minkštojo priebalsio; sąnarys, nes są-, zyzti, nes zyzė.

Rašybos klaidų padeda išvengti darybinio nagrinėjimo įgūdžiai, pvz.,

balinu – es.l. antrinis (priesaginis) veiksmaž., kurio priesaga prasideda

balse, todėl padarytas iš „balo“; nosinė raidė žodžio šaknyje nereikalinga;

švytuoklė – daiktav., kurio paskutinė priesaga (-kl-) prasideda

priebalse, todėl žodis padarytas iš bendraties „ švytuoti“; tai

pasikartojantį veiksmą reiškiantis antrinis veiksmaž. su priesaga –uoti,

todėl jo šaknies balsė y;

pučiąs – es.l. veik.r. dal., padarytas iš „pučia“; pirminis

(dviskiemenis) veiksmaž., pagrindinėse formose turintis šaknies balsių

kaitą; kadangi būt.k.l. III a. galūnė –ė, tai es.l šaknies balsė trumpa;

nuščiūvant – es.l. pad., padarytas iš nuščiūva; tai pirminis

veiksmaž., turintis šaknies balsių kaitą; kadangi būt.k.l. III a. galūnė

–o, tai es.l. šaknies balsė ilga.

Darybinio nagrinėjimo mokykloje beveik nemokoma. Tokie įgūdžiai ypač

reikalingi tiems, kurie neturi fonetinės klausos, t.y. negirdi ir netaria

ilgųjų ir trumpųjų balsių y, ū, i, u.

Darybinė, o kartu ir rašytinė žodžio analizė atliekama tokiu

nuoseklumu:

1) Atpažįstama kalbos dalis, nurodomi reikalingi požymiai,

2) Jei žodis išvestinis, nustatoma, iš ko jis padarytas,

3) Ortogramai paaiškinti taikomos rašybos taisyklės.Rūpinantis skyrybos klaidų likvidavimu, pirmiausia praverstų išmokti

susitvarkyti su sudėtiniu (prijungiamųjų, sujungiamųjų, mišriųjų) sakinių

skyryba, po to gilintis į vientisinio sakinio skyrybos taisykles. Efektyvus

mokymosi būdas – skyrybinis nagrinėjimas. Pvz.:

1 2

3 4

Kai išgirsti tolimą, netikėtą garsą, ateinantį iš nesuprantamos pusės,

atitiesi nugarą, pečius, nes jis ne vien

5 6

netikėtas, bet ir nepanašus į kitus garsus, kuriuos tau yra tekę girdėti.

(R.Gram).1 Atskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys,

2 Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio,

3 Atskiriamos dvi vienarūšės sakinio dalys,

4 Pagrindinis sakinys atskiriamas nuo antro šalutinio sakinio,

5 Atskiriamos dvi vienarūšės sakinio dalys,

6 Atskiriamas šalutinis sakinys nuo kito šalutinio sakinio.

Šis sakinys – sudėtinis prijungiamasis, sudarytas iš pagrindinio sakinio

ir trijų šalutinių sakinių.Kiekvienas, norintis išmokti rašyti be klaidų, turėtų atlikti tokį

savigyros darbelį: išrinkti kontrolinių diktantų, atpasakojimų, rašinių

visus klaidingai parašytus žodžius ar sakinius ir sugrupuoti juos pagal

klaidų rūšis. Jei susikaups daug vienos (dviejų, trijų…) rūšies klaidų,

vadinasi, rašančiajam trūksta žinių ir mokėjimų. Tada būtina mokytis

reikalingas taisykles ir rašyti daug teminių pratimų, pvz., atskiri

žodžiai ir sakiniai, skirti tik nosinių raidžių šaknyje rašybai

įtvirtinti. Jei klaidos įvairios, beveik neįmanoma išskirti atskiros

klaidų grupės – rašantysis nesugeba paskirti dėmesio, yra nepakankamai

akylas ir nepastebi rašybos (skyrybos) skirtumų. Tokių įgūdžių trūkumą

rodo rašančiojo reakcija į savo klaidas : „Juk žinojau, kaip reikia

rašyti!“ taigi, jei esama išsiblaškymo ir nepastovumo pažymių, būtina kuo

daugiau rašyti įvairiatemių pratimų, kur teks taikyti įvairias,

dažniausiai net negiminingas rašybos (skyrybos) taisykles. Dar

sudėtingesni yra kompleksiniai pratimai, kuriuos rašant mokomasi ir

rašybos, ir skyrybos. Minėtų rūšių pratimų rasite B.Dobrovolskio

parengtame rinkinyje „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos pratimai X- XII

klasei“ (Kaunas, 1993). Nesvarbu, kad knyga skirta aukštesniųjų klasių

moksleiviams – ji tinka ir kitokio amžiaus moksleiviams, studentams.

