Turinys
ĮVADAS 3
VAIKYSTĖ 4
SANTUOKA 4
VALDYMAS 5
JEKATERINOS II ĮTAKA IR REIKŠMĖ LIETUVAI 6
MIRTIS 8
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SARAŠAS 10
ĮVADAS
Kiekvienas žmogus tam tikra prasme
toks pat kaip visi kiti žmonės,
iš dalies kaip kai kurie iš jų,
tačiau drauge nepanašus į jokį kitą
žmogų
(Benesch H)
Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. . Atsakyti į klausimą – kas yra asmenybė? – galima bendrai – t.y. „asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus“ ; galima atsakyti buitiškai – t.y. „asmenybe vadinami žmonės, savo veikloje pasiekę reikšmingų rezultatų“ . Asmenybė savo esme yra žmogus, sąlygotas visuomenės ir jo santykių su visuomene. Asmenybė formuojasi bendraudama su kitais žmonėmis, tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti, bet ir reguliuoja savo elgesį.
Asmeniškai man didelį įspūdį paliko Rusijos imperatorių virtinėje išsiskirianti Jekaterina II, nuosekli Petro I vidaus ir užsienio politikos tęsėja. Jos asmenybė paliko didelę žymę viso pasaulio istorijoje: jos charizmatiškas elgesys, neįprastas komunikavimo pobūdis, priimtinas ne visiems, bet tikęs to meto visuomenei. Jekaterina II buvo gana išsilavinusi, protinga ir energinga moteris. Įžengdama į sostą ji pareiškė saugosianti vienvaldystę ir „nepaliestą imperiją“. Siekdama populiarumo, Jekaterina II dėjosi rusiškų papročių ir stačiatikybės gerbėja, o užsienyje rodėsi kaip „apšviestojo absoliutizmo“ šalininkė. Atsidėkodama už savo sostą, ji bajorams išdalino daug valstybinių, rūmų ir buvusių vienuolynų žemių su baudžiauninkais. Ji rėmėsi politika: girtą liaudį valdyti lengviau. Jai buvo maža tik pavalgydinti liaudį – reikėjo tai padaryti taip, kad apie šį įvykį kalbėtų ir kituose rūmuose. Yra netgi istorija: ”darbininkai statė dirbtinius kalnus iš lentynų, ant kurių bus išdėliotos vaišės; iš keturių pusių – trys fontanai raudono ir balto vyno, alaus ir midaus fontanai. Vokietis mechanikas kelias dienas plušėjo su savo pagalbininkais tvarkydamas fontanus, tačiau galutinai patikrinti mechanizmus niekaip nesisekė, nes pradėję pumpuoti vyną, padėjėjai kaskart taip nusigerdavo, kad tekdavo nutraukti darbus.”
Jekaterina II(1729-1796)
VAIKYSTĖ
Jekaterina II, vokiečių kilmės princesė, nesantuokinė Prūsijos karaliaus Fridricho Didžiojo duktė, gimė 1729 metais. Jos tėvas buvo nuoširdžiai atsidėjęs tarnybai, o motina buvo didelė nenuorama ir nuotykių mėgėja, dažnai važinėdavo po Europą, todėl nei vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu. Žvitrią ir kaprizingą Jekateriną motina auklėjo paprastai: už menkiausią nusižengimą skeldavo stiprų antausį. Tai nepraėjo veltui: Jekaterina išmoko ramiai kęsti patyčias ir kantriai laukti savo valandos.
SANTUOKA
Likimo dėka po dešimties metų pateko į Rusijos carienės Elžbietos rūmus ir šešiolikos metų buvo ištekinta už sosto įpėdinio Petro Fiodorovičiaus. Pati neturėdama vaikų, Elžbieta iš Jekaterinos reikalavo tik vieno: gimdyti. Deja, Petras buvo nevaisingas, be to, protiškai atsilikęs. To meto carienės rūmų diduomenė buvo ištvirkusi, todėl Jekaterina II anksti ėmė flirtuoti. Dar būdama nuotaka įsimylėjo rūmų donžuaną Andrejų Černyšovą. Sunku pasakyti, kiek toli būtų nužengę jų santykiai, tačiau visų dvariškių akivaizdoje Černyšovas labai nepagarbiai elgėsi su princese. Petras Fiodorovičius matė Jekaterinos II meilę Černyšovui ir buvo labai įsižeidęs. Pagaliau Černyšovą privertė išvažiuoti į užsienį. Jekaterinos II vedybos su Petru neatnešė laimės nei vienam, nei antram. Po pirmosios nakties rūmuose sklandė gandas, kad jaunamartė išsaugojo savo nekaltybę. Dėl to Elžbieta buvo nepatekinta ir rimtai priekaištavo Jekaterinai II. Slinko mėnesiai, jaunavedžių reikalai negerėjo. Tuo metu Petras Fiodorovičius susirgo, ir Jekaterina II užmezgė romaną su Švedijos pasiuntiniu grafu Polenbergu, o netrukus su vėl grįžusiu Černyšovu ir dviem jo broliais. Visa tai buvo žinoma carienei. Jos įsakymu Černyšovas buvo areštuotas ir pasodintas į kalėjimą. Jekaterina II buvo apstatyta carienės šnipais, tačiau tai nepadėjo. Jekaterinos II dvasine vadove tapo Neapolio karalienė Joana, kuri sugebėdavo ištvirkauti su keliais vyrais iš karto. Jekaterina II įsisąmonino, kad valdovėms viskas leistina. O tuo metu jai buvo tik aštuoniolika! Jos santykiai su vyru pasidarė labai priešiški.