Joga
5 (100%) 1 vote

Joga

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija

Eglė Merkytė

|||b klasė

Referatas

Joga

Rietavas 2006 m.

Projekto tiklai :

1) Sužinoti jogos kilmę.

2) Išsiaiškinti jogos naudą..

3) Sužinoti patarimus pradedantiesiems.

4) Išsiaiškinti Šivanandos, Aštangos, Pranos, Sahadžos jogų prasmę.

5) Pasidometi Lietuvoje viekančiais jogu centrais.

6) Sužinoti kelis jogos pratimus.

Turinys:

Kas yra joga? 4

Jogos istorija 5

Joga Jūsų gyvenime 6

Jogos nauda 7

Jogos užsiėmimų paslaptys 7

Patarimai pradedantiesiems 8

Jogos keliai ir metodai 9

Šivanandos joga 10

• Apie Svamį Šivanandą 11

• Apie Svamį Višnu-devanandą 12 – 13

• Užsiėmimo struktūra 13

Aštanga joga 14

• Metodas 15

• Užsiėmimo struktūra 15

Prana joga 16

Sahadža joga 17

Plačiau apie jogas yama niyama asana pranayama pratyahara 18 – 22

Apie Shambu jogos centro svetaine 22

Apie Šanti jogos centra 23

Apie Republiknę Jogos mokyklą 23 – 24

Apie jogos namus „Anada“ 24 – 25

Keli kvėpavimo pratimai 26 – 28

Išvados 29

Šaltiniai 30

Kas yra joga?

Žodis „Joga“ kildinamas iš Sanskrito šaknies „yug“, kuri reiškia „sujungti ar suvienyti“. Šiame kontekste turima omenyje proto ir kūno vienybė, individualios žmogaus sąmonės susiliejimas su Visatos universaliąja. Hatha joga vadinama ypatinga teorinių doktrinų ir fizinių praktikų sistema, vystanti gyvybinę energiją (prana) ir jos tėkmę žmogaus kūne. Sakoma, kad šios įgimtos gyvybinės energijos koncentravimas ir gebėjimas sustabdyti nuolatinį jos nuotėkį, pažadina kūne slypinčias energijas, psichines ir dvasines galias. Ši darbu su kūnu ir jo energijomis pagrįsta metodika vedanti į transcendentines patirtis vienija įvairias valymo praktikas (kriyas), pozas (asanas) ir kvėpavimo kontrolę (pranayama).

Joga yra visą apimantis mokslas, kilęs prieš tūkstančius metų Indijoje. Tai – seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, apimanti kūną, protą ir sielą. Senovės jogai turėjo gilų žmogaus tikrosios prigimties suvokimą ir žinojo, ko žmogui reikia, kad gyventum harmonijoje su savimi ir supančia aplinka. Jie suvokė fizinį kūną kaip mašiną, protą – kaip vairuotoją, sielą – kaip žmogaus tikrąjį „aš“, jo poelgius, emocijas ir intelektą – kaip tris jėgas, kurios „traukia“ kūną. šios trys jėgos turi būti pusiausvyroje, kad vyktų visapusiškas tobulėjimas. Turint omenyje abipusį kūno ir proto ryšį, jogai suformulavo unikalų šios pusiausvyros palaikymo metodą – metodą, kuris apjungia visus judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai, kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto
ramybę.



4

Jogos istorija

Jogos kilmė skendi laiko rūke. Ji yra laikoma dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė nušvitusiems išminčiams per meditacijas. Patys seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai yra akmeninės figūrėlės, vaizduojančios jogos pozas. Jų amžius siekia apie 3000 m.pr.m.e. Pirmąkart joga yra minima milžiniškame raštų, vadinamu Vedomis, rinkinyje maždaug apie 2500 m.pr.m.e. Jogos mokymo ir Vedantos filosofijos pagrindus mums pateikia raštai, vadinami Upanišadomis, užbaigiantys Vedų rinkinį.

Šeštame amžiuje pr.m.e. pasirodė dvi didelės epinės poemos – Ramajana (Ramayana), parašyta Valmiki, ir Mahabharata , parašyta Vjasa (Vyasa). Bhagavadgyta (Bhagavad Gita) – vienas iš žinomiausių jogos raštų (įeina į Mahabharatos sudėtį). Patandžalio(Patanjali) mintys surašytos į Joga Sutras 3 a. pr.m.e., sudaro Radža (Raja) Jogos pagrindus. Klasikiniai Hatha Jogos tekstai yra Hatha Joga Pradipika, kurie aprašo įvairias asanas ir kvėpavimo pratimus, formuojančius ir šiuolaikinės jogos praktikos pagrindus.



