Joga1
5 (100%) 1 vote

Joga1

1121314151617181

Turinys

Turinys 1

Joga 2

Joga Mūsų gyvenime 2

Truputi jogos istorijos 3

Karma ir reinkarnacija 3

Jogos keliai 3

Joga šiuolaikiniame pasaulyje 4

Penki Jogos Principai 4

1. Tinkamas atsipalaidavimas 4

2. Tinkami fiziniai pratimai 5

3. Tinkamas kvėpavimas 5

4. Tinkamas maitinimasis 6

5. Pozityvus mąstymas ir meditacija 7

Atsipalaidavimo pozos. 7

Tinkama mityba 9

Meditacija 12

Meditacijos principai 12

Meditacijos pozos 14

Saulės pasveikinimas 15

Asanos 17

Asanų poveikis 17

Bendri asanų atlikimo reikalavimai 17

Pozos sukryžiuotomis kojomis 18

Stovimos pozos 20

Sėdimos pozos 23

Gulimos pozos 29

Pozos kojomis ir rankoms 35

Atsipalaidavimo poza 37

Kvepavimo pratimai 38

Išvados 40

Literatūra 41

Joga

Joga praktikuoti gali kiekvienas. Tam nereikia specialios įrangos ar rūbų – tik šiek tiek ploto ir stipraus troškimo tapti sveikesniu, noro realizuoti savo siekius gyvenime. Jogos pozos (asanos) mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sanarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos joms tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę-mintyse esančią įtampą, asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos. Jogos kvėpavimo pratimai, žinomi kaip pranajama, papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikdami šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mastymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.

Joga yra visą apimantis mokslas, kilęs prieš tūkstančius metų Indijoje. Tai – seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, apimanti kūną, protą ir sielą. Senovės jogai turėjo gilų žmogaus tikrosios prigimties suvokimą ir žinojo, ko žmogui reikia, kad gyventum harmonijoje su savimi ir supančia aplinka. Jie suvokė fizinį kūną kaip mašiną, protą – kaip vairuotoją, sielą – kaip žmogaus tikrąjį „aš“, jo poelgius, emocijas ir intelektą – kaip tris jėgas, kurios „traukia“ kūną. šios trys jėgos turi būti pusiausvyroje, kad vyktų visapusiškas tobulėjimas. Turint omenyje abipusį kūno ir proto ryšį, jogai suformulavo unikalų šios pusiausvyros palaikymo metodą – metodą, kuris apjungia visus judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai, kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto ramybę.

Joga Mūsų gyvenime

Daugelį žmonių joga patraukia, kadangi siūlo būdus, kaip kūną padaryti stipresniu, sveikesniu ir lankstesniu, gražiai atrodančiu, kūną, kuriame būtų patogu gyventi. Kiti ateina ieškodami pagalbos dėl konkrečių negalavimų tokių kaip nugaros skausmai. Kai kurie – tik skatinami jausmo, kad iš gyvenimo negauna visko, ką galėtų. Kokia bebūtų jūsų priežastis, joga gali tapti jums priemone, instrumentu, duodančiu ir tai, ko atėjote, ir daugiau.

Kad suprastumėme, kas yra joga, ją reikia praktikuoti. Iš pirmo žvilgsnio, ji atroda tik truputi daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą – pastoviai atpalaiduodami kūną ir suteikdami jam tonusą, nuramindami mintis, jūs pamažu neriate į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jūsų prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę – savirealizacija, kurios visi mes sąmoningai ar nesąmoningai siekiame, ir kurios link visi mes pamažu judame.

Jei jūs galėtumėte kontroliuoti savo protą ir mintis, tai nebūtų apribojimų tam, ką galėtumėte daryti – kadangi tik mūsų pačių vaizduotė ir išankstinis nusistatymas traukia mus atgal ir sulaiko nuo savirealizacijos.

Truputi jogos istorijos

Jogos kilmė skendi laiko rūke. Ji yra laikoma dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė nušvitusiems išminčiams per meditacijas. Patys seniausi archiologiniai jogos egzistavimo įrodymai yra akmeninės figūrėlės, vaizduojančios jogos pozas. Jų amžius siekia apie 3000 m.pr.m.e..Pirmakart joga yra minima milžiniškame raštų, vadinamu Vedomis, rinkinyje maždaug apie 2500 m.pr.m.e.. Jogos mokymo ir Vedantos filosofijos pagrindus mums pateikia raštai, vadinami Upanišadomis, užbaigiantys Vedų rinkinį.

