Jogaila1
5 (100%) 1 vote

Jogaila1

ĮVADAS

Jogaila – tai viena prieštaringiausiai Lietuvos istorijoje vertinamų asmenybių. Vieni istorikai jį laiko Lietuvos išdaviku, kiti jam priskiria bene didžiausius nuopelnus Lietuvos istorijoje: Lietuvos krikštą. Istorijos kontekste Jogailai kontrastiškiausia asmenybė – Vytautas, dėl kurio kulto greičiausiai ir pradėta vertinti Jogailą kaip tėvynės išdaviką, kuris dižiausius nuoplenus padarė Lenkijos valstybei.

Mane sudomino Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse, nes jis vertinamas mūsų kaimyninėje valstybėje visiškai kitaip, nesuklysiu pasakydama, kad Lietuva turi Vytautą, o Lenkija – Jogailą. Jau anksčiau domėjausi šia tema. Mane stebino, kad dvi kaimyninės šalys ( Lietuva ir Lenkija) turi daug bendros istorijos, tačiau Lietuvai šiuo atveju tinka garsus posakis, kad lietuviui dižiausia bausmė, kai geriau sekasi kaimynui, „neduok dieve kaimynas daugiau turės, nei jis pats“. Manau, iš dalies dėl tokio įsisenėjusio lietuvių požiūrio Jogaila ir buvo vertinamas kaip valstybės priešas, nes jis buvo lietuvis, tačiau didžiausius nuopelnus padarė ne savo šaliai, o kaimyninei. Apie tai plačiau, kokios priežastys tai lėmė ir kt., bus aprašyta referate.

Šiame referate iškeliau sau keleta tikslų, kuriuos imsiuos įgyvendinti dėstyme. Pirma, aprašyti skirtingus lietuvių ir lenkų istorikų požiūrius rašant apie Jogailą, juos sulyginti. Antra, atskleisti aplinkybes, kurios lėmė butent tokį Jogailos vertinimą Lietuvoje. Trečia, remtis kuo daugiau skirtingų Lietuvių istorikų nuomonėmis aprašant Jogailą, bei jo nuopelnus. Ketvirta, rasti panašumus bei skirtumus vertinant Žalgirio mūšį ir jame – Jogailos ir Vytauto nuopelnus.

Minėtus tiklus įgyvendinsiu remdamasi šiomis knygomis: Alvydo Nikžentaičio, „Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse“, E. Gudavičiaus, R. Jaso, R. Varakausko, A. Matulevičiaus, B. Dundulio, M. Jučo, I. Jukšaitės, A. Tylos ir kt., Trumpu enciklopediniu žinynu „Lietuvos didieji kunigaikščiai“, E. Gudavičiaus, A. Matulevičiaus, Z. Kiaupos, ir kt., enciklopediniu žinynu, „Lietuvos valdovai“, Igno Jonyno, „Lietuvos didieji kunigaikščiai“ enkciklopediniu žinynu, A.Šapokos, „Lietuvos istorija“.

Naudojant tiek daug literatūros, neišvengiamai teks daryti atranką. Čia nebus siekiama panaudoti visus lietuvių istorikų darbus, kurie rašė apie Jogailą, tačiau, kurie daugiausiai prisidėjo prie šios asmenybės stereotipo susidarymo.

TRUMPAS JOGAILOS VALDYMO LAIKOTARPIO APIBŪDINIMAS

Jogaila gimė, manoma, apie 1351 metus Vilniuje. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu jis buvo nuo 1386 iki 1434 metų, o nuo 1382 iki 1392 metų jis buvo Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila. Jogaila titulavosi ir Lietuvos aukščiausiuoju kunigaikščiu, Lietuvos karaliumi ( nuo 1377 m. ). Jis – Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos Tveriškytės vyriausiasis sūnus. Algirdas prieš mirtį Jogailą paskyrė savo įpėdiniu. (2, 34 psl. ) Mirdamas Algirdas tikėjosi, kad Jogaila ves tėvo politiką, klausys dėdės kęstučio ir draugiškai gyvens su jo sūnumi Vytautu, su kuriuo augo kartu ir draugavo. Bet pasirodė, kad Jogaila neis tėvo pramintu keliu. (5, 95 psl. )

Nuo 1377 iki 1381 metų Jogaila valdė kartu su dėde Kęstučiu, pripažinusiu Jogailą didžiuoju kunigaikščiu. (3, 60 psl. )

1379 – 1381 metais kovojo su broliais, iš pradžių su Andriumi, buvusiu Polocko kunigaikščiu, paskui su Kęstučiu ir pagaliau su Vytautu. Jo vęstuvėse su Vengrų karalaite, Lenkijos sosto įpėdine, ir politinis Lietuvos sujungimas su Lenkija, kaip tų sutuoktuvių pati pirmoji pasekmė, kovos su Vokiečių ordinu, dalyvavimas Europos politinių klausimų sprendime, kovos su Lenkijos aristokratija ir pan. Rado nemažą atgarsį ir to meto raštijoje. Tačiau jo amžininkų liudijimai yra toli gražu nuo nešališkumo. (4, 230 psl. )Apie tai kiti du referato skyriai.