5

Joga Jūsų gyvenime

Jogą praktikuoti gali kiekvienas. Tam nereikia specialios įrangos ar rūbų – tik šiek tiek ploto ir stipraus troškimo tapti sveikesniu, noro realizuoti savo siekius gyvenime. Jogos pozos (asanos) mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sanarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos joms tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę-mintyse esančią įtampą, asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos. Jogos kvėpavimo pratimai, žinomi kaip pranajama, papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikdami šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mastymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.

Daugelį žmonių joga patraukia, kadangi siūlo būdus, kaip kūną padaryti stipresniu, sveikesniu ir lankstesniu, gražiai atrodančiu, kūną, kuriame būtų patogu gyventi. Kiti ateina ieškodami pagalbos dėl konkrečių negalavimų tokių kaip nugaros skausmai. Kai kurie – tik skatinami jausmo, kad iš gyvenimo negauna visko, ką galėtų. Kokia bebūtų jūsų priežastis, joga gali tapti jums priemone, instrumentu, duodančiu ir tai, ko atėjote, ir daugiau.

Kad suprastumėme, kas yra joga, ją reikia praktikuoti. Iš pirmo žvilgsnio, ji atrodo tik truputi daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą – pastoviai atpalaiduodami kūną ir suteikdami jam tonusą, nuramindami mintis, jūs pamažu neriate į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jūsų prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę – savirealizacija, kurios visi mes sąmoningai ar nesąmoningai siekiame, ir kurios link visi mes pamažu judame.

Jei jūs galėtumėte kontroliuoti savo protą ir mintis, tai nebūtų apribojimų tam, ką galėtumėte daryti – kadangi tik mūsų pačių vaizduotė ir išankstinis nusistatymas traukia mus atgal ir sulaiko nuo savirealizacijos.

6

Jogos nauda

Joga gerina kūno laikyseną, lankstumą, plastiškumą bei judesių koordinaciją. Taip pat gerina kraujotaką bei medžiagų apykaitą.

Joga stiprina, maitina ir tonizuoja raumenis, sąnarius, kaulus, vidaus organus. Gerina visus fiziologinius bei neurologinius organizmo procesus. Stiprina endokrininės liaukos veiklą bei organizmo apsaugines funkcijas. Joga padeda atsikratyti daugelio ligų: chroniškų skausmų, depresijos, nerimo ir baimės, skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Jogos užsiėmimai reguliuoja kraujo spaudimą, šalina miego sutrikimus, nuovargį, galvos skausmus, ir t.t.

Jūs tapsite sveikesni, energingesni, gracingesni. Organizmas taps atsparesnis ligoms ir stresinėms situacijoms.

Joga Jums suteiks ramybės ir proto koncentracijos, padės pamatyti gyvenimo grožį, labiau pasitikėti savimi ir tapti stipresniu.

Jogos užsiėmimų paslaptys

Kalbama, jog 2-3 jogos užsiėmimų per savaitę pagalba galima savo gyvenimą žymiai pakeisti į gerą pusę. Kur paslaptis? Visų pirma, joga – tai rimtas fizinis krūvis. Nors pratimai atrodo palyginus su energingomis fitnes-treniruotėmis paprasti, joga lavina lankstumą, ištvermę ir jėgą.

Jums tampa pakeliami dideli krūviai ir jūs galite ištverti juos ilgesnį laiką. Tačiau joga – tai „tausojanti“ veikla, lavinanti jus palaipsniui, nepažeisdama nei vieno proceso eigos. Vienas svarbiausių jogos skirtumų nuo kitų fizinių užsiėmimų yra didesnis dėmesys kvėpavimui, o teisingas kvėpavimas laikomas raktu į sveikatą.

Joga veikia ne tik jūsų kūną, bet ir sielą. Treniruotės padės jums atsikratyti dirglumo, susitvarkys nervinė sistema, imsite geriau miegoti ir atversite naujus dvasinio tobulėjimo kelius. Be to, svarbus privalumas yra tai, kad praėjus vieną jogos užsiėmimų kursą su specialistu, jūs galėsite sustoti ir užsiėmimus tęsti namuose.

7

Patarimai pradedantiesiems

Tačiau prieš užsirašant į jogos užsiėmimus artimiausiame fitneso centre

vertėtų išsiaiškinti visus šios dvasinės ir fizinės praktikos jūsų miesto sąlygomis pliusus ir minusus. Kad iš užsiėmimų iš tikrųjų gautumėte naudos, būtina suvokti, ką ir kodėl darote. Svarbiausia nepamiršti, jog joga – tai ne tik sportas, ir nuspręsti, ar norite prisiliesti prie senovės Indijos paslapčių, ar tenorite neatsilikti nuo mados.