šeštame amžiuje pr.m.e. pasirodė dvi didelės epinės poemos – Ramajana(Ramayana), parašyta Valmiki, ir Mahabharata , parašyta Vjasa (Vyasa). Bhagavadgyta (Bhagavad Gita) – vienas iš žinomiausių jogos raštų (įeina į Mahabharatos sudėtį). Patandžalio(Patanjali) mintys surašytos į Joga Sutras 3 ame. pr.m.e., sudaro Radža (Raja) Jogos pagrindus. Klasikiniai Hatha Jogos tekstai yra Hatha Joga Pradipika, kurie aprašo įvairias asanas ir kvėpavimo pratimus, formuojančius ir šiuolaikinės jogos praktikos pagrindus.

Karma ir reinkarnacija

Jogui kūnas ir protas yra laikino materialaus pasaulio dalis, kai gyvenimo trukmė yra ribota, bet siela – amžina. Susidėvėjus kūnui, siela pakeičia jį nauju ir taip juda reinkarnacijos ratu. Viena pagrindinių jogos įdėjų yra Karmos dėsnis- tai priežasties ir pasekmės, veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Kiekvienas veiksmas ir mintis duoda vaisius, kuriuos mes ragaujame šiame ar būsimuose gyvenimuose. Mes pjauname, ką pasėjom. Kuriam savo ateitį dabartiniais savo veiksmais ir mintimis.

Jogos keliai

Yra keturi pagrindiniai jogos keliai – Karma Joga,
Bakti (Bhakti) Joga, Džnana(Jnana) Joga ir Radža (Raja) Joga. Tačiau galu gale visi jie nuveda į tą patį tikslą – savirealizaciją.

Karma Joga – veikimo joga – tai kelias, kurį daugiausia pasirenka draugiškos natūros žmonės. ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.

Bhakti Joga – tai dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias, kurį renkasi emocinės natūros žmonės. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.

Jnana Joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, Jnana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį. Erdves stiklinio indo viduje ir išorėje mes suvokiame kaip skirtingas, taip pat, kaip ir savo atskirumą nuo Dievo. Jnana Joga padeda „sudaužyti tą stiklinį indą“, pamažu ištirpdant nežinojimo šydą, ir patiriant savo vienybę su Dievu.

Raja Joga – tai fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“ . Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę.

Joga šiuolaikiniame pasaulyje

Joga – tai gyvas mokslas, kuris vystosi jau keli tūkstančiai metų ir formuojasi, pagal kintančios visuomenės reikmes. Viena žymiausių paskutinio šimtmečio asmenybių – Svami Šivananda(Sivananda). Ilgą laiką dirbęs gydytoju šis milžiniškos energijos ir stiprybės žmogus parašė ir išleido apie 300 knygų, brošiūrų ir žurnalų, pagrįsdamas jogos mokymą medicininėmis žiniomis, sudėtingas Vedantos filosofijos doktrinas, išaiškindamas paprastais, žmonėms suvokiamais terminais. Vieną iš savo mokinių – Svami Višnu Devananda(Vishnu Devananda) išsiuntė į Vakarus propoguoti jogos mokslo. Būdamas vienu iš žinomiausiu Radža(Raja) ir Hatha jogos mokytoju pasaulyje, Svami Višnu Devananda 1957m. atvyko į San Franciską. Keliaudamas per JAV, Kanada ir kitas šalis, jis kūrė tarptautinį Šivananda Jogos centrų ir ašramų tinklą. Betarpiškai stebėdamas vakariečių gyvenimo būdą ir poreikius, jis sukoncentravo senovės jogos išmintį į penkis esminius principus, kurie gali būti lengvai įpinti į jūsų gyvenimo būdą tam, kad būtų sukurtas pagrindas ilgam ir sveikam gyvenimui.

Penki Jogos Principai

1. Tinkamas atsipalaidavimas

Tinkamas atsipalaidavimas išvaduoja raumenis nuo įtampos, kūnas pailsi ir atsigauna kaip po gero nakties miego. Tai įtakoja jūsų aktyvumą ir moko, kaip saugoti energiją, padeda atsikratyti nerimo ir baimių. Atsipalaidavimas yra natūralus būdas pasikrauti. Kada kūnas ir protas nuolat pervargę, mažėja jų efektyvumas. Siekiant sureguliuoti ir subalansuoti kūno ir proto veiklą, būtina išmokti taupyti kūno gaminamą energiją. Energijos taupymas – svarbiausias tikslas mokantis atsipalaiduoti.