Minėtoje B.Dobrovolskio knygoje yra pastabumui ugdyti skirtų korektūros

pratimų: reikia ištaisyti tekste paliktas klaidas. Kai išmokstama

pastebėti kitų klaidas, tada ir savikontrolė rezultatyvesnė.KELI BAIGIAMIEJI PATARIMAI,

kai nesiseka rašyti be klaidų:1. Pirmiausia nagrinėkite sakinius kalbos (sakinio) dalimis, kol

įgūdžiai virs suautomatintais veiksmais.2. Gerai įsiminkite vartojamus terminus: sangrąžos dalelytė, intarpas,

priedėlis, įterpinys ir t.t.3. Tik tada mokykitės rašybos(skyrybos) taisykles, rašykite sakinius,

diktantus, pratimus, kol imsite rašyti greitai ir beveik

nejausdami, jog remiatės taisyklėmis.4. Būtina daug skaityti (tyliai ir garsiai): dažnai daroma rašybos

(skyrybos) klaidų, kad menkas rašančiojo kalbos žodynas, prastai

tariami žodžiai arba skaitant jie net iškraipomi, nesuvokiama

sakinio prasmė ir t.t.

S Ė K M Ė S !

KAIP ATPAŽINTI KALBOS DALIS?Pasitikrinkite:

1. Ar galima tą žodį linksniuoti?

– Taip, vadinasi, jis gali būti:

– daiktavardis,

– būdvardis,

– skaitvardis,

– įvardis,

– dalyvis(turi veiksmažodžio šaknį).

2. Ar žodi galima asmenuoti?

– Taip, vadinasi, jis veiksmažodis.

3. Jei žodis nelinksniuojamas ir ne asmenuodamas, tai jis gali būti:

– prieveiksmis (turi daiktav., būdv., įv., dal. šaknį; atsako į

tokius pat klausimus kaip ir aplinkybės),

– tarnybinis žodis:

– prielinksnis (stovi šalia linksniuojamojo žodžio, sakinyje

jo negalima praleisti),

– dalelytė (suteikia minčiai tam tikrą atspalvį, sakinyje

galima praleisti),

– jungtukas (jungia žodžius ar sakinius; juos reikia

įsiminti)

– ekspresijos žodžiai:

– jaustukas (reiškia įvairius jausmus),

– ištiktukas (dažniausiai nutrupėjęs veiksmaž., reiškia

įvairių veiksmų sukeltus garsus).

IŠVESTINĖS VEIKSMAŽODŽIŲ FORMOS

Būtasis kartinis laikas Esamasis laikasBūt.k.l.veik.r.dalyvis Geidžiamoji nuosaka

Esam.l.veik.r.dalyvis

Būt.k.l.padalyvis Esam.l.neveik.r dalyvis

Esam.l.padalyvis

BendratisBūtasis d. laikas

Būsimasis laikas Veik.r. dalyvių

Tariamoji nuosaka Būsimasis laikas

Liepiamoji nuosaka Būtasis d. laikas

Neveik.r. dalyvių

Būsimasis laikas

Reikiamybės dalyvis Būtasis laikas

Pusdalyvis Padalyvių

Būdinys Būsimasis laikas

Siekinys Būtasis d. laikas

Įsidėmėti.

1. Veiksmažodžiai turi pagrindines ir išvestines formas.

2. Pagrindinės formos yra bendratis, esamojo laiko III asmuo ir būtojo

kartinio laiko III asmuo. Šių trijų formų kamienai vadinami

pagrindiniais kamienais, iš kurių daromos išvestinės formos.

IŠVESTINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ FORMŲ DARYBA

Rašybai reikšmingus pamatinius žodžius nustatyti ir išvestines formas

|i | | | | |

| |nuos. | | |kuria ||Veikia-|Esam.l. |Esam.l.kam. |-ąs, -antis, |kur(i) -a + -ąs, |

| | | | |-sianti ||Nevei-ki|Esam.l. |Esam.l. III asm.|-mas, -ma |kuria + -mas, -ma |

|s | | | | |

| | | | |-sima ||Padaly-|Esam.l. |Esam.l.kam. |-ant, -int |kur(i) -a + -ant, |

| |Būsim.l. |Bendr.kam. |-siant |kur -ti + -siant ||Reikiamybės dalyvis |Bendraties |-nas, -na |kurti + -nas, -na |

sudarinėti iš bendraties, esamojo ir būtojo kartinio laiko kamienų.

Išvestinės veiksmažodžių formos išlaiko pamatinio žodžio ( būtojo

kartinio, esamojo laiko ar bendraties) šaknies rašybą. Pvz.: šąla:

šąląs, šąlant, tešąla; užgeso: užgesęs, užgesus; išsigąsti:

išsigąstų, išsigąsiąs, išsigąsdamas…

VEIKSMAŽODŽIŲ SKYRIUS

Pirminiai

Augti, auga, augo

Užaugti, užauga, užaugo

Nešti, neša, nešė

Neštis, nešasi, nešėsi

Antriniai

Galvoti, galvoja, galvojo

Pelyti, pelija, pelijo

Važiuoti, važiuoja, važiavo

Mišrieji

Skaityti, skaito, skaitė

Šildyti, šildo, šildė

Giedoti, gieda, giedojo

PIRMINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ SKYRIAI

Pagrindinėse formose turi šaknies balsių kaitą

Kurti, kuria, kūrė

Skirti, skiria, skyrė

Dusti, dūsta, duso

Gyti, gyja, gijo

Tūpti, tupia, tūpė

Pagrindinėse formose neturi šaknies balsių
kaitos

Šokti, šoka, šoko

Bėgti, bėga, bėgo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 2716 žodžiai iš 9047 žodžių.

Panašūs įrašai