Jei nusprendėte, jog joga – būtent tai, ko jums reikia, atidžiai rinkitės centrą, kuriame užsiiminėsite joga. Teisingas pasirinkimas yra būtina jūsų sėkmės jogoje sąlyga. Dauguma pradedančiųjų dažnai lieka nepatenkinti jogos programomis ir pasirenka kitą veiklos rūšį, tačiau dažniausiai jų klaida būna klaidingas instruktoriaus ir užsiėmimų vietos pasirinkimas.

Svarbi jogos metodika – koncentracija. Todėl jogos studijoje turi būti labai gera garso izoliacija, kad gatvės garsai netrukdytų mokiniams sutelkti dėmesį. Čia svarbu viskas, net sienų spalva. Prieš pradedant užsiėmimus susipažinkite su sale, kur jie vyks: ar galėsite įsiklausyti į save, ar neblaško kokios nors detalės.

Jūsų grupėje neturėtų būti daugiau nei 12 žmonių. Priešingu atveju, mokytojas, kuris turi kontroliuoti kiekvieno veiksmus, nesuspės visų stebėti ir nukentės užsiėmimų kokybė. Kiekvienam mokiniui dėmesio turi atitekti vienodai ir pakankamai.

Šiandien egzistuoja daugybė fitnes-programų, į kurias įtraukti jogos elementai. Kad teisingai pasirinktumėte, pasikonsultuokite su treneriu. Išsiaiškinkite, ar tai iš tikrųjų bus jogos užsiėmimai, ar tik į kursų pavadinimą nusprendė įrašyti madingą žodį. Taip pat atkreikite dėmesį į trenerio išsilavinimą, sertifikatus ir darbo patirtį. Viską išsiaiškinus užsiėmimų joga rezultatų neteks ilgai laukti!



8

Jogos keliai ir metodai

Plačiąja prasme, joga – fizinės ir dvasinės sveikatos mokslas, talpinantis savyje visą spektrą žinių ir metodikų, įgalinančių žmogų gerai jaustis fiziškai, sveikai maitintis, sveikai ir ilgai gyventi. Joga taip pat turi savitą mus supančio pasaulio pasaulėžiūrą, mokančią pozityviai mąstyti ir metodus nuraminti audringą protą, bei atrasti vidinę ramybę sąjungoje su aplinka. Pats žodis joga, skt. Yug – suvienyti, sujungti, išreiškia kūno ir sielos harmoniją, individualios sąmonės sąjungą su Visatos universaliąja. Tai ir yra aukščiausias jogos tikslas.

Atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus galimybes ir poreikius, jogos praktiką galima pritaikyti kiekvienam iš mūsų, nesvarbu kokio amžiaus ir sveikatos būtume, nesvarbu kokias pažiūras turėtume. Todėl egzistuoja daug jogos mokymų, kurių kiekvienas akcentuoja tam tikrą naudingą jogos poveikį (fizinį, energetinį, dvasinį, atsipalaidavimo ir daug kitų), arba tam tikroms žmonių grupėms priimtiniausią praktikos kelią ir metodą. Taip, laikui bėgant, išsiskyrė 4 pagrindiniai jogos keliai, vedantys į tą patį tikslą – savirealizaciją:

• Karma joga – veiksmo joga, nesavanaudiško darbo kitiems kelias, darbas vardan, arba darbo vaisių skyrimas išpažįstamai dievybei. Dažnai derinamas kartu su bakti joga, efektyvus ego naikinimo būdas, todėl daugelis jogos Mokytojų ir skirtingų mokymų įtraukė karma jogą į savo programas.

• Bakti joga (skt. bhakti) – tarnavimo savo Dievui ar dievybei joga. Tai religinis, atsidavimo jogos kelias, lengviausiai praktikuojama jogos forma. Dažniausiai šį kelią pasirinkę žmonės neatlieka jokių fizinių praktikų, pozų, jų metodas yra meditacija, mantros, satsangai, kirtanų giedojimas (rytų religijos), malda, mišios, apeigos, religinės giesmės (visi krikščionys, vakarų religijos). Pavyzdžiai – krišnaitai, šivaitai, krikščionys, vidurio rytų religijos ir daug kitų.

• Džnana joga (skt. Jnana) – intelektualus dvasinės evoliucijos kelias, tyrinėjant savo prigimtį per žinias. Tai pats tiesiausias jogos kelias, vedantis į savirealizaciją, tačiau kartu ir pats sunkiausias, reikalaujantis aštraus, ramaus ir išlavinto intelekto šventraščių studijoms, analizei ir savęs suvokimui.