Šiandieninis visuomenės gyvenimas, maistas, darbas ir netgi vadinamieji pasilinksminimai (pavyzdžiui, rokenrolas) neleidžia žmogui atsipalaiduoti. Daugiau energijos sunaudojama nuolat palaikant pasirengusius dirbti raumenis negu iš tiesų dirbdant. Netgi ilsėdamasis žmogus sunaudoja daug energijos dėl nereikalingos kūno ir proto įtampos. Taigi didžioji dalis kūno energijos iššvaistoma. Per dieną mūsų kūnas paprastai pagamina rytojui reikalingas medžiagas ir energiją, deja, dažnai visa tai per keletą minučių suryja bloga nuotaika, pyktis, apmaudas arba susierzinimas. Atsipalaidavus prana beveik nenaudojama. Tik šiek tiek jos reikia pagrindinėms funkcijoms palaikyti, o visa kita kaupiama ir saugoma. Norint pasiekti visišką atsipalaidavimą, reikia perprasti tris jo lygmenis – fizinį, protinį ir dvasinį. Kol bent vienas lygmuo nepaklūsta, atsipalaidavimas nėra visiškas.

2. Tinkami fiziniai pratimai

Tinkami fiziniai pratimai – tai jogos pozos (asanos), padeda sistemiškai išmankštinti visas kūno dalis – ištempia ir suteikia tonusą raumenims ir raiščiams, suteikia lankstumo stuburui ir sąnariams, pagerina medžiagų apykaitą. Tai tarsi alyva veikia sąnarius, raumenis, raiščius, sausgysles ir kitas kūno dalis, greitina medžiagų apykaitą ir didina lankstumą. Jokios kitos sistemos pratimų poveikis žmogui nebuvo taip nuodugniai patikrintas kaip jogos. Jogos asanoje (pozoje) reikia išbūti tam tikrą laiką (žodis „asana“ reiškia stabilią pozą). Lėtai ir sąmoningai atliekamos asanos duoda naudos ne tik kūnui – taip lavinama proto koncentracijos ir meditacijos įgūdžiai. Jogos pratimais visų pirma siekiama išsaugoti sveiką nugarą. Stuburas yra nervų sistemos centras, kūno telegrafas. Sveikas stuburas, tiesioginis galvos smegenų tęsinys, padeda palaikyti kūno sveikatą. Atliekant tinkamus pratimus stuburas išlieka lankstus ir stiprus, todėl suaktyvėja medžiagų apykaita, nervai gauna reikalingą maisto medžiagų bei deguonies kiekį ir kūnas išlieka jaunatviškas. Kinų patarlė sako: lanksti nugara lemia ilgą gyvenimą. Asanos veikia visą kūno sistemą, ypač svarbiausius jos taškus, puikiai žinomus kinų akupunktūroje. Šių taškų stimuliavimas didina nervines energijos, vadinamos prana (sanskrito k.) arba chi (kinų k.), srautą. Asanos taip pat veikia gilesnes ir subtilesnes kūno
Asanų metu atliekant įvairius judesius masažuojami ir stimuluojami vidaus organai, suaktyvinama jų veikla. Kadangi jogos pozos visada atliekamos giliai kvėpuojant, atsipalaidavus ir susikoncentravus, jos taip pat padeda stiprinti proto kontrolę. Iš prigimties nestabilus ir nuolat jausminių potyrių dirginamas protas atsiskiria ir atsiriboja nuo jausmų, liaujasi blaškęsis ir pamažu ima paklusti.

3. Tinkamas kvėpavimas

Tinkamas kvėpavimas – pilnas ir ritmiškas kvėpavimas, užpildantis visus, o ne tik dalį, plaučius, gerinantis deguonies įsisavinimą. Jogos kvėpavimo pratimai (pranajama) moko atstatyti kūno energiją ir kontroliuoti psichinę būseną. Teisingas kvėpavimas sujungia kūną su jo baterija – saulės rezginiu, kur sukaupta be galo daug energijos. Stimuluojama specialių jogos kvėpavimo pratimų (pranajama), ši energija išvaduojama kūno ir proto atsinaujinimui skatinti. Daugelis žmonių kvėpuodami naudoja tik dalį plaučių galios. Jie kvėpuoja paviršutiniškai, išnaudodami tik mažą plaučių tūrio dalį, vaikšto susikūprinę, nuolat jaučia skausmingą įtampą viršutinėje nugaros dalyje ir kakle bei kenčia nuo deguonies trūkumo. Tokie žmonės greitai pavargsta ir patys nežino kodėl. Šiems nelaimėliams tereikia išmokti paprasčiausių kvėpavimo pratimų, kuriuos galima atlikti sėdint prie stalo, židinio ar mašinoje. Taisyklingas diafragminis kvėpavimas gali pašalinti įtampą ir netgi depresiją. O visų svarbiausias gero kvėpavimo rezultatas – pranos, arba nervinės energijos, didinančios mūsų gyvybinės energijos sankaupas, koncentracija. Suvaldyta prana leidžia suvaldyti protą.

