Jėzaus Draugija (jėzuitai)
Katalikų vienuolių ordinas, kurį 1540 m. įkūrė baskas (Šiaurės Ispanija) Ignacas Lojola su keletu bendraminčių. Tai buvo naujoviškas vienuolinis ordinas, pasižymėjęs aktyvia apaštaline veikla. Didelį dėmesį skyrė švietimui, kūrė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą. Dėl kai kurių Europos valdovų priešiško nusistatymo 1773 m. popiežius ordiną uždarė. Vėl atkurtas 1814 m.
Į Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas V. Protasevičius. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, paskui įsikūrė ir kituose miestuose. Steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1579 m. įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje veikė ir po ordino panaikinimo. 1820 m. caro valdžios buvo išvaryti.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje vėl įsikūrė su Vokietijos jėzuitų pagalba. Sovietmečiu gyvavo pogrindyje. Oficiali veikla buvo atgaivinta 1990 m. 1992 m. Kaune, o 1995 m. Vilniuje atkurtos jėzuitų gimnazijos. Įvairiuose Lietuvos miestuose – Jėzaus Draugijos namai ir rezidencijos. 1999 m. Šiauliuose atidarytas naujokynas.
Jėzuitai, tai tarptautinė katalikiška kunigų ir brolių vienuolija (bendruomenė), bendradarbiaujanti su pasauliečiais.
Jėzuitus įvairiuose kraštuose galite sutikti mokyklose ir universitetuose, visuomeninėse informacijos priemonėse, parapijose. Jie darbuojasi spaudoje, užsiima moksliniais tyrinėjimais, skelbia Kristų misijų kraštuose, vadovauja rekolekcijų namams, padeda pabėgėliams…
Jėzuitams rūpi dialogas su kitomis religijomis ir kultūromis, su visais nuoširdžiai ieškančiais tiesos.
Šiandien pasaulyje darbuojasi apie 21 000 jėzuitų 120 šalių. Iš jų 51 darbuojasi Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje.
JĖZUITAI IR LIETUVA
(ISTORIJA)1491 – Ispanijoje, Lojoloje gimė šv. Ignacas, Jėzaus Draugijos (jėzuitų ordino) įkūrėjas
1540 – Popiežius Paulius III patvirtina Jėzaus Draugiją
1555 – Vilniuje lankosi t. Alfonsas Salmeronas, vienas iš pirmųjų šv. Ignaco bendradarbių
1556 – Romoje miršta ordino įsteigėjas šv. Ignacas
1568 – Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius nutaria įsteigti Vilniuje jėzuitų aukštąją mokyklą
1569- Pirmieji keturi jėzuitai apsigyvena Vilniuje (spalio 28 d.)
1570 – Įsteigiama Vilniaus jėzuitų kolegija
1570 – Vaidinimu „Herkulis“ Vilniaus jėzuitų kolegijoje pradedama turtinga mokyklinio teatro veikla Lietuvoje
1571 – Karalius Žygimantas Augustas, atsisakydamas patrono teisės, perleidžia Vilniaus parapinę šv. Jono bažnyčią jėzuitams ir jų vadovaujamai kolegijai
1573 – Vilniuje pradeda veikti jėzuitų kolegijos moksleivių Sodalicija
1575 – Mikalojus Kristupas Radvila (Našlaitėlis) perkelia savo spaustuvę iš Nesvyžiaus į Vilnių ir ją paveda jėzuitams
1579 – Karalius Steponas Batoras suteikia Vilniaus jėzuitų kolegijai Akademijos- Universiteto privilegiją
1579 – Popiežius Grigalius XIII suteikia Vilniaus jėzuitų mokyklai universiteto teises
1580 – Pirmasis iš lietuvių jėzuitų Jonas Kumelis įšventintas kunigu
1584 – Jėzuitai pirmą kartą apaštalauja Kaune
1585 – Jėzuitai išleidžia latvių kalba katekizmą
1595 – Jėzuitų spaustuvė Vilniuje išleidžia M. Daukšos išverstą J. Ledesmos katekizmą, pirmąją lietuvių kalba katalikišką knygą Lietuvos teritorijoje
1598 – Sudaroma Lietuvos jėzuitų viceprovincija
1599 – Yra 62 iš Lietuvos kilę jėzuitai (11 kunigų, 14 klierikų, 37 broliai)
1604 – Padedami pamatai jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčiai Vilniuje (gegužės 12 d.)
