Joga
5 (100%) 1 vote

Joga

11213141516171

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija

Eglė Merkytė

|||b klasė

Referatas

Joga

Rietavas 2006 m.

Projekto tiklai :

1) Sužinoti jogos kilmę.

2) Išsiaiškinti jogos naudą..

3) Sužinoti patarimus pradedantiesiems.

4) Išsiaiškinti Šivanandos, Aštangos, Pranos, Sahadžos jogų prasmę.

5) Pasidometi Lietuvoje viekančiais jogu centrais.

6) Sužinoti kelis jogos pratimus.

Turinys:

Kas yra joga? 4

Jogos istorija 5

Joga Jūsų gyvenime 6

Jogos nauda 7

Jogos užsiėmimų paslaptys 7

Patarimai pradedantiesiems 8

Jogos keliai ir metodai 9

Šivanandos joga 10

• Apie Svamį Šivanandą 11

• Apie Svamį Višnu-devanandą 12 – 13

• Užsiėmimo struktūra 13

Aštanga joga 14

• Metodas 15

• Užsiėmimo struktūra 15

Prana joga 16

Sahadža joga 17

Plačiau apie jogas yama niyama asana pranayama pratyahara 18 – 22

Apie Shambu jogos centro svetaine 22

Apie Šanti jogos centra 23

Apie Republiknę Jogos mokyklą 23 – 24

Apie jogos namus „Anada“ 24 – 25

Keli kvėpavimo pratimai 26 – 28

Išvados 29

Šaltiniai 30

Kas yra joga?

Žodis „Joga“ kildinamas iš Sanskrito šaknies „yug“, kuri reiškia „sujungti ar suvienyti“. Šiame kontekste turima omenyje proto ir kūno vienybė, individualios žmogaus sąmonės susiliejimas su Visatos universaliąja. Hatha joga vadinama ypatinga teorinių doktrinų ir fizinių praktikų sistema, vystanti gyvybinę energiją (prana) ir jos tėkmę žmogaus kūne. Sakoma, kad šios įgimtos gyvybinės energijos koncentravimas ir gebėjimas sustabdyti nuolatinį jos nuotėkį, pažadina kūne slypinčias energijas, psichines ir dvasines galias. Ši darbu su kūnu ir jo energijomis pagrįsta metodika vedanti į transcendentines patirtis vienija įvairias valymo praktikas (kriyas), pozas (asanas) ir kvėpavimo kontrolę (pranayama).

Joga yra visą apimantis mokslas, kilęs prieš tūkstančius metų Indijoje. Tai – seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, apimanti kūną, protą ir sielą. Senovės jogai turėjo gilų žmogaus tikrosios prigimties suvokimą ir žinojo, ko žmogui reikia, kad gyventum harmonijoje su savimi ir supančia aplinka. Jie suvokė fizinį kūną kaip mašiną, protą – kaip vairuotoją, sielą – kaip žmogaus tikrąjį „aš“, jo poelgius, emocijas ir intelektą – kaip tris jėgas, kurios „traukia“ kūną. šios trys jėgos turi būti pusiausvyroje, kad vyktų visapusiškas tobulėjimas. Turint omenyje abipusį kūno ir proto ryšį, jogai suformulavo unikalų šios pusiausvyros palaikymo metodą – metodą, kuris apjungia visus judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai, kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto
ramybę.



4

Jogos istorija

Jogos kilmė skendi laiko rūke. Ji yra laikoma dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė nušvitusiems išminčiams per meditacijas. Patys seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai yra akmeninės figūrėlės, vaizduojančios jogos pozas. Jų amžius siekia apie 3000 m.pr.m.e. Pirmąkart joga yra minima milžiniškame raštų, vadinamu Vedomis, rinkinyje maždaug apie 2500 m.pr.m.e. Jogos mokymo ir Vedantos filosofijos pagrindus mums pateikia raštai, vadinami Upanišadomis, užbaigiantys Vedų rinkinį.