Visos kūno ligos gali būti pakirstos iš pašaknų, reguliuojant praną, – štai toks tas slaptasis gydymo menas. Akupunktūra ir šiatsu, gydymas tikėjimu, prisilietimais ar kitaip yra labai sukoncentruotos – sąmoningai ar nesąmoningai – pranos pavyzdžiai. Paprastai kvėpuodami mes gauname labai mažai pranos, tačiau susikoncentravę ir sąmoningai reguliuodami kvėpavimą įvairiuose nervų centruose ir smegenyse galime sukaupti jos daugiau. Daug pranos turintis asmuo spinduliuoja gyvybingumą ir jėgą.

4. Tinkamas maitinimasis

Tinkamas maitinimasis – maistingas ir taisyklingai subalansuotas, naudojant tik natūralius produktus, maitinimasis. Tai palaiko kūną lengvu ir elastingu, o protą – ramiu, didina atsparumą ligoms. Jogo valgis vegetariškas; tai švarūs, paprasti, natūralūs, lengvai virškinami ir pasisavinami produktai, stiprinantys sveikatą. Norint subalansuoti mitybą, reikia šiokių tokių žinių. Kūno poreikiams patenkinti būtini penkių rūšių elementai: baltymai, angliavandeniai, mineralai, riebalai ir vitaminai. Švieži neperdirbti produktai (geriausiai natūralūs, neužteršti chemikalais ir pesticidais) geriau patenkina organizmo poreikius. Maistą perdirbant, rafinuojant ir ilgalai termiškai apdorojant sunaikinama didžiuma jo vertės. Gamtoje veikia vadinamasis maisto ciklas, arba maisto grandinė. Saulė yra mūsų planetos gyvybės šaltinis. Vegetarai valgo geriausius šios maisto grandinės produktus, maisto medžiagas gaunančius tiesiai iš saulės. Jogų požiūris į valgymą yra „valgau, kad gyvenčiau“, o ne „gyvenu, kad valgyčiau“. Remdamasis žiniomis ir patirtimi, jogas sprendžia, kokio maisto ir kokį mažiausią kiekį reikia suvartoti, siekiant didžiausios naudos kūnui ir protui, mažiausiai kenkiant gamtai ir nesuteikiant kančios kitoms būtybėms. Kai suvokiamas pasaulio vientisumas, galvojant apie valgį taip pat galvojama ir apie kitų būtybių alkį, gyvūnų kančias ir aplinkos būklę. Viena iš svarbiausių būdų rūpintis planeta – maitintis apgalvotai.

Pasninkavimas taip pat yra jogos mitybos režimo dalis. Pasninkavimas ir poilsis yra universalus gamtos vaistas nuo visų ligų, pradedant karščiavimu ir baigiant kaulų lūžiais. Kartu su malda pasninkavimą rekomenduoja ir visos pasaulio religijos kaip apsivalymą, savidrausmės ir savikontrolės ugdymo priemonę.

5. Pozityvus mąstymas ir meditacija

Pozityvus mąstymas ir meditacija padeda pašalinti negatyvias mintis ir nuramina protą, moko valdyti save. Intelektas išgryninamas, žemieji instinktai sąmoningai valdomi neblaškomo proto ir savitramdos. Joga – didi praktikos filosofija. Kaip sakė didysis jogos Mokytojas H. H. svamis Sivananda: „Vienintelis tikros ir ilgalaikės žmonijos vienybės pagrindas yra širdies religija. O širdies religija yra meilės religija“. Arba: „Samadhi (aukščiausia pažinimo būsena) yra palaiminga sąjunga su aukščiausiuoju Aš. Ji leidžia tiesiogiai intuityviai realizuoti begalybę. Tai vidinė dieviška patirtis, iškylanti aukščiau kalbos ir proto. Jums šį tikrąjį Aš reikės realizuoti giliai medituojant. Ten nustoja veikti jausmai ir protas. Ten nėra nei laiko, nei priežasties.“

Atsipalaidavimo pozos.

Asanos daro poveikį tiek kūnui, tiek mintims ir protui, išmoko raumenis dirbti atsipalaiduojant. Atitinkamos atsipalaidavimo pozos yra atliekamos prieš, tarp ir po kitų asanų. Tai leidžia pranai (gyvybinės energijos) tekėti jūsų kūnu.

Vaiko poza

Sėdime ant kulnų, keliai ir pėdos kartu, kakta padėta ant grindų. Rankos atpalaiduotos ant grindų, delnais į viršų, ištiestos šalia kojų. Kvėpuodami švelniai per nosį, atsipalaiduojame pamažu „skęsdami pozoje“.

Negyvėlio poza (Savasana)

Gulime
nugaros, kojos 50 cm viena nuo kitos, rankos 45 laipsnių kampu nuo kūno, delnais į viršų. Koncentruojame dėmesį į kvėpavimą. Jaučiame, kaip įkvėpiant pilvas išsipučia ir susitraukia iškvėpiant.