1604 – Vilniuje įsteigiamas jėzuitų naujokynas
1607 – Jėzuitams pavedama rūpintis Varnių kunigų seminarija
1608 – Įkuriama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija
1608 – Jėzuitai apsigyvena Kražiuose
1610 – Vilnių nusiaubia didelis gaisras (liepos 1 d.); žiauriai nukenčia universitetas, jo biblioteka, archyvas
1616 – Įsteigiama Kražių jėzuitų kolegija
1618 – 1625 – Pirmasis lietuvis Vilniaus akademijos rektorius – t. Jonas Gruževskis
1623 – Popiežius Urbonas VIII Romoje vainikuoja Motiejų Kazimierą Sarbievijų, žinomą Lietuvos jėzuitų provincijos poetą
1631 – Vilniuje miršta jėzuitas Konstantinas Sirvydas, lietuvių kalbos žinovas, pirmųjų lietuviškų knygų autorius
1641 – Karalius Vladislovas IV suteikia Vilniaus Akademijai privilegiją įsteigti teisės ir medicinos fakultetą
1642 – Kaune apsigyvena jėzuitai
1644 – Pradeda veikti Vilniaus universiteto civilinės ir kanonų teisės fakultetas
1649 – Kaune atidaroma jėzuitų mokykla
1650 – Dancinge (Gdanske) išleidžiama jėzuito Alberto Kojalavičiaus Lietuvos istorijos pirmoji dalis (antroji dalis pasirodo 1669 Antverpene)
1653 – Kaune miršta jėzuitas Mikalojus Lancicijus, plačiai išgarsėjęs dvasinio turinio knygų autorius
1653 – Kauno jėzuitų rezidencija pakeliama į kolegiją (bet po 1655 vėl rezidencija ir nuo 1702 vėl kolegija)
1655 – Pradeda veikti antroji jėzuitų kolegija Žemaičių žemėje, Pašiaušėje
1655 – Rusų ir kazokų kariuomenė įsiveržia į Vilnių (rugpjūčio mėn.), plėšia, naikina ir degina miestą, išžudo apie 14.000 gyventojų; ketveriems metams nutrūksta jėzuitų akademijos veikla
1657 – Janavos
vietovėje netoli Pinsko už tikėjimą nukankinamas Lietuvos provincijos jėzuitas Andrius Bobola, prieš tai keliolika metų apaštalavęs Vilniuje (1938 paskelbtas šventuoju)
1670 – Miršta jėzuitas Žygimantas Liauksminas, Vilniaus universiteto profesorius, rektorius ir muzikologijos veikalų autorius
1700 – Lietuvos jėzuitų provincijoje 716 jėzuitų (316 kunigų, 196 klierikai, 204 broliai), gyvenančių 27 vienuolynuose
1710 – Lietuvoje siaučia didysis maras; vien tais metais miršta 150 Lietuvos jėzuitų
1732 – Jėzuitas T. Tomas Žebrauskas įsteigia pirmąją Vilniuje astronominę observatoriją
1756 – Lietuvos jėzuitų provincijoje 1068 jėzuitai (490 kunigų, 248 klierikai, 330 brolių), gyvenančių 32 vienuolynuose ir 61 misijų punkte
1758 – Iš rytinėje Lietuvos jėzuitų provincijos dalyje (Mozūruose ir Gudijoje) esančių kolegijų ir rezidencijų sudaroma nauja Mozūrų jėzuitų provincija
1759 – Lietuvos provincijoje lieka 604 nariai (272 kunigai, 151 klierikas, 181 brolis; iš jų 26 klierikai ir 14 brolių – novicijai)
1773 – Vilniaus akademijos jėzuitams paskelbta ordino panaikinimo brevė (lapkričio 12 d.). Tuo laiku brevė paskelbta ir kituose Lietuvos jėzuitų namuose. Nemaža jėzuitų persikelia į Polocką bei kitas rusų užimtas vietoves, kur carienė Kotryna II buvo uždraudusi skelbti panaikinimo brevę
1773 – 1820 – Visa Draugija oficialiai gyvuoja ankstesnėje Lietuvos provincijos rytinėje dalyje su 178 nariais, 4 kolegijomis, 2 rezidencijomis, 12 misijų stočių, 6 kitomis mokyklomis
1782 – 1785 – Jėzaus Draugijai vadovauja lietuvis Stasys Černevičius
1785-1798 – Jėzaus Draugijai vadovauja lietuvis Gabrys Lenkevičius