JOGAILOS VAIDMUO LIETUVIŲ ISTORIKAMS

Jogaila – viena svarbiausių asmenybių lenkų ir lietuvių istorijoje. Šioje referato dalyje pabandysiu atskleisti lietuvių istorikų nuomones rašant apie Jogailą.

Pradžioje norėčiau paminėti svarbų faktą, kuris padės susidaryti nuomonę apie Jogailos istorinį vertinimą ne tik lietuvių istorikų, bet ir apskritai Lietuvos žmonių. Čia būtina lyginti Jogailą su Vytautu, nes istorinės aplinkybės susiklostė taip, kad Vytautas buvo Jogailos priešininkas, na, bent jau visuotinė istorikų nuomonė tarpukariu tikrai buvo tokia. Apytiskliais apskaičiavimais, Lietuvoje vienu metu Vytautui buvo pastatyta apie 30 paminklų. Vytauto vardas labai populiarus Lietuvoje, daug gimstančių berniukų pavadinami šiuo vardu. O Jogailos vardas – retenybė, beje greičiausiai nesuklysiu, sakydama, kad jam paminklų Lietuoje tikrai nestatė.

Neigiamą požiūrį į Jogailą suforamavo dar ir šiandien egzistuojantis Vytauto kultas. Vytauto garbinimas tikrai neatsiktinis istorinis reiškinys, jo ištakų reiktų ieškoti kur kas seniau, pasak, A. Nikžentaičio, 1392 – 1430 m. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją valdęs Vytautas politinėje arenoje pradėjo veikti jau nuo 1380 m. Jis aktyviai dalyvavo vidaus kare, su pertraukomis trukusiame 13 m. , Lietuvoje tarp Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jogailos ( nuo 1377 m. ) ir jo dėdės Kęstučio. Šioje kovoje žuvus Kęstučiui 1382 m.,
Lietuvai sudarius uniją su Lenkija ir prėmus krikštą (1387 m. )Vytautas iš esmės tapo antijogailiškos koalicijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštijoje vadovu (1, 16 psl. ). Vytauto kultas įsivyravo taip smarkiai, kad savaime suprantami Jogailos nuopelnai pradėti priskirti Vytautui, pvz. : Lietuvos krikštas, net ir Žalgirio mūšio laimėjimas. Jogaila pradėtas laikyti lietuvių tautos išdaviku, pajungusiu Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę prie Lenkijos, ir pasiskelbusiu Lenkijos karaliumi.

Lietuvoje, pasak A. Nikžentaičio, visuotinai pripažįstama, kad Lietuvos krikštas, pergalė Žalgirio mūšio lauke yra vertybės, sustiprinusios pačią Lietuvos valstybę, o Jogailos ir Vytauto laikai Lietuvoje nuo pat XV a. iki dabar laikomi aukso amžiumi. Dėl laimėjimų, pasiektų abiejų valstybių jėgomis XIV a. pab. – XV a. pr. , nediskutuojama, lietuviams ir lenkams tai yra savotiška aksioma. Nepaisant to, daugeliui lietuvių ir šiandien Jogaila yra lietuvių tautos išdavikas, kuris už lenkijos karaliaus titulą pardavė lenkams Lietuvą, sunaikino senąją lietuvių pagoniškąją kultūrą (1, 68 psl. ). Matome, kad Jogailos nepopuliaruma Lietuvoje nesunku pastebėti, tačiau sunkiau išsiaiškinti dėl ko taip atsitiko, nes Vytautas Lenkijoje niekada nebuvo taip vertinamas, žinoma jis nebuvo lygiavertis Jogailai, tačiau jo nuoplenų niekas neneigė ir nebandė pasisavinti.

A. Nikžentaitis bandydamas išsaiškinti kodėl susiklotė toks požiūris Lietuvoje į Jogailą, priežasčių ieško jau XIV a. Kurios jau buvo paminėtos, kad Vytauto kultas egzitavo dar jam gyvam esant, jo vykdoma antijogailiška politika susilakė palankaus įvertinimo lietuvių žmėse. Tačiau XV a. Lietuvos Dižiosiose Kunigaikštijos rusiškose žemėse surašytuose metraščiuose Joagailos vardas pasirodo vos keleta kartų. A. Nikžentaitis teigia, kad tai nėra sąmoningas Jogailos ignoravimas, o tai galima paaiškinti pagal rusų metraščių susiklosčiusią interesų tradiciją. Juos domino įvykiai, susiję su rusų žemių, nes jei jos ir nepriklausė Lieuvos valstybei, situacija, totorių veiksmais šiame regione. (1, 70 psl. )

XVI a. atsiranda daugiau žinių apie Jogailos formuojamą įvaizdį. Šiuo laikotarpiu lietuvių santykiai su lenkais įgauna naują prasmę, nes į politinę arena iškyla naujas LDK darinys – politinė Lietuvos tauta. (1, 70 psl. ) Istorija pradedama rašyti iš vienos ar kitos tautos pozicijų. Kartu pateikiama nauja lenkų lietuvių istorijų interpretacija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1167 žodžiai iš 3833 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.