Atsipalaidavimas ant pilvo

Gulime ant pilvo, rankų delnai sudėti vienas ant kito, galva pasukta į šoną ir padėta ant plaštakų. Akys užmerktos, kvėpavimas gilus, jaučiame kaip pilvas įkvėpiant atsiremia į grindis, o iškvėpiant pakyla.

Kvėpavimas atsipalaiduojant

Jogos kvėpavimo technikos naudoja kvėpavimą kaip įrankį sustiprinti proto kontrolę kūnui. Dienos metu patikrinkim mintimis savo kūną keletą kartų. Jei kur aptinkate įtampą, sąmoningai ją „atpalaiduokite“.

Panaudokite savitaigą, kad pađalintumėte įtampą iš kūno.Pavyzdziui, kiekvieną kartą kai įkvėpdami įsivaizduokite, kad iš oro įtraukiate praną. Sąmoningai tą praną galite nukreipti į norimą kūno dalį. Su kiekvienu iškvėpimu pajauskite, kad dalelytė įtampos palieka kūną. Kai kvėpavimas nėra pilnas, pirmiausia deguonies stoką jaučia smegenys, mes esame lengviau pažeidžiami streso. Kai jaučiame situacijos spaudimą, prisiminkime gilų kvėpavimą.

Savitaiga

Po kūno patempimų ir atpalaidavimų įsivaizduokite savo kūną ir mintyse kartokite šią formulę: „Aš atpalaiduoju kojų pirštus, aš atpalaiduoju kojų pirštus, mano kojų pirštai atpalaiduoti“. Tęskite formulės kartojimą pėdoms, čiurnoms, blauzdoms, šlaunims ir kitoms kūno dalims, vidaus organams. Kiekvieną kartą įkvėpdami pajauskite, kaip deguonies banga teka kūnu žemyn iki pat pirštų; kiekvieną kartą iškvėpdami pajauskite, kaip įtampa palieka jūsų kūną, o protas tampa ramus lyg ežeras be jokios bangelės. Pasinerkite gilyn į šį ežerą, į save ir patirsite savo tikrąją prigimtį.

Atsipalaidavimas miegant

Dauguma žmonių netgi miegoję 12 valandų per naktį, atsikėlę jaučiasi išsekę. Mat jie nepajėgia užmigti giliu miegu, kurio metu geriausiai pailsime. Jei sunkiai užmiegate, ar nepavyksta naktį pailsėti, pabandykite kūną ir protą atpalaiduoti naudodami atsipalaidavimo pratimą.

Sąmoningas nusiteikimas

Svarbu suvokti, kad pagrindiniai stresai ateina ne iš išorės, bet dėl mūsų pačių emocinės ir proto reakcijos į juos. Praktikuodami pranajamą, asanas ir meditaciją, jūs galėsite kontroliuoti protą ir palaikyti jį ramų. Pozityvus mąstymas – tai gebėjimas pažvelgti iš šono ir būti “ tyliu liudininku. Tinkamo sąmoningo požiūrio palaikymas padeda jums įveikti potencialiai stresinę situaciją ir pakeisti ją į pamokančiu ir netgi džiaugsmingu patyrimu.

Atsipalaidavimas tyloje

Pašnekesių ir bendravimo metu yra išnaudojamas milžiniškas energijos kiekis. Dauguma žmonių to nesuvokia. Netgi vieni jie linkę leisti laiką priešais televizorių, kuris stimuliuoja pojučius, o ne leidžia jiems pailsėti. Nėra geresnio gydančio balzamo už tylą. Ji nuramins nervus, paveiktus triukšmo, trinties ir praradimų. Ji atpalaiduos jus nuo dienos stresų.

Tylos metas

Gerai fizinei ir psichinei savijautai kasdien kuriuo nors metu yra svarbu pasitraukti, kad galėtumėte pabūti ramybėje, tik su savimi. Būkite ramūs, skaitykite, klausykitės įkvepiančios muzikos arba duokite protui konkretų, bet atpalaiduojantį darbą.

Tinkama mityba

Jogui dera valgyti saikingai, antraip, kad ir koks protingas būtų, jis nepatirs sėkmės

Siva Sambhita

Mes esame tai, ką valgome. Maistas yra svarbus ne tik fiziniam būviui, jis veikia ir mūsų protą. Natūralus maistas yra švarus, arba satvinis. Tai vaisiai, grūdai ir daržovės. Toks maistas daro kūną lankstų ir vikrų, o protą – aiškų ir aštrų, todėl jis tinkamiausias jogams. Pilnas energijos, švarus, saikingas valgis yra fizinės ir psichinės sveikatos, kūno ir proto gyvybingumo bei darnos šaltinis.

Maistas, kaip ir visa kita, turi trejopos energijos, arba gunos – tai satva (sattva), radžas (rajas), tamas (tamas).

