Johanas volfgangas gėtė
5 (100%) 1 vote

Johanas volfgangas gėtė

JOHANAS VOLFGANGAS GĖTĖ

(1749—1832)Gėtės kūryba labai įvairi žanrų bei temų atžvilgiu ir be galo gausi. Tai ištisa vokiečių literatūros epocha. Ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu Gėtė buvo susijęs su „Audros ir veržimosi“ literatūriniu sąjūdžiu.

„Audros ir veržimosi“ literatūra. Tuo metu, kai anglų ir prancūzų literatūroje įsigalėjo sentimentalizmo srovė, Vokietijoje iškilo „Audros ir veržimosi“ (vok. Strum und Drang) sąjūdis. Šiam sąjūdžiui, kaip ir sentimentalizmui, buvo būdingas jausmo, paprastumo išaukštinimas, kvietimas grįžti „į gamtą“. Tačiau dėl kitokių sąlygų „Audros ir veržimosi“ literatūra Vokietijoje įgavo savitų, skirtingų nuo sentimentalizmo, bruožų.

Vokietija XVIII a. politiniu ir ekonominiu atžvilgiu buvo atsilikusi valstybė, kurią sudarė daugybė kunigaikštysčių, karalysčių, hercogysčių. Kiekvienos tokios srities valdytojas stengėsi būti neaprėžtu valdovu ir visiškai nesiskaitė su savo pavaldinių interesais. Dvarui išlaikyti jam reikėjo daug lėšų, kurias gaudavo, negailestingai engdamas ir išnaudodamas liaudį, kartais net pardavinėdamas savo krašto piliečius kitoms valstybėms kaip kareivius. Feodalizmo priespauda Vokietijoje buvo dar didesnė, negu kitose feodalinėse valstybėse. Audrininkai ir paskelbė protestą prieš despotišką to meto Vokietijos tikrovę, ir jų protestas buvo stiprus ir nesitaikstantis. „In tyrannos“—„Prieš tironus“. Šie žodžiai, įrašyti F. Šilerio dramos „Plėšikai“ pradžioje, išreiškė ne tik šio kūrinio pagrindinį motyvą, bet didele dalimi ir visos „Audros ir veržimosi“ literatūros vieną būdingiausių bruožų.

Tačiau audrininkai, kovodami prieš viešpataujančią neteisybę, neturėjo aiškių politinių idealų. Jie daug kalbėjo apie laisvę, tačiau, kaip ją pasiekti, jie ir patys neįsivaizdavo. Štai kodėl jų audringas maištas dažniausiai baigdavosi tuo, kad jie atsisakydavo kovos ir susitaikydavo su tikrove. Kai kurie audrininkai, matydami, kokie neįgyvendinami jų siekimai, nugrimzdo į visišką nusivylimą ir baigė savo dienas tragiškai.

Audrininkų idealas — nerimstantis, maištingas „genijus“. Tokią asmenybę, ryškiai išsiskiriančią iš aplinkos, jie stengėsi pavaizduoti ir savo kūryboje. „Audros ir veržimosi“ literatūros herojus — veikli, drąsi, ieškanti, bet kartu ir vieniša, nuo liaudies atitrūkusi asmenybė. Tokio herojaus audrininkai ieškojo antikoje (Prometėjas), viduramžių epochoje (Faustas), o kartais jį rasdavo ir savo meto aplinkoje (Šilerio Karlas Moras, Gėtės Verteris ir kt.).

„Audros ir veržimosi“ rašytojai griežtai atmetė klasicizmo taisykles ir pripažino rašytojo kūrybinę laisvę. Jiems pavyzdžiu buvo Šekspyro kūryba — plati, laisva, vaizduojanti stiprias žmogiškas asmenybes. Audrininkai domėjosi ir liaudies kūryba; sėmėsi iš jos nemaža motyvų bet siužetų, panaudojo liaudies šnekamosios kalbos turtus.

Žymesnieji šio sąjūdžio dalyviai buvo Herderis, Lencas, Klingeris ir kiti, taip pat Šileris ir Gėtė ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu.