1798 – 1802 – Trečiasis lietuvis, vadovavęs Jėzaus Draugijai, Pranciškus Kareu; popiežius Pijus VII jam suteikia generolo titulą, tuo patvirtindamas jėzuitų ordiną Rusijoje
1810 – Daugpilyje miršta jėzuitas Martynas Počubutas, garsus Vilniaus universiteto astronomas ir po jėzuitų ordino panaikinimo dvidešimt metų universiteto rektorius
1812 – Caro Aleksandro I dekretu Polocke įsteigta jėzuitų akademija su trimis fakultetais
1814 – Popiežius Pijus VII visame pasaulyje atkuria jėzuitų ordiną
1820 – Caras Aleksandras I įsako ištremti iš Rusijos visus jėzuitus; jie persikelia į Austrijos valdomą Galiciją
1885 – Vokietis jėzuitas Lasingas slaptai lankosi Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos, norėdamas patarnauti lietuviams išeiviams Brazilijoje
1919 – Palaimintojo Arkivyskupo Jurgio Matulaičio pavedimu vokiečių jėzuitas Friderikas Muckermanas pradeda kunigo darbą šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje
1919 – Pirmasis naujųjų laikų lietuvis jėzuitas Benediktas Andruška rūpinasi atkurti jėzuitų ordiną Lietuvoje
1920-1922 – Į Jėzaus Draugiją įstoja dar du lietuviai – Juozas Venckus ir Jonas Paukštys
1923 – Po šimto penkiasdešimties metų pertraukos Kaune įsikuria Vokietijos Vakarų provincijos globojami jėzuitų namai. Vyresniuoju paskiriamas t. Jonas Kipas
1924 – Atidaroma Kauno jėzuitų gimnazija
1929 – Įkuriamas jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje
1930 – Atkuriama Lietuvos jėzuitų viceprovincija
1930 – T. Benediktas Andruška įkuria šv. Ignaco bažnyčią ir jėzuitų rezidenciją Šiauliuose
1931 – T. Jonas Bružikas išvyksta vesti misijų į JAV lietuvių parapijas; 1937 jį pakeičia t. Jonas Kidykas
1936 – Paskelbiama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija; t. Benediktas Andruška paskiriamas provincijolu
1940 – Sovietų okupacinė valdžia uždaro Kauno jėzuitų gimnaziją
1941 – Lietuvos jėzuitų provincijoje 87 nariai (7 tėvai vokiečiai, 17 tėvų lietuvių, 17 klierikų ir 46 broliai)
1941 – Vokiečių okupacinė valdžia leidžia jėzuitams atkurti savo gimnaziją Kaune
1941-1944 – Lietuvos jėzuitai Pagryžuvyje globoja vokiečių okupacinės valdžios persekiojamus lenkus jėzuitus; padeda gelbėti Lietuvos žydus nuo sunaikinimo
1944 – Sovietų okupacinė valdžia vėl suvalstybina jėzuitų gimnaziją Kaune
1944 – Sovietinė valdžia pradeda varžyti Bažnyčios ir vienuolynų veiklą.
Jėzuitų vienuolyne Kaune priglaudžiama Kauno kunigų seminarijos dalis. Suimamas t.Antanas Bieliūnas
1946 – Jėzaus Draugijos vyresniojo t. Generolo nurodymu pirmieji Lietuvos jėzuitai atvyksta į JAV iš pokarinės Europos. T. Stasys Kulbis pradeda misionieriaus darbą tarp Kanados lietuvių
1948 – Uždaromas jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje. Naujokai laikinai prisiglaudžia Tytuvėnų bernardinų vienuolyno patalpose. Broliai išsklaidomi (rugpjūčio 1 d.)
1948 – Jėzuitų naujokynas perkeliamas į Šiaulius (spalio mėn.)
1948 – Įsteigiami pirmieji lietuvių jėzuitų namai Čikagoje su provincijolo pareigas einančiu t. Jonu Kidyku
1949 – Uždaroma jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje (sausio 3 d.); kiek vėliau uždaroma Kaune šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia
1949 – Varlaukyje (Tauragės apskrityje) suimamas t. Benediktas Andruška (vasario 21 d.)
1949 – Uždaroma Šiaulių šv. Ignaco bažnyčia, vienuolynas ir naujokynas (gegužės mėn.)
