Joga
5 (100%) 1 vote

Joga

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………….3

2. Truputis jogos istorijos………………………………………………………………………………….3

3. Jogos keliai…………………………………………………………………………………………………..4

4. Aštuonios klasikinės jogos pakopos…………………………………………………………………4

5. Joga šiuolaikiniame pasaulyje…………………………………………………………………………9

6. Užsiėmimai…………………………………………………………………………………………………..9

7. Socialinių sąveikų ypatumai…………………………………………………………………………..10

8. Pagrindiniai socialiniai konfliktai ir problemos………………………………………………..10

9. Reginio kūrimo ypatumai………………………………………………………………………………11

10. Jogos plėtotės perspektyvos……………………………………………………………………………11

11. Išvados…………………………………………………………………………………………………………11

12. Literatūra……………………………………………………………………………………………………..12

Įvadas

Kiekvienas žmogus nori būti gražus ir stengiasi kaip įmanydamas save padailinti. Kosmetika ir drabužiai – tik antraeilės priemonės: jos grožio nesukuria, vien paryškina jį. Tikrai gražus gali būti tik sveikas žmogus. Nuo sveikatos priklauso fizinis grožis, darbingumas, gera nuotaika, ilgas amžius.

Ieškodama universalių priemonių nuo visų kūno negalių, žmonija išbandė ne vieną panacėją, ne vienus madingus vaistus. Sukurta daugybė sveikatos ir jaunystės išsaugojimo teorijų, tačiau eiline sensacija kaskart tekdavo nusivilti. Per amžius nesugriaunamas liko tik fizinių pratimų autoritetas. Jau seniai žinotina, kad nuo daugelio ligų padeda apsisaugoti mankšta ir grūdinimasis, fizinėmis treniruotėmis išugdytas natūralus organizmo priešinimasis negalavimams ir ankstyvam senėjimui. Dabar niekas neabejoja ritminės gimnastikos, aerobikos, autogeninių treniruočių nauda. Šiuo požiūriu įdomi ir jogos sistema. Nuo senovės sklido legendos apie neįtikėtinus, tiesiog fantastiškus jogų sugebėjimus. Patys jogai teigia, kad tai – labai sunkus mokslas, tai – tam tikras gyvenimo būdas, ilgas ir atkaklus fizinis bei dvasinis ruošimasis. Tikru jogu gali būti tik profesionalas, visą gyvenimą paskyręs jogos disciplinai ir niekuo kitu nesidomintis.

Kol kas neprieita prie vieningos nuomonės apie jogos naudą mūsų sąlygomis. Pripažįstama, jog fiziniai pratimai gydo nuo įvairių negalavimų, bet nesaikingai, be gydytojo patarimų treniruojantis, joga gali ir pakenkti.

Truputis jogos istorijos

Jogos kilmė skendi laiko rūke. Ji yra laikoma dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė nušvitusiems išminčiams per meditacijas. Patys seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai yra akmeninės figūrėlės, vaizduojančios jogos pozas. Jų amžius datuojamas apie 3000 m. pr. m. e. Pirmąkart joga yra minima milžiniškame raštų, vadinamu Vedomis, rinkinyje maždaug apie 2500 m. per .m. e. Jogos mokymo ir Vedantos filosofijos pagrindus mums pateikia raštai, vadinami Upanišadomis, užbaigiantys Vedų rinkinį. Šeštame amžiuje pr. m. e. pasirodė dvi didelės epinės poemos – Ramajana (Ramayana), parašyta Valmiki, ir Mahabharata, parašyta Vjasa (Vyasa). Bhagavadgyta (Bhagavad Gita) – vienas iš žinomiausių jogos raštų (įeina į Mahabharatos sudėtį). Patandealio (Patanjali) mintys surašytos į Joga Sutras 3 a. pr. m. e., sudaro Radža (Raja) Jogos pagrindus. Klasikiniai Hatha Jogos tekstai yra Hatha Joga Pradipika, kurie aprašo įvairias asanas ir kvėpavimo pratimus, formuojančius ir šiuolaikinės jogos praktikos pagrindus.

Jogos keliai

Yra keturi pagrindiniai jogos keliai – Karma Joga, Bakti (Bhakti) Joga, Jnana(Džnana) Joga ir Radfa (Raja) Joga. Tačiau galu gale visi jie nuveda į tą patį tikslą – savirealizaciją. Karma Joga – veikimo joga – tai kelias, kurį daugiausia pasirenka draugiškos natūros žmonės. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus. Bhakti Joga – tai dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias, kurį renkasi emocinės natūros žmonės. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą. Jnana Joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, Jnana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį. Erdves stiklinio indo viduje ir išorėje mes suvokiame kaip skirtingas, taip pat, kaip ir savo atskirumą nuo Dievo. Jnana Joga padeda „sudaužyti tą stiklinį indą“, pamažu ištirpdant nežinojimo šydą, ir patiriant savo vienybę su Dievu. Raja Joga – tai fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai
vadinamas „karališkąja joga“. Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę.

Aštuonios klasikinės jogos pakopos

I. JAMA

Tai moraliniai etiniai principai, kurie pagal savo prigimtį ir esmę yra universalūs, lengvai suprantami visiems vyrams ir visoms moterims, nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Jie išmoko mus apgalvoti kiekvieną savo veiksmą, įvertinti jį penkių principų pagalba ir priimti tinkamą sprendimą. Jamą sudaro penki moraliniai – etiniai principai:

1.1. ACHIMSA

Tai pats svarbiausias moralinis Jamos principas. Tiesiogiai jis reiškia “nekenk”, “nežudyk”, “neprievartauk”. Tačiau Achimsa turi žymiai platesnę prasmę. Šis principas ne tik moko mus neskleisti blogio savais poelgiais, žodžiais ir mintimis, bet ir pripildo mus pakantumu ir meile. Praktikuojantis Achimsą išsivaduoja iš baimės ir pykčio, užleisdamas vietą supratimui ir atlaidumui. Praktikuojant šį principą supranti, kad kenkdamas kitam, tu kenki pats sau, nes visi mes esame dalys vieno didelio ir sudėtingo organizmo.

1.2. SATJA

Tiesioginis vertimas iš sanskrito kalbos – “teisingumas”. Šis principas nusako mūsų minčių, žodžių ir veiksmų teisingumą ir vientisumą. Laikantis šio principo mes išmokstame kalbėti tai, ką galvojame ir daryti tai, ką kalbame. Mes neprieštaraujame patys sau ir randame santarvę su savimi, neapgaudinėdami ne tik aplinkinių, bet ir patys savęs. Satja išlaisvina mūsų gyvenimą nuo melo, paskalų, barnių ir paniekos. Tačiau visuomet reikia prisiminti, kad Satja principas neturi pažeisti Achimsa principo. Jei mūsų tiesa skaudina kitą žmogų, visuomet reikia pagalvoti ar verta ją ištarti.

1.3. ASTĖJA

Šis principas reiškia “nevogti”. Jis sako, kad nevalia geisti svetimo ir savintis tau nepriklausančių daiktų, minčių ir nuopelnų. Tačiau negalima pamiršti, kad šio principo laikymąsis negali prieštarauti aukščiau minėtiems Achimsa ir Satja principams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 936 žodžiai iš 3048 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.