Satva – tyrumas, švarumas, aiškumas. Satvinis maistas yra švariausias ir tinkamiausias praktikuojančiam jogą. Jis maitina kūną ir išvalo, nuramina protą, leidžia jam veikti visa galia. Satvinis maistas užtikrina sveikatą: ramų protą, gyvybingą kūną ir subalansuotą energijos tėkmę. Satvinis maistas: grūdai, rupaus malimo miltų duona, švieži vaisiai ir daržovės, šviežių vaisių sultys, pienas, sviestas ir sūris, ankštiniai, riešutai, medus, žolelių arbata.

Radžas – aistra, veiksmas, nerimastingumas. Radžinis maistas pažeidžia kūno ir proto pusiausvyrą; maitina kūną, alindamas protą. Jis stimuluoja kūną, sukelia aistras, jo veikiamas protas tampa neramus ir nevaldomas. Radžinis maistas: aštrūs prieskoniai, kava, arbata, druska, šokoladas, svogūnas, česnakas, visas per karštas, per aštrus, sūrus, kartus ir pan. maistas. Valgymas paskubomis taip pat yra radžinis.

Tamas – tingumas, baimė, neišmanymas. Taminis maistas netinkamas nei kūnui, nei protui. Jis slopina energiją, aptemdo protą, padaro jį inertišką, atima gebėjimą aiškiai mąstyti, skatina pavydą ir godumą, kūnas nebegali pasipriešinti ligoms,. Taminis maistas: mėsa, alkoholis, tabakas, visas fermentuotas maistas, pernokę vaisiai. Persivalgymas taip pat yra taminis. Jogai valgo paprastą ir natūralų maistą. Saulė, oras, žemė ir vanduo subrandina “žemės vaisius”: daržoves, vaisius, ankštinius,
ir grūdus. Valgydami šiuos produktus mes gauname energiją iš “pirmų rankų”. Savo ruožtu, valgydami mėsą, žuvį, paukštieną, mes gauname antrinę energiją, tą, kurią gyvūnai pasiėmė iš augalų. Gyvulinis maistas yra pagrindinis toksinų šaltinis ir dažniausiai sukelia ligas.

Keletas patarimų keičiantiems mitybą, pradedantiesiems vegetarams:

1. Reguliariai valgykite baltymingą maistą: riešutus, lęšius, neskaldytus grūdus, sūrį.

2. Kasdien valgykite šviežių daržovių arba salotų: dalį daržovių supjaustykite salotoms, dalį – valgykite nepjaustytas.

3. Vartokite daug žalumynų ir lapinių daržovių.

4. Jei daržoves verdate ar kepate, tai kuo trumpiau. Geriausia – garinkite arba trumpai paskrudinkite maišydami.

5. Kasdien valgykite šviežių vaisių. Jeigu vaisius verdate, virkite kuo trupmiau.

6. Maistas turi būti šviežias – apvytę žalumynai, pernokę, pūvantys vaisiai, pasenę riešutai yra tamasiniai, praradę savo vertę.

7. Venkite apdirbto maisto: baltos duonos ir pyragų, konservuotų vaisių, daržovių ir gėrimų ir pan.

8. Gaminkite tik tiek, kiek suvalgysite. Šildomas maistas netenka daug vertės.

9. Būkite išradingi, valgykite įvairų maistą.

10. Keiskite radžinį ir taminį maistą satviniu: kiaušinius – tofu, cukrų – medumi, juodąją arbatą – žolelių arbata.

Naturalios Dietos Pagrindas

Mes esame tai, ką mes valgome. Gerai fizinei savijautai maistas yra būtinas. Jis subtilai veikia mūsų protą. Natūralios dietos pagrindas – šviežias, lengvas, maistingas maistas – vaisiai, daržovės, grūdai. Jį valgydami tapsite lieknesni ir lankstesni, protas taps švarus ir aštrus. Vartojant tokį maistą lengviau praktikuoti joga.