Šeštame amžiuje pr.m.e. pasirodė dvi didelės epinės poemos – Ramajana (Ramayana), parašyta Valmiki, ir Mahabharata , parašyta Vjasa (Vyasa). Bhagavadgyta (Bhagavad Gita) – vienas iš žinomiausių jogos raštų (įeina į Mahabharatos sudėtį). Patandžalio(Patanjali) mintys surašytos į Joga Sutras 3 a. pr.m.e., sudaro Radža (Raja) Jogos pagrindus. Klasikiniai Hatha Jogos tekstai yra Hatha Joga Pradipika, kurie aprašo įvairias asanas ir kvėpavimo pratimus, formuojančius ir šiuolaikinės jogos praktikos pagrindus.



5

Joga Jūsų gyvenime

Jogą praktikuoti gali kiekvienas. Tam nereikia specialios įrangos ar rūbų – tik šiek tiek ploto ir stipraus troškimo tapti sveikesniu, noro realizuoti savo siekius gyvenime. Jogos pozos (asanos) mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sanarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos joms tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę-mintyse esančią įtampą, asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos. Jogos kvėpavimo pratimai, žinomi kaip pranajama, papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikdami šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mastymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.

Daugelį žmonių joga patraukia, kadangi siūlo būdus, kaip kūną padaryti stipresniu, sveikesniu ir lankstesniu, gražiai atrodančiu, kūną, kuriame būtų patogu gyventi. Kiti ateina ieškodami pagalbos dėl konkrečių negalavimų tokių kaip nugaros skausmai. Kai kurie – tik skatinami jausmo, kad iš gyvenimo negauna visko, ką galėtų. Kokia bebūtų jūsų priežastis, joga gali tapti jums priemone, instrumentu, duodančiu ir tai, ko atėjote, ir daugiau.

Kad suprastumėme, kas yra joga, ją reikia praktikuoti. Iš pirmo žvilgsnio, ji atrodo tik truputi daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą – pastoviai atpalaiduodami kūną ir suteikdami jam tonusą, nuramindami mintis, jūs pamažu neriate į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jūsų prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę – savirealizacija, kurios visi mes sąmoningai ar nesąmoningai siekiame, ir kurios link visi mes pamažu judame.

Jei jūs galėtumėte kontroliuoti savo protą ir mintis, tai nebūtų apribojimų tam, ką galėtumėte daryti – kadangi tik mūsų pačių vaizduotė ir išankstinis nusistatymas traukia mus atgal ir sulaiko nuo savirealizacijos.

6

Jogos nauda

Joga gerina kūno laikyseną, lankstumą, plastiškumą bei judesių koordinaciją. Taip pat gerina kraujotaką bei medžiagų apykaitą.

Joga stiprina, maitina ir tonizuoja raumenis, sąnarius, kaulus, vidaus organus. Gerina visus fiziologinius bei neurologinius organizmo procesus. Stiprina endokrininės liaukos veiklą bei organizmo apsaugines funkcijas. Joga padeda atsikratyti daugelio ligų: chroniškų skausmų, depresijos, nerimo ir baimės, skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Jogos užsiėmimai reguliuoja kraujo spaudimą, šalina miego sutrikimus, nuovargį, galvos skausmus, ir t.t.

Jūs tapsite sveikesni, energingesni, gracingesni. Organizmas taps atsparesnis ligoms ir stresinėms situacijoms.

Joga Jums suteiks ramybės ir proto koncentracijos, padės pamatyti gyvenimo grožį, labiau pasitikėti savimi ir tapti stipresniu.

Jogos užsiėmimų paslaptys

Kalbama, jog 2-3 jogos užsiėmimų per savaitę pagalba galima savo gyvenimą žymiai pakeisti į gerą pusę. Kur paslaptis? Visų pirma, joga – tai rimtas fizinis krūvis. Nors pratimai atrodo palyginus su energingomis fitnes-treniruotėmis paprasti, joga lavina lankstumą, ištvermę ir jėgą.