Gėtės vaikystės ir jaunystės metai. Gėtė gimė Frankfurte prie Maino pasiturinčio miestiečio, imperatoriaus valdininko šeimoje. Tėvas buvo išsilavinęs, daug keliavęs žmogus, domėjosi menu. Jaunasis Volfgangas buvo mokomas namie. Jis gerai išmoko antikines ir naująsias kalbas, studijavo gamtos mokslus ir matematiką, mokėsi piešti. Būsimasis rašytojas buvo nepaprastai gabus, turėjo nuostabią atmintį ir troško kuo daugiau sužinoti. Be to, jis labai atkakliai dirbo, nuolat ugdė savo valią. Vaikystėje Gete labai mėgo klausytis pasakų ir dainų, kurių be galo daug mokėjo jo motina.

Šešiolikos metų Gėtė išvažiuoja studijuoti į Leipcigą, svarbų tuometinį prekybos, kultūros ir literatūros centrą. Tėvo pageidavimu jis studijuoja teisę, tačiau lanko ir kitų profesorių paskaitas, domisi literatūriniu gyvenimu, bet literatūrinė Leipcigo aplinka, kur dar tebevyravo klasicizmo skonis, nepatenkina Gėtės. Nepadeda jam ugdyti savo sugebėjimų ir universiteto dėstytojai, todėl busimasis rašytojas, kaip jis vėliau sakė, turi „visko ieškoti pats savyje“.

Maždaug trejetą metų išbuvęs Leipcige, Gėtė suserga ir sugrįžta į savo gimtąjį miestą, o po dvejų metų išvažiuoja toliau mokytis į Strasburgą, kur patenka į visiškai kitokią aplinką. Čia jis parašė žymiausius savo jaunystės kūrinius.

Ankstyvoji Gėtės lyrika.

Strasburge Gėtė susipažįsta su Herderiu ir kitais „Audros ir veržimosi“ srovės rašytojais. Herderis sužadina Gėtės domėjimąsi liaudies poezija, Homeru, Šekspyru. Ir jaunasis poetas, nusikratęs saloninės poezijos įtakos, kuri dar buvo jaučiama pirmuosiuose jo lyriniuose bandymuose, prabyla raiškiu, temperamentingu balsu. Gėtės audrininko lyrika gaivi ir paprasta. Poetas apdainuoja žmogaus jausmus ir gamtos grožį, subtiliai atskleidžia žmogaus nuotaikas ir jo siekimus. Gamta poetui — neišsenkamas įkvėpimo šaltinis. Ji — gyvybingumo, džiaugsmo, kūrybinės jėgos išraiška. Eilėraštyje „Gegužės daina“, apdainuojančiame meilę, jaunystę, gyvenimo džiaugsmą, poetui gamta spindi visomis savo spalvomis. Jam „šypsosi pieva“, „iš kiekvienos šakelės skleidžiasi pumpuras“, „gojely nesiliauja skambėjusios paukščių giesmės“. Poetas
džiaugiasi, regėdamas tokį gamtos atbudimą, juo labiau kad ir jo paties širdyje pabunda tyras meilės jausmas. Meilės tema susilieja su gamtos tema į vieną bendrą džiaugsmo himną.

Poetas randa gamtoje atgarsį ir į kitus žmogaus pergyvenimus bei nuotaikas. „Vakarinėje keleivio dainoje“ užsnūstančios gamtos paveikslas rašytojui primena, kad ir jam netrukus reikės užmigti amžinu miegu:

Nakties tamsumoje

Užsnūdo kalnai;

Paskendo migloje

2alieji kloniai;

Sumigo lapeliai

Ant medžių šakų…

Palauk valandėlę

Užmigsi ir tu.

Nors autorius kalba apie mirtį, tačiau eilėraštyje nėra pesimizmo. Mirtis poetui, kaip ir naktis gamtai, neša ramybę ir poilsį, reikalingą įtemptai dirbusiam žmogui. Trumpame, tarsi vienu atsikvėpimu parašytame eilėraštyje poetas pasako gilią mintį.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 1926 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.