Jėzuitai vilniaus jėzuitu gimnazija ir šv kazimiero bažnyčia
5 (100%) 1 vote

Jėzuitai vilniaus jėzuitu gimnazija ir šv kazimiero bažnyčia

Įvadas 4 psl.

Darbo tikslas ir uždaviniai 5 psl.

Jėzuitai 7 psl.

Jėzuitai Lietuvoje 8 psl.

Vilniaus jėzuitų gimnazija 9 psl.

Šv. Kazimiero bažnyčia 14 psl.

Ekskursija po Vilniaus jėzuitų gimnaziją

Ir Šv. Kazimiero Bažnyčią anglų kalba 17 psl.

Reziumė 21 psl.

Naudotos literatūros sąrašas 22 psl.



Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: Parašyti išsamią kalbą apie jėzuitus, jų veiklą Lietuvoje bei apie Šv. Kazimiero bažnyčią, kuri tiktų vesti ekskursijoms po Vilniaus jėzuitų gimnaziją ir Šv. Kazimiero bažnyčią.

Uždaviniai:

1. Pateikti išsamią informaciją apie jėzuitus bei Šv. Kazimiero bažnyčią.

2. Parengti ir pravesti bent vieną ekskursiją po Vilniaus jėzuitų gimnaziją bei Šv. Kazimiero bažnyčią.

3. Sudominti ir išlaikyti žmonių dėmesį jėzuitams.

4. Patikslinti ir papildyti Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių turimas žinias apie jėzuitų istoriją.





EKSKURSIJA PO

VILNIAUS JĖZUITŲ GIMNAZIJĄ

IR ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIĄ

Jėzuitai

Visų pirma, jėzuitai arba Jėzaus draugija, įsteigti Šv. Ignaco Lojolos, patvirtinti popiežiaus Povilo III bule Remini militatis Ecclesiae 1540 m. rugsėjo 27 dieną, yra ordinas, kurio šūkis – visa didesnei Dievo garbei. Šis ordinas išsiskiria iš kitų tuo, kad yra visiškai paklusnus popiežiaus valiai. Jėzuitas, gaudamas įsakymą, neklausia kodėl? Šventasis Ignacas norėjo, kad jo sūnūs būtų kuklūs, nusižeminę, kad nesiektų aukštų bažnyčios postų.

Pagrindiniai Jėzuitų ordino principai:

-Eiti tuo keliu, kuriuo bus daugiau Dievui garbės

-Klusnumas

-Tarnystė kitiems

-Dvasinė žmonių gerovė ir krikščioniškas tobulinimas

-Rūpintis kitų sielų išganymu ir tobulinimu

Pradžioje jėzuitų veikla labiausiai reiškėsi kaip keliaujančiųjų misionierių. Specialus dėmesys kreiptas į auklėjimą mokyklose.1551 m. Romoje įsteigta pirmoji kolegija, netrukus virtusi į universitetą Gregorianumą 1552 m. 1556 metais Italijoje veikė jau 20 kolegijų. 1750 m. jėzuitai iš viso turėjo jau 669 kolegijas. Kita jėzuitų veikla buvo ir yra tiesioginis apaštalavimas per misijas ir rekolekcijas, pamokslus, paskaitas. Taip pat misijos tolimuose kraštuose, jaunimo auklėjimas kolegijose, universitetuose bei seminarijose, specialus mokslinis darbas įvairiose mokslo šakose, spauda. Šiuo metu visame pasaulyje leidžiama 1320 žurnalų 50 kalbų, iš kurių 152 yra grynai mokslinio pobūdžio žurnalai. Be žurnalų leidžiamos knygos ir, aišku, ypatingieji Bažnyčios reikalai (pvz., kaip minėta, misijos).

Yra pasakyta – norint pažinti kurios nors organizacijos tikslą, dvasią ir veiklos kryptį, tenka gilintis į jos steigėjo mintį, į organizacijos nuostatus ir nuveiktus darbus. O ko siekė Šv. Ignacas Loyola, steigdamas Jėzaus draugiją, aiškiai nurodyta regulų knygoje: “Mūsų Draugijos tikslas yra rūpintis ne tik savo sielos išganymu ir tobulinimu, bet taip pat uoliai dirbti ir kitų sielų išganymui ir tobulinimui”. Jokio kito tikslo ar minties steigėjas neturėjo ir nesiekė. Tai yra aišku iš jo parašyto rekolekcijų veikalo, kurio pagrindinės mintys yra šios:

1. Žmogus yra sutvertas garbinti Dievą ir Jam tarnauti.