Jums tampa pakeliami dideli krūviai ir jūs galite ištverti juos ilgesnį laiką. Tačiau joga – tai „tausojanti“ veikla, lavinanti jus palaipsniui, nepažeisdama nei vieno proceso eigos. Vienas svarbiausių jogos skirtumų nuo kitų fizinių užsiėmimų yra didesnis dėmesys kvėpavimui, o teisingas kvėpavimas laikomas raktu į sveikatą.

Joga veikia ne tik jūsų kūną, bet ir sielą. Treniruotės padės jums atsikratyti dirglumo, susitvarkys nervinė sistema, imsite geriau miegoti ir atversite naujus dvasinio tobulėjimo kelius. Be to, svarbus privalumas yra tai, kad praėjus vieną jogos užsiėmimų kursą su specialistu, jūs galėsite sustoti ir užsiėmimus tęsti namuose.

7

Patarimai pradedantiesiems

Tačiau prieš užsirašant į jogos užsiėmimus artimiausiame fitneso centre

vertėtų išsiaiškinti visus šios dvasinės ir fizinės praktikos jūsų miesto sąlygomis pliusus ir minusus. Kad iš užsiėmimų iš tikrųjų gautumėte naudos, būtina suvokti, ką ir kodėl darote. Svarbiausia nepamiršti, jog joga – tai ne tik sportas, ir nuspręsti, ar norite prisiliesti prie senovės Indijos paslapčių, ar tenorite neatsilikti nuo mados.

Jei nusprendėte, jog joga – būtent tai, ko jums reikia, atidžiai rinkitės centrą, kuriame užsiiminėsite joga. Teisingas pasirinkimas yra būtina jūsų sėkmės jogoje sąlyga. Dauguma pradedančiųjų dažnai lieka nepatenkinti jogos programomis ir pasirenka kitą veiklos rūšį, tačiau dažniausiai jų klaida būna klaidingas instruktoriaus ir užsiėmimų vietos pasirinkimas.

Svarbi jogos metodika – koncentracija. Todėl jogos studijoje turi būti labai gera garso izoliacija, kad gatvės garsai netrukdytų mokiniams sutelkti dėmesį. Čia svarbu viskas, net sienų spalva. Prieš pradedant užsiėmimus susipažinkite su sale, kur jie vyks: ar galėsite įsiklausyti į save, ar neblaško kokios nors detalės.

Jūsų grupėje neturėtų būti daugiau nei 12 žmonių. Priešingu atveju, mokytojas, kuris turi kontroliuoti kiekvieno veiksmus, nesuspės visų stebėti ir nukentės užsiėmimų kokybė. Kiekvienam mokiniui dėmesio turi atitekti vienodai ir pakankamai.

Šiandien egzistuoja daugybė fitnes-programų, į kurias įtraukti jogos elementai. Kad teisingai pasirinktumėte, pasikonsultuokite su treneriu. Išsiaiškinkite, ar tai iš tikrųjų bus jogos užsiėmimai, ar tik į kursų pavadinimą nusprendė įrašyti madingą žodį. Taip pat atkreikite dėmesį į trenerio išsilavinimą, sertifikatus ir darbo patirtį. Viską išsiaiškinus užsiėmimų joga rezultatų neteks ilgai laukti!



8

Jogos keliai ir metodai

Plačiąja prasme, joga – fizinės ir dvasinės sveikatos mokslas, talpinantis savyje visą spektrą žinių ir metodikų, įgalinančių žmogų gerai jaustis fiziškai, sveikai maitintis, sveikai ir ilgai gyventi. Joga taip pat turi savitą mus supančio pasaulio pasaulėžiūrą, mokančią pozityviai mąstyti ir metodus nuraminti audringą protą, bei atrasti vidinę ramybę sąjungoje su aplinka. Pats žodis joga, skt. Yug – suvienyti, sujungti, išreiškia kūno ir sielos harmoniją, individualios sąmonės sąjungą su Visatos universaliąja. Tai ir yra aukščiausias jogos tikslas.

Atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus galimybes ir poreikius, jogos praktiką galima pritaikyti kiekvienam iš mūsų, nesvarbu kokio amžiaus ir sveikatos būtume, nesvarbu kokias pažiūras turėtume. Todėl egzistuoja daug jogos mokymų, kurių kiekvienas akcentuoja tam tikrą naudingą jogos poveikį (fizinį, energetinį, dvasinį, atsipalaidavimo ir daug kitų), arba tam tikroms žmonių grupėms priimtiniausią praktikos kelią ir metodą. Taip, laikui bėgant, išsiskyrė 4 pagrindiniai jogos keliai, vedantys į tą patį tikslą – savirealizaciją:

• Karma joga – veiksmo joga, nesavanaudiško darbo kitiems kelias, darbas vardan, arba darbo vaisių skyrimas išpažįstamai dievybei. Dažnai derinamas kartu su bakti joga, efektyvus ego naikinimo būdas, todėl daugelis jogos Mokytojų ir skirtingų mokymų įtraukė karma jogą į savo programas.

• Bakti joga (skt. bhakti) – tarnavimo savo Dievui ar dievybei joga. Tai religinis, atsidavimo jogos kelias, lengviausiai praktikuojama jogos forma. Dažniausiai šį kelią pasirinkę žmonės neatlieka jokių fizinių praktikų, pozų, jų metodas yra meditacija, mantros, satsangai, kirtanų giedojimas (rytų religijos), malda, mišios, apeigos, religinės giesmės (visi krikščionys, vakarų religijos). Pavyzdžiai – krišnaitai, šivaitai, krikščionys, vidurio rytų religijos ir daug kitų.

• Džnana joga (skt. Jnana) – intelektualus dvasinės evoliucijos kelias, tyrinėjant savo prigimtį per žinias. Tai pats tiesiausias jogos kelias, vedantis į savirealizaciją, tačiau kartu ir pats sunkiausias, reikalaujantis aštraus, ramaus ir išlavinto intelekto šventraščių studijoms, analizei ir savęs suvokimui.

• Radža joga (skt. Raja) – proto kontrolės kelias, realizacija per koncentraciją, jos ugdymą. Tai darbo su kūnu ir jo energijomis kelias, kurio metu mokomasi valdyti gyvybinę energiją – praną (hatha joga) bei kundalini tėkmę. Pavyzdžiai – Aštanga joga, Šivananda joga, Kriya joga, Kundalini joga ir kt.

Pirmieji 3 jogos keliai, paimti atskirai, neturi nieko bendro su kūno pozomis (asanomis), bei energijų valdymu kūne. Tuo tarpu radža joga proto kontrolę pasiekia vystant gyvybinės energijos (pranos) ir kundalini energijos tėkmę žmogaus kūne. Pranos tėkmės vystymo metodas – hatha joga. Tai įvairių asanų, valymo technikų (krijų), kvėpavimo kontrolės (pranajamos), mudrų ir kūno blokų (bandų) praktikos sistema. Yra įvairių hatha jogos sistemų, sukurtų skirtingų tradicijų, mokytojų, ar adaptuotų specialiems žmonių poreikiams (raumenyno, sąnarių lankstumo ir skeleto stiprinimo, stuburo atstatymo, organizmo valymo ir kt.). Todėl galime teigti, kad bet kuri „fizinė“ asanų jogos atmaina yra hatha jogos dalis, kuri tarnauja pranos vystymui arba kundalini vystymui, o pastarieji – proto kontrolei, kas yra Radža joga.
9

Šivanandos joga

Jogos mokslas tūkstantmečiais tobulėjo ir vis dar kinta priklausomai nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių. Viena iš iškiliausių šių laikų jogos asmenybių buvo Svamis Šivananda (Swami Sivananda, 1887-1963). Tai didis Indijos jogos meistras ir mokytojas, paskyręs savo gyvenimą tarnavimui žmonijai ir Vedantos studijoms. Populiarinęs ir aiškinęs jogą daugiau kaip 300 savo parašytų knygų, įkūręs jogos Ašramą (šventyklą), skleidęs jogos žinias įsteigtoje Jogos Akademijoje jis paliko pasauliui gyvą dvasinės realizacijos mokymo palikimą, kurio šiandieną moko besiplečiantis Sivananda Yoga Vedanta centrų tinklas.

