Jokubaičio paskaitų
5 (100%) 1 vote

Jokubaičio paskaitų

Postmodernizmo fenomenas

1) 2 postmodernizmo sąvokos

2) pagr. Postmodernizmo filos. mastymo bruožai

3) modernybes ir prieš modernybes prieštara

1) reikia nustatyti išskirtinius modernybes bruožus

2) reikia įrodyt, kad egzistuoja kokybinis skirtumas tarp epochų (pradžia nuo renesanso), sis įrodymas reikalingas tam, kad paaiškintumėm kas yra postmodernizmas.

Baumanas, Rorte kalba apie postmodernizmą.

Ar modernizmas yra užverstas psl? Neįmanoma įrodyt kad mes gyvenam postmodernizmo laikais, (kas žino kokiam laike mes gyvenam) o aš tai žinau…:), nes istorija tyli, tik mes patys diskutuojam apie šiuos laikus. PM turim tiek, kiek šiai sąvokai sugebam suteikti prasme ir turini. Viena įsitikinimą galima atremti tik kito įsitikinimo pagalba. Cinizmas – tipiškas PM bruožas.

Reikia skirti 2 PM sąvokas: 1) siauroji, 2) plačioji.

1) gali būti siejama su prancūzų poststruktūralizmu. 1967 pr. Išplito „liga“. Kilo diskusija tarp struktūralistų ir poststruk.(vadin. PM) vakaruose siejami su Derida ir Fuko. 68 m. Studentai sukėlė revoliucija, jie reikalavo savo balso, jiems atsibodo sena ir jie nori kažko naujo. Apie tai rase Derida. Teigia, kad nereikia kalbėti apie PM, o reikia kalbėti apie neužbaigta modernizmą.

2) Plačioji PM samprata. PM – atskira kultūrine raida filos. Epochoje. Norint kalbėti apie šia epocha, reikia kalbėti apie atotrūki, tai kas buvo prieš tai. (PM kaip atskira filos ir kultūrine epocha gimsta siek tiek anksčiau. 1775-1825. Hegelis užbaigia vakaru filosofija. Po jo mūsų vakarietiškoje kultūroje atsiranda nauja epocha.

Nėra skirtumo tarp realybes ir mito. Po pasaulinio karo atsiranda kažkas naujo. Vakaru kultūroje yra įvykę kažkas radikalaus, sako kardinolas Rachinojeris. Jis nenaudoja žodžio PM, jis rašo, kad nebelieka vietos kokiai nors metafizikai. Teologija šiandien yra l. Sunkus uždavinys.

Pagrindiniai skirtumai:

1. subjektas nėra toks reiškinys kaip modernybes laikais. Modernizme į subjektą akcentuota filos. PM jau nebetikima.

2. pradeda netikėt subjekto sąmonės gimimu. (Froidas) akcentuojamas socialumas. Froidas pakeitė žmogaus supratimą.

3. subjekto pažinimas niekada nėra tobulas, t.y. galutinis. Mums prieinamas tik netobulas žinojimas. Subjekto pažinimas nėra grynas, jis yra tarpinink. kalbos, ženklu, simboliu. Mes esam paženklinti kultūros.

4. mes tikėjom, kad yra 1 universalus protas. (renesanso laikais, bet 45m. Vokiečiai pradėjo naikinti žmones pramoniniu būdu).

PM sako, kad tiesa – reliatyvi sąvoka. Yra kalbiniai žaidimai, nebetikima nekintamais principais. Netikima, kad mokslas gali nupiešti visa pasauli. PM – grindžiamas hipotetiškai.

PM sako, kad niekada nesužinosim, koks yra sis pasaulis. PM – masinis nacizmas. PM pabrėžia nesuderinamumą. Nuo sistemų kūrimų prieinama prie analizes. Populiari adekvataus pažinimo kritika. PM – nebetikima adekvataus pažinimo galimybe. PM – subjektas niekada nėra atskirtas nuo pasaulio. Subjektas – pasaulio dalis. Nėra paskyros tarp subjekto ir objekto. Atsiranda žodis – interpretacija. (pvz. Mokslas yra tam tikra pasaulio interpretacija). Pažinimo objektas neatskiriamas nuo interpr. Derida (nėra grynojo mokslo, nėra grynojo meno) „pasaulis didelis tekstas, už kurio išeina kitas tekstas“ . pažinimo objektas sukuriamas pažinimo metu. Nero to gryno objekto, jie yra susieti. Menininkai tik imituoja pasauli.

PM. sugrįžta mitas. Bet koks pažinimas yra perkeltinis.(metaforiškas). Anksčiau pasitikėdavom tik protu, o dabar ir mitu.

Visi PM filosofai yra padare lingvistini posaki: „prieš pradedant daryti koki daloka, svarb. – kalba. Lingvistinis posakis reikalauja žiūrėti kaip mes kalbama. Dekartas: „kalba – savaime nematomas dalykas“. Ji nevaidina jokio vaidmens. PM dialogas – pagr. dalykas.