Pilna pranos, švari ir nuosaiki dieta – geriausia fizinės ir protinės sveikatos garantija, suteikianti kūnui ir protui harmonijos bei gyvybingumo. Apžvelgsime tokio jogų maitinimosi priežastis ir patarsime, kaip subalansuoti maistą ir sveikai maitintis. Jogai maitinasi paprastai, bet naudoja natūralius produktus. Saulės, oro, žemės ir vandens sąjunga sukuria žemės vaisius – pupas, daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, grūdus. Tai, ką mes gauname iš šių produktų – gauname iš „pirmų rankų“. O ką mes gauname iš mėsos, žuvies ar naminių paukščių – gauname iš „antrų rankų“ – mes vartojame mėsą gyvunų, kurie energiją pasigamina naudodami įvairius augalus. (Įdomu tai, kad mes valgome tiktai žolėdžius gyvūnus, ir tik išimtinais atvejais valgome mėsėdžius, pvz. šunis). Gyvūnų mėsa – labai toksiška, tai sukelia ligas. 80% apsinuodijimo maistu atvejų yra valgant mėsą ir jos produktus. Mėsoje trūksta gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų, yra daugiau baltymų nei mums reikia. Valgydami mėsą verčiame savo kūną adaptuotis prie nenatūralios dietos, tokios, kuriai jis nesukurtas. Mūsų dantys ir žarnynas labai skiriasi nuo mėsėdžių gyvūnų. Vaisiais mintančių primatų anatomija ir fiziologija yra mums artimesnė. Yra ir daugiau priežasčių būti vegetaru. Mėsą vartoti – neefektyvu ir brangu. Daug kilogramų javų turi būti sušerta naminiams gyvuliams tam, kad būtų paruoštas vienas kilogramas mėsos; Naminių gyvulių baltymų perdirbimas – neefektyvūs, neproduktyvūs. Iš hektaro javų gausime 5 kartus daugiau baltymų nei iš gyvulių, kurie gali pramistii iš viename hektare išaugintų pašarų. Jei auginsime pupas, ankštinius augalus – gausime 10 kartų daugiau baltymų, lapuotas daržovės – 15 kartų daugiau. Kai kurios daržovės – dar efektyvesni baltymų šaltiniai.

Natūralūs produktai

Dar neseniai dauguma mėsą valgančių žmonių žvelgė į vegetarus kiek įtariai. Nors šiuo metu žmonės geriau informuoti, bet vegetariškos dietos yra vis dar atsisakoma, kaip nepatrauklios, neturinčios pakankamai maistinių medžiagų. Faktai rodo priešingai. Atlikti išsamūs medicininiai tyrimai įrodo, kad subalansuota vegetariška dieta – maksimaliai sveika, suteikianti visus baltyus, mineralus, patenkinanti visus kūno gyvybinius poreikius. Statistiškai vegetarai rečiau serga širdies, kraujagyslių, inkstų ligomis, vėžiu; jų atsparumas ligoms yra stipresnis; jie nelinkę nutukti kaip mėsą valgantys. Vaisių, daržovių, riešutų ,sėklų, ankštinių augalų ir grūdų pasirinkimas platus. Šie produktai gali būti paruošti įvairiai ir gali patenkinti įvairiausius skonius ir poreikius.

Baltymai

Daugiausia mėsą valgantys žmonės nepritaria vegetariškai dietai baimindamiesi, kad trūks baltymų. Ironiška, bet mėsą valgantys iš maisto gauna blogiausios kokybės baltymus – baltymus, kurie yra žuvę arba bemirštantys. Mes patys esame gyvūnai ir galime įsisavinti baltymus iš augmenijos, kaip ir visi žolėdžiai. Gyvulių baltymuose yra per daug šlapimo rūgšties, kepenys visų jų nesuskaldo; dalis pašalinama, bet dalis nusėda sanariuose, todėl kūnas tampa nelankstus, atsiranda artritas. Riešutai, pieno produktai ir ankštiniai augalai, ypač sojos pupos ir jos produktai (tufu, sojos pienas) turi daug aukštos rūšies baltymų. Vakariečiai apsėsti baltymų manijos, tikėdami, kad baltymų reikia daugiau nei iš tikrųjų. Nesutariama tarp skirtingų mokslininkų dėl tikslios baltymų normos. Pasaulio Sveikatos organizacija šiuo metu rekomenduoja 25-50 gr. baltymų dienai, kurių užtenka kūno audiniams palaikyti ir atstatyti.

Papildantieji
produktai

Svarbiau už mūsų vartojamų baltymų kiekybę – jų kokybė. Baltymai sudaryti iš amino rūgščių, kurių dalį gali sintetinti pats organizmas. Bet kitos dalys privalo būti maiste. Raktas gerai subalansuotai amino rugštimis dietai – papildomų produktų derinys Mes kaip vegetarai turime valgyti maistą, kuriame yra įvairių baltymų. Keli pagrindiniai deriniai yra: grūdinė kultūra (rūpi duona, ryžiai, t.t.) su ankštiniais (pupos, žirniai ir lęšiai); ankštiniai ir pieno produktai; sėklos(sezamo, saulėgražos) su ankštiniais augalais. Trys klasikiniai paprasti patiekalai iliustruoja šį principą: dribsniai, kruopos su pienu, duona su sūriu, ryžiai su lęšiais. Patiekalai, kuriuose šių principų laikomasi, suteikia organizmui visus reikalingus baltymus.. Be to toks maistas yra lengvai paruošiamas, o išmoningas virėjas gali pasiūlyti visą patiekalų įvairovę.