Šivanandos indėlis pasauliui – perteikta jogos sintezės idėja, pagal kurią jis integravo visus keturis pagrindinius jogos kelius (Karma, Bhakti, Jnana ir Raja jogas) į vientisą, subalansuotą dvasinę praktiką (sadhaną) harmoningam kūno, proto ir sielos tobulinimui. Šių mokymų esmė gali būti apibrėžta pagrindiniu Šivanandos nurodymu dvasinei realizacijai pasiekti.

Šivananda mokė daug išskirtinių jogos ir Vedantos mokinių, tarp kurių ypatingą vietą užima Svamis Višnu-devananda (Swami Vishnu-devananda), pasiųstas savo Guru skleisti jogos praktikos Vakaruose. Iš arti susipažinęs su vakariečių gyvenimo būdu, įpročiais ir poreikiais Višnu-devananda sugrupavo senovinę jogos išmintį į penkis pagrindinius principus, kurie gali būti lengvai integruoti į kiekvieno mūsų gyvenimo ritmą, sukuriant sveiko ir ilgo gyvenimo pamatus. Šie penki pagrindiniai principai yra:

• teisingas atsipalaidavimas, kuris pašalina įtampą raumenyse ir atgaivina visą kūną taip, tarsi būtumėte gerai išsimiegoję naktį. Tai būtina kiekvienoje žmogaus veikloje ir yra mokoma saugoti savo energiją ir atlaisvinti save nuo visų rūpesčių ir baimių;

• teisingi pratimai, mokomi jogos pozų (asanų), kurios specifiškai veikia visas kūno dalis ištempiant ir tonizuojant raumenis ir raiščius, išlaikant stuburą ir visus sąnarius lanksčiais, gerinant vidinę cirkuliaciją;

• teisingas kvėpavimas, kas reiškia pilną ir ritmingą kvėpavimą naudojant visas plaučių dalis, o ne tik dalį tam, kad būtų maksimaliai padidintas įkvepiamo deguonies kiekis. Jogos kvėpavimo pratimai (pranajama) moko kaip vėl pakrauti jūsų kūną energija ir kontroliuoti proto būseną reguliuojant pranos – gyvybinės energijos tėkmę;

• teisinga mityba – tokia, kuri yra maistinga ir subalansuota, pagrįsta naturaliais produktais. Toks maistas išlaiko kūną lankstų, o protą ramų, suteikia didesnį atsparumą ligoms;

• Pozityvus mąstymas ir meditacija – leidžia pašalinti negatyvias mintis ir nuraminti protą tuo pačiu protu galiausiai peržengiant visas mintis.

10

Apie Svamį Šivanandą



Svamis Šivananda (1887 – 1963) gimė 1887 metais rugsėjo 8 dieną garbingo brahmano šeimoje Pietų Indijoje. Jis buvo labai gyvas ir itin jautrus vaikas. Jau būdamas paauglys, Svamis Šivananda griežtai nepritarė galiojančiai kastų sistemai ir sulaužė jos normas, lankydamas fechtavimosi meno pamokas pas „neliečiamąjį“ (tais laikais tai buvo sunkiai įsivaizduojamas poelgis). Jis sėkmingai baigė mokyklą ir, būdamas tik dvidešimt trejų, tapo gydytoju. 1913 metais Svamis išvyko į Malaiziją ir pradėjo vadovauti dviems ligoninėms, kuriose gydėsi tūkstančiai kaučiuko plantacijose dirbančių indų.