• Radža joga (skt. Raja) – proto kontrolės kelias, realizacija per koncentraciją, jos ugdymą. Tai darbo su kūnu ir jo energijomis kelias, kurio metu mokomasi valdyti gyvybinę energiją – praną (hatha joga) bei kundalini tėkmę. Pavyzdžiai – Aštanga joga, Šivananda joga, Kriya joga, Kundalini joga ir kt.

Pirmieji 3 jogos keliai, paimti atskirai, neturi nieko bendro su kūno pozomis (asanomis), bei energijų valdymu kūne. Tuo tarpu radža joga proto kontrolę pasiekia vystant gyvybinės energijos (pranos) ir kundalini energijos tėkmę žmogaus kūne. Pranos tėkmės vystymo metodas – hatha joga. Tai įvairių asanų, valymo technikų (krijų), kvėpavimo kontrolės (pranajamos), mudrų ir kūno blokų (bandų) praktikos sistema. Yra įvairių hatha jogos sistemų, sukurtų skirtingų tradicijų, mokytojų, ar adaptuotų specialiems žmonių poreikiams (raumenyno, sąnarių lankstumo ir skeleto stiprinimo, stuburo atstatymo, organizmo valymo ir kt.). Todėl galime teigti, kad bet kuri „fizinė“ asanų jogos atmaina yra hatha jogos dalis, kuri tarnauja pranos vystymui arba kundalini vystymui, o pastarieji – proto kontrolei, kas yra Radža joga.
9

Šivanandos joga

Jogos mokslas tūkstantmečiais tobulėjo ir vis dar kinta priklausomai nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių. Viena iš iškiliausių šių laikų jogos asmenybių buvo Svamis Šivananda (Swami Sivananda, 1887-1963). Tai didis Indijos jogos meistras ir mokytojas, paskyręs savo gyvenimą tarnavimui žmonijai ir Vedantos studijoms. Populiarinęs ir aiškinęs jogą daugiau kaip 300 savo parašytų knygų, įkūręs jogos Ašramą (šventyklą), skleidęs jogos žinias įsteigtoje Jogos Akademijoje jis paliko pasauliui gyvą dvasinės realizacijos mokymo palikimą, kurio šiandieną moko besiplečiantis Sivananda Yoga Vedanta centrų tinklas.

Šivanandos indėlis pasauliui – perteikta jogos sintezės idėja, pagal kurią jis integravo visus keturis pagrindinius jogos kelius (Karma, Bhakti, Jnana ir Raja jogas) į vientisą, subalansuotą dvasinę praktiką (sadhaną) harmoningam kūno, proto ir sielos tobulinimui. Šių mokymų esmė gali būti apibrėžta pagrindiniu Šivanandos nurodymu dvasinei realizacijai pasiekti.

Šivananda mokė daug išskirtinių jogos ir Vedantos mokinių, tarp kurių ypatingą vietą užima Svamis Višnu-devananda (Swami Vishnu-devananda), pasiųstas savo Guru skleisti jogos praktikos Vakaruose. Iš arti susipažinęs su vakariečių gyvenimo būdu, įpročiais ir poreikiais Višnu-devananda sugrupavo senovinę jogos išmintį į penkis pagrindinius principus, kurie gali būti lengvai integruoti į kiekvieno mūsų gyvenimo ritmą, sukuriant sveiko ir ilgo gyvenimo pamatus. Šie penki pagrindiniai principai yra:

• teisingas atsipalaidavimas, kuris pašalina įtampą raumenyse ir atgaivina visą kūną taip, tarsi būtumėte gerai išsimiegoję naktį. Tai būtina kiekvienoje žmogaus veikloje ir yra mokoma saugoti savo energiją ir atlaisvinti save nuo visų rūpesčių ir baimių;

• teisingi pratimai, mokomi jogos pozų (asanų), kurios specifiškai veikia visas kūno dalis ištempiant ir tonizuojant raumenis ir raiščius, išlaikant stuburą ir visus sąnarius lanksčiais, gerinant vidinę cirkuliaciją;

• teisingas kvėpavimas, kas reiškia pilną ir ritmingą kvėpavimą naudojant visas plaučių dalis, o ne tik dalį tam, kad būtų maksimaliai padidintas įkvepiamo deguonies kiekis. Jogos kvėpavimo pratimai (pranajama) moko kaip vėl pakrauti jūsų kūną energija ir kontroliuoti proto būseną reguliuojant pranos – gyvybinės energijos tėkmę;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2315 žodžiai iš 7530 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.