Referatas
Kraujas ir kraujotaka
KRAUJO SUDĖTIS
KRAUJO FUNKCIJOS
KRAUJOTAKOS SISTEMA
KRAUJOTAKOS LIGOS
AR ŽINOTE, KAD…
KRAUJAS IR JO SUDĖTIS
KRAUJAS-tai jungiamasis junginys, susidedantis iš skystos tarpląstelinės medžiagos- kraujo plazmos ir kraujo ląstelių (forminių elementų).
KRAUJO PLAZMA-gelsvos spalvos skystis. Joje esti apie 90 vandens, kiti 10 – įvairūs baltymai, mineralinės druskos, taip pat maisto medžiagos ir medžiagų apykaitos produktai, hormonai, vitaminai. Į kraują patenka įvairių medžiagų, tačiau kraujo plazmos sudėties jos ženkliai nekeičia.
KRAUJO LĄSTELĖS- tai eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), trombocitai (kraujo plokštelės).
ERITROCITAI- raudonos, bebranduolės, abipus įgaubto disko formos kraujo ląstelės. Eritrocitai neilgaamžiai- jie gyvena apie 4 mėnesius. Jie yra labai smulkūs, todėl viename kūbiniame milimetre kraujo jų esti apie 5mln.. Eritrocitai gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Seni eritrocitai suyra kepenyse ir blužnyje. Eritrocitams susidaryti būtini B grupės vitaminai.
HEMOGLOBINAS. Eritrocitus raudonai nudažo juose esantis baltymas hemoglobinas, kuriame yra daug geležies. Hemoglobinas lengvai prisijungia ir perduoda deguonį. Iš plaučių alveolėse esančių kapiliarų deguonį eritrocitai išnešioja kitoms organizmo ląstelėms. Deguonį nešąs kraujas (arterinis) yra skaisčiai raudonas. Anglies dvideginio daugiau turįs kraujas (veninis) – tamsiai raudonas.
Taigi svarbiausia eritrocitų funkcija yra pernešti deguonį iš kvėpavimo organų į visas kūno ląsteles, taip pat ir pašalinti anglies dvideginį.
LEUKOCITAI yra bespalviai, turi branduolį, kai kurie gali judėti. Susidaro raudonuosiuose kraujo čiulpuose, blužnyje, limfmazgiuose. Leukocitai gyvena nuo kelių dienų iki kelių dešimčių metų. Viename kūbiniame milimetre kraujo būna nuo 6 iki 8 tūkstančių leukocitų. Leukocitai skirstomi į kelias grupes: į leukocitus , kurie gamina antikūnius ir į tuos, kurie patys ryja svetimkūnius (fagocitai).
IMUNITETAS
Imunitetas- tai organizmo atsparumas infekcinėms ligoms.
Imunitetas
Natūralus imunitetas-
atsparumas kuriai nors Dirbtinis imunitetas
ligai, paveldėtas iš tėvų
arba įgytas persirgus.
Įgimtas imu- Įgytas imuni- Aktyvus dirb- Pasyvus
nitetas- pavel- tetas-įgytas tinis imunitetas- dirbtinis
dėtas iš tėvų. persirgus kokia suleidžiama vak- imunitetas-
liga. cinos su negyvais suleidžiama
ar susilpnintais li- serumo su
gos sukėlėjais. Or- antikūnais
ganizmas pradeda
gaminti antikūnus.
TROMBOCITAI-mažiausi forminiai elementai. Jie dalyvauja kraujo krešėjime bei sudaro barjerą prieš kraujavimą, prikibdamos prie kraujagyslių sienelių ir išskirdamos medžiagas, kurios siaurina sieneles bei mažina jų laidumą.
KREŠĖJIMAS- sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio biocheminių reakcijų. Baltymas fibrinogenas virsta fibrinu. Jis išsiraizgo tankų tinklą, kuriame įstringa kraujo ląstelės. Fermentai gali aktyviai dalyvauti fibrinogeno vertimo fibrinu tik tada, kaiyra kalcio druskų, jei jų nebūtų, kraujas nekrešėtų. Taip pat dalyvauja vitaminas K . Krešėjimo trukmė 5-15 min..
KRAUJO FUNKCIJOS
1.Transportinė 2. Reguliuoja 3.Apsauginė 4.Padeda hu-
funkcija kūno tempe- funkcija morališkai
ratūrą reguliuoti
organizmo
veiklą.
1.Jis atneša į ląsteles deguonį ir maisto medžiagas, o iš jų į šalinimo organus- gyvybinės veiklos organus.
2. Kai iš vidaus organų į odos kraujagysles priplūsta daugiau kraujo, ji parausta, pakyla jos temperatūra, vadinasi, ir šilumos į aplinką išskiriama daugiau. Ir atvirkščiai- susiaurėjus odos kraujagyslėms, šiluma organizme sulaikoma.
3. Patekę į kraują mikroorganizmai ir kiti svetimkūniai nukenksminami ir sunaikinami.
4. Dalis liaukų gamina biologiškai aktyvias medžiagas- hormonus, kuriuos kraujas išnešioja po visą organizmą.