Po dešimties metų pasiaukojamos tarnystės vargšams ir ligoniams jis paliko Malaiziją, atsisakė patogaus viduriniojo luomo gyvenimo ir, sekdamas Indijos dvasinėmis tradicijomis, tapo klajojančiu elgeta. Po metų klajonių Svamis Šivananda priėmė šventuosius įžadus ir tapo vienuoliu. Jo begalinis nuoširdumas, dosnumas, kuklumas, nepaprastas gailestingumas ir linksmas būdas patraukė daug puikių vyrų ir moterų, ieškojusių mokytojo, galinčio padėti išsivaduoti iš šio gyvenimo problemų ir skausmo. 1939 metais Svamis Šivananda įkūrė organizaciją, kurią pavadino „Dieviškojo gyvenimo draugija“ (Divine Life Society), ir Rišikeše, ant šventosios Gangos upės krantų šiaurės Indijoje, įsteigė ašramą.

Nuo to laiko iki pat mirties Svamis Šivananda kiek galėdamas tarnavo žmonėms, mokė juos jogos paslapčių. Be to, jis buvo labai produktyvus rašytojas, parašęs per 300 knygų apie jogą, ir įkvepiantis bei drąsus oratorius. Svamis Šivananda buvo didis žmogus tiek kūnu, tiek protu, tiek dvasia. Skleisdamas senąjį jogos mokymą, jis padėjo tūkstančiams žmonių susikurti dvasiškai turiningą gyvenimą. Stipri Svamio Šivanandos įtaka juntama iki šių dienų – tai liudija ir iki šiol klestinti „Dieviškojo gyvenimo draugija“ Rišikeše, bei kitos Šivanandos ir jo mokinių sukurtos organizacijos tiek Indijoje, tiek Vakaruose. Svamis Šivananda paliko kūną 1963 metų liepos 14 dieną. Ir šiandien jis tebelaikomas vienu didžiausių šių laikų Indijos šventųjų.

Svamis Šivananda suformulavo dieviško gyvenimo pamokymus:

„Tarnauk. Mylėk. Duok. Skaistėk. Medituok. Nušvisk. Būk geras. Daryk gera. Būk gailiaširdis. Paklausk savęs: „Kas aš esu?“ Pažink savąjį „aš“ ir būk laisvas.

11

Apie Svamį Višnu-devanandą

1957 metais Svamis Višnu-devananda (1927-1993) savo mokytojo Svamio Šivanandos pavedimu

paliko Himalajų priekalnes. Mokytojas pasiuntė jį skleisti jogos mokymo Vakarų kraštuose. Trisdešimt septynerius metus Svamis nenuilstamai keliavo po pasaulį ir kur galėdamas pasiaukojamai skleidė dvasinį mokymą, steigė jogos centrus ir ašramus.

Svamis Višnu-devananda, kurio prigimtinis vardas Kuttan Nairas, atėjo į pasaulį 1927 metų gruodžio 31 dieną Keralos valstijoje, pietų Indijoje. Baigęs mokyklą, pradėjo tarnauti Indijos kariuomenės inžineriniame dalinyje.

Vieną dieną budėdamas jis aptiko išmestą popiergalį, brošiūrą, kurioje buvo išdėstytos dvasinės praktikos tiesos. Brošiūros autorius buvo Svamis Šivananda. Šis rašinys taip sujaudino jaunuolį, kad jis nusprendė aplankyti vieną didžiausių šių laikų šventųjų Svamį Šivanandą jo ašrame. Baigęs tarnybą kariuomenėje, jis trumpai mokytojavo, tačiau 1947 metais metė šį darbą vedamas vienintelio troškimo: įstoti į Šivanandos ašramą Rišikeše. Po metų, praleistų ašrame, buvo įšventintas į vienuolius, jam buvo suteiktas Svamio Višnu-devanandos vardas. Šivanandos ašrame Višnu-devananda praleido dešimtį metų ir tapo pirmuoju hatha jogos profesoriumi Jogos Vedantos Miško Akademijoje (Yoga Vedanta Forest Academy). Be įvairių kitų pareigų ašrame, buvo Svamio Šivanandos asmeninis sekretorius.