2. Tarnaudamas Dievui, žmogus išvalo savo sielą.

3. Visi tvariniai yra sukurti žmogui, kad jis pasiektų tikslą, kuriam yra sutvertas.

4. Žmogus privalo pasirinkti tuos tvarinius, kurie naudingiausi išganymo tikslui. Nuoseklus ir griežtas šių dėsnių pritaikymas gyvenimui ir darbams sudaro Jėzaus Draugijos dvasią, kuri turi persunkti jėzuito mąstymą ir veikimą. Tad nenuostabu, jog daugelis jėzuito kasdienių ir praktiškų darbų prasideda žodžiais: “Didesnei Dievo garbei”. Tad galima sakyti, jog paprasto jėzuito tikslas, veikimo prasmė, ir gyvenimo uždavinys yra atiduoti Tvėrėjui viską, ką žmogus iš jo yra gavęs.

Jėzuitai Lietuvoje

Jėzuitai ypač garsėjo savo švietimo sistema – jų kolegijos daug kur Europoje tapo universitetais. 1568 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė jėzuitus į Lietuvą. Provincijolo Pranciškaus Sunnerio vadovaujami, jie atvyko į Vilnių 1569 m. Jau kitais metais buvo iškilmingai atidaryta
kolegija, iškart kai į Vilnių atvyko daugiau brolių jėzuitų. Jos pirmuoju rektoriumi tapo Stanislovas Varševickis. Po kelių metų jau buvo dėstoma logika, matematika, teologija, hebrajų kalba. 1757 m. kolegija prie Vilniaus universiteto buvo pertvarkyta į kilmingųjų kolegiją. Ji įsikūrė vėliavininko Kazimiero Šiškos padovanotame žemės sklype ir namuose, esančiuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno, ten kur dabar stovi Vilniaus jėzuitų gimnazija.1773 m. kolegijos pastatai sunyko, o vėliau buvo atiduoti kareivinėms.

Lietuvos provincija kilo 1598 m., kuri visiškai savarankiška tapo 1608 m. Ji “atskilo” nuo Lenkijos provincijos, tapusios savarankiška jau 1576 metais. 1608 metais Lietuvos jėzuitai jau turėjo 200 narių, kurių skaičius sparčiai augo. 1732 m. Lietuvos jėzuitų provincijai priklausė 982 nariai. Tuo laiku provincija turėjo 21 kolegiją, 8 rezidencijas ir 44 misijų stotis.

1755 m. ši provincija tiek padidėjo, jog buvo padalinta į dvi dalis: Lietuvos ir Mozūrijos. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, visa Lietuvoje gyvavusi jėzuitų švietimo sistema su visais pastatais ir Vilniaus Akademija buvo atiduota Edukacinei komisijai, išskyrus mažesniąją Lietuvos jėzuitų dalį, išlikusią Gudijoje. Čia buvo apie 200 jėzuitų, 4 kolegijos, 2 rezidencijos ir 12 misijų namų su 6 mokyklomis. Iš šio vieneto vėliau atgimė naujasis jėzuitų ordinas. Tačiau pačioje Lietuvoje jėzuitai iš naujo savo veiklą atkūrė tik nepriklausomybės metu.

Lietuvos gyvenime jėzuitai suvaidino svarbų vaidmenį. 1570 m. Vilniuje atidarytai kolegijai Lietuvos – Lenkijos karalius Steponas Batoras suteikė akademijos vardą. Naujoji akademija išleido didelę eilę doktrinų ir daug nuveikė mokslo ir švietimo srityse. Vilniaus jėzuitai plėtė mokyklų tinklą įvairiomis kryptimis: 1584 m. įkūrė kolegiją Nesvyžiuje, 1607 m. – Varniuose, 1616 m. – Kražiuose, 1621 m. – Gardine, 1626 m. – Dambravoje , 1630 m. – Bobruiske, 1631 m. – Naugarduke ir Daugpilyje, 1642 m. – Kaune, 1693 m. – Alūkstoje ir t.t.

Šalia kolegijų, didelė jėzuitų darbo sritis buvo misijos. Atskiros misijų stotys įsteigtos Tilžėje, Telšiuose, Varniuose, Židikuose, Viduklėje, Lyduvėnuose, Joniškyje, Vadaktuose, Pabiržėje, Kėdainiuose, Linkuvoje, Šeduvoje, Merkinėje ir kitur. Šios Jėzuitų misijos tapo svarbiu veiksniu, nulėmusiu katalikybės ateitį Lietuvoje.

Lietuvos jėzuitų provincijos žymiausios asmenybės bei ryškesni mokslo vyrai buvo žodynininkas K. Sirvydas ir jo padėjėjas J.Jaknavičius, istorikas A.Kojelavičius ir A.Naruševičius, pamokslininkas P.Skarga ir poetas M.K.Sarbievijus, asketikas M.Lancicijus, astronomas M.Počobutas, matematikas Pr.Norvaiša ir daugelis kitų.

Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje jėzuitų atsteigėju tapo Benediktas Andriuška, apsisprendęs tapti jėzuitu dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. Grįžęs į Lietuvą 1919 m. informavo generolą T.Ledochowskį apie įsikūrimo galimybes. Tuo pačiu metu, Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulevičiui pavedus, vokietis jėzuitas Friedrichas Muckermanas rūpinosi Vilniuje atgauti jėzuitų namus ir pradėti provincijos atstatymą. Kadangi Lietuvoje lietuvių jėzuitų tuo metu nebuvo, todėl ordino vyresnybė jėzuitų Lietuvoje atsteigimą pavedė vakarų Vokietijos provincijai. Kai 1919 m. lenkai užėmė Vilnių – 1923 m. atvykę vokiečiai įsikūrė Kaune. Čia jie atgavo jėzuitų namus ir 1924 m. įkūrė jėzuitų gimnaziją, o atrestauruotoje bažnyčioje pradėjo laikyti pamaldas. Gimnazijai išplėsti reikėjo daug lėšų, todėl popiežius Pijus XI paaukojo šiam reikalui net 500 tūkstančių litų. Taip pat buvo teikiamos paskolos. Jėzuitai plėtėsi toliau – 1929 m. Pagryžuvyje įsteigė naujokyną,1930 m. atidarė rezidenciją Šiauliuose. 1930 m. kovo 19 d. buvo suformuota Lietuvos jėzuitų viceprovincija. 1940 m. jai priklausė 23 kunigai: 16 lietuviai ir 7 vokiečiai. Po Antrojo Pasaulinio karo lietuviai jėzuitai emigravo į užsienį. Juos sutelkti buvo pavesta J. Kidykui. 1948 m. įkurtas namas JAV, Čikagoje, kurioje Lietuvos jėzuitai toliau tęsė savo veiklą.

Vilniaus jėzuitų gimnazija

Vilniaus jėzuitų gimnazija – tai savarankiška, demokratiška, humanizmo principais, bendromis žmogiškomis ir katalikiškomis vertybėmis savo gyvenimą grindžianti, laisvos asmenybės ugdymo tikslų siekianti katalikiška mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendruomenė. Kaip jau minėta, ją bandė atkurti jau 1918 m., po Pirmojo Pasaulinio karo. Tuo metu vokietis jėzuitas Vilniaus vyskupo Jurgio Matulevičiaus pavedimu pradėjo gimnazijos atkūrimo darbus. Tačiau 1919 m. balandžio mėnesį lenkams užėmus Vilnių, ten įsikūrė lenkai jėzuitai. Jie 1921 m. senuosiuose kilmingųjų pastatuose atidarė berniukų gimnaziją, kurią pirmaisiais mokslo metais lankė 135 moksleiviai. Ši gimnazija veikė iki 1939 m., kai Lietuva atgavo sostinę Vilnių. 1939-1940 m. Vilniaus jėzuitų gimnazija veikė kaip Kauno jėzuitų gimnazijos filialas, kol okupacinė sovietų valdžia ją uždarė. Pokario metais gimnazijos patalpose buvo atidaryta Vilniaus pirmoji berniukų gimnazija, vėliau tapusi A.Vienuolio vidurine mokykla.

Kai Lietuva vėl atkūrė
Nepriklausomybę, po kelių metų, 1994 m. Vilniaus miesto valdyba grąžino pastatus tikriesiems šeimininkams. Tą patį mėnesį buvo sukurta gimnazijos steigimo iniciatyvinė grupė. 1995 m. vasario mėnesį Lietuvos jėzuitų provincijolas kunigas J.Boruta SJ kreipėsi į Vilniaus arkivyskupą metropolitą A.J.Bačkį, prašydamas sutikimo atkurti gimnaziją. 1995 m. birželio 19 d. dekretu Vilniaus arkivyskupas metropolitas pritarė šiai iniciatyvai. Moksleiviams gimnazija duris atvėrė 1995 m. rugsėjo 11 d. Mokslo metus pradėjo 336 5-9 klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. gimnazijos 9 klasei suteiktas humanitarinio profilio pirmosios gimnazijos klasės statusas. Sustiprintu lygiu pradėtos mokyti vokiečių, lietuvių ir anglų kalbos humanitarinėse klasėse. 1996/1997 mokslo metais išleista pirmoji abiturientų laida. Nuo 1997 m. rugsėjo 1 dienos Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos kolegija Vilniaus jėzuitų gimnazijos 9 klasei suteikė realiojo profilio pirmosios gimnazijos klasės statusą. Nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas realinio ir humanitarinio profilio gimnazijos statusas. 2000 m. Vilniaus jėzuitų gimnazija šventė 430-uosius jubiliejinius metus.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1553 žodžiai iš 4665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.