1949 – Žasliuose (Kaišiadorių apskrityje) suimamas provincijolas t. Jonas Danyla
1949 – Čikagoje įsteigiama lietuvių religinė radijo valandėlė (vedėjas t. Jonas Borevičius). T. Jonas Kidykas aplanko Pietų Amerikos lietuvius su misijomis ir pamokslais
1949-1956 – Sovietiniuose lageriuose kalinami tėvai
B.Andruška, J.Bieliūnas, J.Paukštys, J.Danyla, P.Lygnugaris, A.Markaitis, A.Šeškevičius, brolis A.Janulis ir kiti
1950-1957 – Jėzuitai organizuoja berniukams vasaros stovyklas prie Čikagos
1950 – T. Jonas Bružikas ir t. Vladas Mikalauskas (1951) kuria lietuvių parapiją Montevidėjuje, Urugvajuje (bažnyčia baigta statyti 1953)
1950 – Čikagoje pradedamas leisti žurnalas „Laiškai lietuviams“, redaguoja t. Juozas Vaišnys (1964-1970 redagavo t. Kęstutis Trimakas)
1950 – T. Jonas Kubilius steigia Aušros Vartų parapiją Monrealyje, Kanadoje (bažnyčia pastatyta 1953)
1951 – Verchne Uralske (Čeliabinsko srityje) lageryje miršta t. Benediktas Andruška
1952-1968 – Čikagos jėzuitai perima „Žvaigždės“ žurnalo leidimą ir redagavimą. „Žvaigždė“ ėjusi Lietuvoje 1919-1940; lietuvių kilmės Naujosios Anglijos JAV jėzuitų leista nuo 1943 (redagavo t. Bronius Krištanavičius, t. Algimantas Kezys)
1955-1978 – San Paulo įsteigiama Brazilijos lietuvių misija, 1968 tapusi šv. Kazimiero parapija su klebonu t. J.Bružiku; 1978 perduota lietuviams saleziečiams
1956-1960 – dauguma kalintų jėzuitų išeina į laisvę, grįžta į Lietuvą. Tėvai A.Šeškevičius, P.Lygnugaris, J.Smilgevičius ir J.Paukštys apaštalauja Sibire tarp tremtinių
1956 – Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininku Romoje išrenkamas t. Antanas Liuima
1958 – Antrą kartą suimamas t. A.Markaitis
1962 – Antrasis t. Jono Danylos ir t. A.Šeškevičiaus areštas
1969 – T. Pranciškui Masilioniui vadovaujant, įkuriamas Eucharistijos Bičiulių sąjūdis
1970 – Dubingiuose (Molėtų rajone) trečią kartą suimamas t. A.Šeškevičius, šį kartą už vaikų katekizaciją
1970-1972 – T. Anicetas Tamošaitis veda lietuvių radiją Madride
1972 – Išeina pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numeris (kovo 19 d.); iki 1988 pasirodė 81 numeris
1974 – Jėzuitai perima Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapiją Clevelande; klebonas t. Gediminas Kijauskas
1975 – Į Lietuvos Helsinkio grupę įstoja t. Karolis Garuckas
1978 – Už Kronikos dauginimą ir platinimą suimamas brolis Anastazas Janulis
1979 – Miršta t. Karolis Garuckas
1979 – Lietuvoje ir išeivijoje švenčiamas Vilniaus universiteto įsteigimo jubiliejus
1980 – Sidabrave miršta sunkiųjų metų apaštalas t. Pranciškus Masilionis
1983 – Areštuojamas t. Sigitas Tamkevičius
1984 – Už Vėlinių procesijos kapinėse organizavimą trims metams kalėti nuteisiamas t. Jonas Kastytis Matulionis
1986 – Jėzaus Draugijos Generolas t. Peter-Hans Kolvenbach’as vieši lietuvių jėzuitų namuose Čikagoje, kur laiko šv. Mišias
1988 – Pirmieji laisvėjimo metai; iš lagerių grįžta tėvai J.K.Matulionis, S.Tamkevičius
1989 – Jėzuitams grąžinamos bažnyčios: Šv. Kazimiero Vilniuje, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) Kaune
1990 – Prie Čikagos įsteigiama Palaimintojo J.Matulaičio lietuvių misija (klebonas t. Leonas Zaremba). Apylinkėse jėzuitai darbuojasi Rockfordo (nuo 1976), Union Pier (nuo 1973), Lemonto (nuo 1980), Šv. Kryžiaus (nuo 1983), Beverly Shores (nuo 1988) ir kitose parapijose
1990-1991 – Jubiliejiniai šv. Ignaco metai: 500 metų nuo Jėzaus Draugijos steigėjo šv. Ignaco gimimo ir 450 metų nuo jėzuitų oficialaus įsteigimo
1990 – Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikia Lietuvos jėzuitų provincijai juridinio asmens statusą (1990 02 15)
1990 – Draugijai grąžinamos ir atšventinamos anksčiau priklausiusios bažnyčios: šv. Pranciškaus Ksavero Kaune (vasario 2 d.; pašventinta 1992 08 30), Šv. Ignaco Šiauliuose (gruodžio 22 d.), Šv. Kazimiero Vilniuje (1991 03 03)