1957 metais Svamis Višnu-devananda išvyko iš Indijos ir apsistojo vakarinėje Amerikos pakrantėje. Jis iš karto pastebėjo, kad ten gyvenantys žmonės, įsukti gyvenimo rutinos, nieko nenutuokia nei apie atsipalaidavimą, nei apie sveiką gyvenseną. Svamiui kilo jogos atostogų idėja ir jis pradėjo kurti aplinką, kurioje žmonės galėtų pailsėti tiek kūnu ir protu, tiek dvasia. Įkūrė keletą centrų ir ašramų, kuriuose mokė integralios jogos. Šios krypties, jungiančios keturis pagrindinius jogos kelius, laikosi ir visi šiandieniniai Šivananda jogos centrai. Integrali joga susideda iš jnana, raja, bhakti, karma jogos ir penkių svarbiausių dalykų: tinkamų pratimų, jogos kvėpavimo, tinkamo atsipalaidavimo, tinkamos mitybos, pozityvaus mąstymo ir meditacijos.

12

Norėdamas suvienyti pasaulio žmones, sustiprinti jų bendravimą ir tarpusavio supratimą, 1969 metais Svamis Višnu-devananda įkūrė organizaciją ir pavadino ją „Teisinga pasaulio tvarka“ (True World Order). Tais pačiais metais ėmė vadovauti ir unikaliems jogos mokytojų rengimo kursams, kuriuose mokė pagrindinių jogos disciplinų tikėdamas, jog tai padės harmonizuoti pasaulį. 1971 metais visų pasaulio laikraščių pirmieji puslapiai rašė, kaip Svamis Višnu-devananda mažu dviviečiu lėktuvėliu praskrido virš karštų pasaulio taškų mėtydamas gėles ir atsišaukimus su raginimais kovoti už taiką. Pavadintas „Skraidančiu Svamiu“ (The Flying Swami) jis skraidė karo veiksmų zonose: Belfaste (1971), Suece (1971), Vakarų Pakistane (1971). 1983 m. jis praskrido virš Berlyno sienos iš Vakarų Berlyno į Rytus. Svamis Višnu-devananda parėmė daugybę festivalių, simpoziumų ir konferencijų, keliavo po pasaulį, visur kalbėdamas už taiką ir tarpusavio supratimą.

Nenuilstantis kovotojas už taiką ir įkvepiantis jogos mokytojas, Svamis Višnu-devananda yra parašęs ir iki šiol skaitomas bei vertinamas knygas „The Complete Illustrated Book of Yoga“ („Didžioji iliustruota jogos knyga“) bei „Meditation and Mantras“ („Meditacija ir mantros“). Svamis Višnu-devananda paliko kūną 1993 lapkričio 9 dieną, o jo sukurta pasaulinė organizacija tęsia jo pradėtą darbą, skleisdama laiko nepaliestą, amžiną jogos išmintį.

Užsiėmimo struktūra

Svamis Višnu-devananda nubrėžė ir efektyvią jogos užsiėmimo struktūrą, susidedančią iš atsipalaidavimo (šavasanos), pranajamų (kvėpavimo technikų), keleto „saulės pasveikinimų“ ciklų, dvylikos pagrindinių asanų (pozų) ir su laiku palaipsniui sudėtingėjančių jų variacijų, galutinio atsipalaidavimo, o taip pat įvadinės ir baigimo mantrų (padėkų mokytojams), kurios tradiciškai yra perskaitomos prieš ir po kiekvienos jogos pamokos jau tūkstančius metų.

Šia jogos pamokos struktūra vadovaujamasi kiekviename Šivananda Jogos Vedantos centre, taip pagal šią tradiciją moko kiekvienas jogos mokytojas, baigęs Tarptautinius Šivananda Jogos Mokytojų Rengimo Kursus, todėl taip mokoma ir mūsų centre.