Riebalai ir ląsteliena

Vegetariška dieta turi daug ląstelienos ir riebalų, kurių cheminė struktūra neskatina cholesterolio susiformavimo kraujuje. Ląstelienos, kuri yra neapdorotuose augaluose, trūkumas kenkia žarnynui. Tyrimai, atlikti Pietų Anglijoje, parodė, kad vegetarai suvartoja dvigubai daugiau ląatelienos nei mėsėdžiai. Jie suvalgo mažiau riebalų; Tie riebalai, kuriuos vartoja vegetarai neskatina cholesterolio didėjimo kraujuje – priešingai nei gyvuliniai riebalai.

Meditacija

Meditacijos principai

Meditacijos kaip ir miego, neįmanoma išmokti – tai ateina savaime, skirtu laiku.

Kad žmonės suvoktų esmines meditacijos pakopas ir lygmenis, Svamis Višnu suformulavo 12 meditacijos principų. Svarbiausia – kad meditacija taptu kasdieniu įpročiu,todėl būtina jai skirti tą pačią vietą ir laiką. Tada protas įpras reaguoti iš karto, vos atsisėsite medituoti (taip sureaguoja skrandis atėjus pietų metui). Po kelių mėnesių reguliarios praktikos protas savaime ims ?reikalauti? to ramybės laiko. Palankiausias metas meditacijai – auštant ir temstant, kai atmosfera sklidina dvasinės energijos. Jei šis laikas netinka, pasirinkite tą, kai galite būti niekieno netrukdomi. Iš pradžių užteks 20 minučių praktikos, pamažu didinkite laiką iki vienos valandos. Sėdėkite veidu į rytus ar šiaurę, kad tinkamai išnaudotume subtilų Žemės magnetinio lauko poveikį. Galite susisupti vilnonę antklodę, jei vėsu. Svarbu, kad padėtis būtų stabili, bet kart būtumėte ir atsipalaidavę. Nepatogi pozicija trukdo susitelkti. Iš pradžiu liepkite protui nurimti, atmesti mintis apie praeitį, ateitį ar dabartį. Reguliuokite kvėpavimą – tai valdys pranos tekėjimą ir teiks protui ramybę. Nekovokite su proto nerimu, nes tai sukels naujas minčių bangas. Tiesiog ? nuo jų atsiribokite ir stebėkite savo protą.

Sąmoningai ar ne, bet visi mes ieškome proto ramybės, to, ką suteikia meditacija. Turime savuosius ramybės būdus, pvz. megzti sėdint prie židinio, žvejioti ir pan. Sutelkus dėmesį protas nurimsta, baigiasi nuolatinis vidinis „plepėjimas“. Pasitenkinimas, kurį jaučiame, kai mūsų protas yra „užimtas“ dažnai kyla todėl, kad susitelkę pamirštame rūpesčius ir problemas, o ne dėl paties veiksmo.

Toks poilsis mums atneša ramybę tik trumpam – tol, kol mums įdomu. Kai tik protas sutrikdomas, jis vėl ima be tikslo klaidžioti, švaistydamas energiją mintims apie praeitį ar svajonėms, nuklysdamas nuo dabarties veiksmo. Norint ilgiau išlaikyti ramybės būseną, reikia mokytis meditacijos.

Meditacija – tai praktika, kurios metu protas pastoviai stebimas. Mintys sutelkiamos į vieną objektą, taip nuraminant protą. Sustabdžius minčių bangavimą, suvokiama tikroji savastis, pasiekiami viduje glūdintys išminties ir ramybės klodai

Susitelkdami į žvakės liepsną ar į mantrą, nukreipiate protą į meditacijos objektą, siaurindami proto judesius. Iš pradžių mintys klajos, tačiau nuolatinė praktika ilgins tą laiką, kai protas sutelktas. Kol protas blaškosi, meditaciją geriau tiktų vadinti koncentracija. Ji skiriasi sutelktumo gilumu.

Patandžalis Radža Jogoje koncentraciją laiko šeštuoju laipteliu, meditaciją – septintuoju. Aštuntasis (aukščiausias lygis) – tai samadhi (supersąmonės lygis) – būsena anapus laiko, erdvės ir priežastingumo. Samadhi būsenoje medituojantis ir meditavimo objektas susilieja. Anot Vedų raštų, koncentracija(dharana) – tai proto sutelkimas į vieną mintį išlaikant ne mažiau kaip 12 sek. Meditacija(dhyana) – lygi 12 dharanų, trunka apie dvi su puse minutės; samadhi yra 12 dhyanų – apie pusę valandos.

Kaip lupa koncentruoja Saulės spindulius į deginantį spindulį, taip ir sutelkus pabirusį minčių pluoštą protas tampa skvarbus, įžvalgus ir galingas. Praktikuojant meditaciją atsiveria aiškus prasmės pojūtis, atsiskleidžia valios jėga. Mastymas tampa švaresnis, sutelktas, ir tai gali pakeisti gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4779 žodžiai iš 9540 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.