Neapibrėžtumas + nesuderinamumas yra neįmanomi teorijos kuriniai.

Dingsta modern. objekto siužeto domėjimasis. Atsitiktinumas. Ieško priešingybių.

RICHARD RORTY

Kultūros samprata

1. kalba, asmuo ir visuomene kaip atsitiktinumai

2. kultūra kaip mobili metaforų armija

3. žmogiškojo solidarumo samprata

4. liberalios ironijos principas

įrodinėjo: šios kult. Žm. suvokia savo baigti. Filos. – pasibaigus.

3 pagr. vizijos: 1. kalba, 2. asmuo, 3. visuomene.

Utopistai parode, kad pasauli galima keisti neprikl. koks jis yra. Keisti be nustatymo be tvarkos. Reikia įsisavinti romantiku pasekmes:

1. daiktai neturi jokios vidines prasmes, pasaulis yra už mūsų. Pasaulis kuriam gyvenam nėra nei teisingas, nei klaidingas, blogi tik jo parašymai. Bet kuris pasaulio pažinimas yra atsitiktinis. Jie žiūrim i kalba, kaip i visuma, tai pasaulis negali įrodyti. Mes negalim pažinti pasaulio kaip paties savęs. Savaime nepažinus. Nežinom koks pasaulis yra iš tikrųjų. Pasaulis išvis nekalba. Jis salyg. Mūsų įsitik. Menas – vienas iš kaukių. Viskas, ką mes padarom kultūrai, gali būti kalba.

Kalba – atsitiktinumas. Pasaulis yra duotas kalboj. Negalima i pasauli žvelgti už kalbos, ja reikia apeiti. Kalbos neatrandamos, o sukuriamos (pvz. Menas) sudėtingumas skiriasi nuo parašymo. Vaizduote kultūroje svarbiau nei protas. Tiesa – sukuriamas dalykas. Jos nereikia atrasti. Kultūroje nuolat susiduria skirtingi žodynai. Yra naujas ir senas žodynai. Kultūra keičiasi per nauju žodynų atsiradimus. Kultūros pažanga –
metaforų kaita. Pasaulis yra duotas kalba, o mes esam kalboje.

Kalba neturi jokio išankstinio tikslo. Vienos metaforos miršta pažodiškume, o kitos pažodžiui atsiranda. Metafora panaši i teliką

Kultūra – formų kaita. Už ja galima rasti atsitiktinumu. Žodynai sukuriami, o ne atrandami. Dievas – mirė. Sutinka Rorty su NIce.

Pasaulis neduoda kriterijų. Nėra žodyno, kuris žmones padarytu žmonėmis. Žmonės visada prikl. Nuo mūsų tarpusavio sąveikos. Nėra vieningo pasaulio aprašymo. Jei tikim Tiesa, Grožio, Geriu – tai tikim anapusiniu pasauliu. Nėra iki lingvistinės sąmones, todel nera kalbos.

2. 3 asmens suvokimo schemos – moduliai.

1 modulis – graikiskas

3. modulis – modernusis. Subjekto samprata.

4. modulis – Postmodernusis. Tiek pasaulis, tiek subjektas aprasytas vienodai. Nereikalingas joks priespastatimas. Dvasiškumas nera atskirtas nuo fizikos. Zmo. Keiciasi kartu su isitikinimu. Nera grynojo AŠ. Reikia ieškoti tai, kas yra universalu, tikslinga.

Jei nori sukurti save, reikia sukurti savo zodyna. Naudoti niekad nenaudotus zodzius. Kiti filos. Skaidydavo zmogu i 2 dalis: protas, kuris surisa/ atsitiktinumas.

Zmogus – racionalus, kad gali derinti vienus atsitiktinumus su kitais. Musu elgesio nesąlygoja jokie standartai, ji sąlygoja atsitiktinumai, kurie ivyko kudikysteje, jaunystėje. Atsitik. Nera numatyti dalykai. Zm. – padarytas is atsitikti, kurie formuoja zm. Zm. Steng. Irodyt, kad jis nera atsitik., jis gali siekti herojiškumo per atsitikt.

Didžiausi atsitiktinumai – kalba, asmenybe, visuomene.

Visuomene neturi jokiu nepajudinamu daliu. T.y. – BLEFAS. Šiandien reikia atsikrati vakarietiško liberalizmo. Senas paseno, reikia naujo liberalizmo. Nereikia liber. Susieti su mokslu, tai blefas. Šiandien moksla galima pakeisti menu. Laisve neatskri. Nuo atsit. Liber. Neturi svarci irodymu, liber. Neturi savo pusej Tiesos is didžiosios raides. Liberalams reikia ieškoti nauo alternatyvaus žodyno.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1070 žodžiai iš 3406 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.