13

Aštanga joga

„Aštanga joga“ yra vadinama hatha jogos sistema, kurios šiais laikais moko Guru Šri K. Patabi Džoisas (Sri. K. Pattabhi Jois), garsus sanskrito žinovas ir jogas, gyvenantis Mysore mieste Indijoje. Tačiau istorinis Aštanga jogos apibrėžimas, suformuluotas išminčiaus Patandžalio (Patanjali) jogos sutrose, yra „aštuonių pakopų joga“ (skt. asht=aštuoni, anga=pakopa).

Parašytos tarp 400 ir 200 m. prieš Kristų „Jogos sutros“ yra pirmas tekstas apie klasikinės jogos mokslą, kuriame Patandžalis sujungė ir susistematino egzistuojančias jogos technikas ir žinias. Pagal jį, jogos brandos kelias susideda iš sekančių aštuonių pakopų ir praktikų:

• Yama (moralinių normų laikymosi);

• Niyama (dorybių ugdymo);

• Asana (kūno pozos);

• Pranayama (kvėpavimo kontrolė);

• Pratyahara (jausmų valdymas);

• Dharana (koncentracijos ugdymas);

• Dhyana (meditacija);

• Samadhi (kontempliacija).

Aštanga joga, kurios moko Šri Patabi

Džoisas, prasidėjo praėjusio šimtmečio pradžioje atradus „Yoga Korunta“ – senovinį rankraštį, kuris aprašė unikalią hatha jogos sistemą, praktikuotą ir sukurtą senovės išminčiaus Vamana Rišio (Vamana Rishi). Vedamas savo Guru Šri T. Krišnamačarjos (Sri. T. Krishnamacharya), Šri Patabi Džoisas padėjo iššifruoti ir apibendrinti šią asanų (pozų) sistemą. Patikėtas išsaugoti, išgryninti ir mokyti jogos sistemą, aprašytą „Joga Koruntoje“, Šri Patabi Džoisas pavadino ją „Aštanga joga“, tikėdamas, kad tai ir bus originali asanų praktika, numatyta Patandžalio.



14

Metodas

„Joga Koruntoje“ akcentuojama vinjasa (vinyasa – skt. „su kvėpavimu surištas judesys“) – metodas, sujungiantis pozų sekas su specialia kvėpavimo technika (ujjayi pranayama). Šis procesas sukelia stiprų vidinį kūno karštį ir kartu gausų, valantį prakaitą, kuris pašalina raumenų ir organų toksinus. To paseka yra pagerėjusi cirkuliacija, kūnas tampa vikrus ir stiprus, nurimsta protas.

Praktiniu požiūriu vinjasos tolydi judesių seka padeda praktikuojančiam integruoti aštuonias jogos pakopas, aprašytas Patandžalio. Atliekant pozas (asanas) valomas fizinis kūnas, o tobulai valdant kvėpavimą (pranayama) koncentracijos (dharana) dėka nurimsta jausmai (pratyahara), taip paruošiant praktikuojantį meditacijai (dhyana) ir, ilgainiui, samadhi – sielos susijungimui su Visatos dieviškumu. Subalansuotą asanų praktiką lydi etiškas elgesys (yama) ir savidisciplina (niyama). Patariant kvalifikuotam Aštangos instruktoriui praktikuojantis gali tobulėti šiose aštuoniose pakopose.

Aštanga jogoje pirma iš šešių pozų sekų bendrai vadinama Pirmine Seka, arba joga čikitsa (yoga chikitsa – skt. „jogos terapija“). Pirminės sekos praktika skirta išvalyti kūno vidaus organus užkertant kelią žalingų produktų kaupimuisi organizme. Čia kiekviena asana teikia tam tikrą naudą, pavyzdžiui, lenkimosi į priekį asanos tonizuoja pilvo ertmės vidaus organus, palengvina virškinimą ir tuštinimąsi. Antrinėje sekoje didesnis dėmesys skiriamas nugaros lenkimo pozoms, o likusios keturios sekos yra labai sudėtingos. Visoje Aštanga jogos sistemoje vienodai pabrėžiama tvirtumo, lankstumo ir ištvermės svarba.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3823 žodžiai iš 7530 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.